Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad 2024 m. vasario 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė L. P. nenurodo ar išieškotoja apskritai pateikė prašymą antstolei atnaujinti praleistą terminą. Antstolė nenurodo ir kokias termino praleidimo priežastis ir kitas svarbias aplinkybes nurodė išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Taip pat 2024 m. vasario 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė L. P. nenurodo, kokius įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo terminą, antstolei pateikė išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstos abejonės, ar išieškotoja pateikė antstolei L. P. pagrįstą ir įrodymais paremtą prašymą atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminą. Tuo tarpu įstatymai nesuteikia teisės antstoliui savarankiškai atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento padavimo terminą jei to raštu nepaprašo išieškotojas vykdomojo dokumento pateikimo metu. 2024 m. vasario 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė L. P. nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, teikdama, kad grąžindamas neįvykdytą vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu, antstolis jį grąžino šį vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai - Klaipėdos apygardos teismui, o ne išieškotojui, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso minėtuose straipsniuose, tokiais savo veiksmais užkirsdamas kelią valstybę atstovaujantiems organams, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir (arba) prokuratūrai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 str. 3 d. kontroliuoti vykdomojo dokumento vykdymą ir pateikti jį pakartotinai antstoliui vykdyti. Antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojui, kuriame nurodoma, jog prie šio patvarkymo yra pridedamas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015 m. vasario 11 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad jis siunčiamas Valstybei, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip žinia šiuo adresu veiklą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija. 2015 m. vasario 11 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodoma: „... užbaigiu vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą grąžinu išieškotojai Valstybei su išieškojimo negalimumo aktu“. Šis antstolės V. D. 2015 m. vasario 11 d. patvarkymas Nr. S-(duomenys neskelbtini) patvirtina, kad priešingai nei teigia antstolė L. P., antstolė V. D. vykdomąjį dokumentą grąžino ne vykdomąjį dokumentą išdavusiam Klaipėdos apygardos teismui, o išieškotoją valstybę atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vykdomajame dokumente, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. vykdomajame rašte išduotame iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), yra atliktos antstolės V. D. žymos, iš kurių matyti, kad 2015 m. vasario 11 d. šį vykdomąjį dokumentą antstolė V. D. grąžino vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 str. 1 d. 2 p. bei 632 str. 1 d. 2 p. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 str. 1 d. aiškiai nurodoma, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 str. 1 d. 2 d. taip pat aiškiai nurodoma, kad vykdomoji byla laikoma baigta šio Kodekso 631 str. nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Aukščiau išvardintų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog antstolė L. P. 2024 m. vasario 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog išieškotoją valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija negalėjo laiku, t. y. per įstatymu nustatytą terminą, pakartotinai pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Net jei vykdomasis dokumentas ir buvo išsiųstas Klaipėdos apygardos teismui, tai teismas matydamas, kad grąžintas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas jį turėjo persiųsti išieškotoją valstybę atstovaujančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Antstolė L. P. taip pat 2024 m. vasario 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodo, jog antstolė V. D. klaidingai grąžino neįvykdytą vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu, nes tuo metu skolininkei priklausantis turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, pažymėtina tai, kad antstolės V. D. 2015 m. vasario 11 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuginčytas, todėl laikomas galiojančiu ir teisėtu, todėl antstolės L. P. 2024 m. vasario 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti teiginiai apie išieškojimo negalimumo akto ydingumą laikytini nepagrįstais. Taip pat pažymėtina tai, kad nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ji įgijo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12438-676/2017 priimto sprendimo, kuris priimtas tik 2017 m. spalio 9 d., pagrindu. Vadinasi, antstolė V. D. pagrįstai ir teisėtai 2015 m. vasario 11 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, nes šio akto priėmimo metu jokio turto mano vardu registruota nebuvo. Be to, nekilnojamasis turas, esantis, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. yra apsunkintas hipoteka, todėl išieškojimas iš šio turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra galimas. Antstolė V. D. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su išieškojimo negalimumo aktu grąžino 2015 m. vasario 11 d., todėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas suėjo 2020 m. vasario 12 d. Patvarkymą atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą ir priimti vykdomąjį dokumentą vykyti antstolė L. P. priėmė 2024 m. vasario 26 d., vadinasi, išieškotoją Valstybinė mokesčių inspekciją vykdomąjį dokumentą pateikė priverstiniam vykdymui įstatyme nustatytą penkerių metų terminą praleidusi daugiau nei ketverius metus. Kadangi išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija net ketverius metus praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti, darytina pagrįsta išvada, kad pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga Valstybinė mokesčių inspekcija nevykdė, todėl dėl šios įstatymu įtvirtintos pareigos nepaisymo turi prisiimti ir jai tenkančias pasekmes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 str. 3 d. numatyta, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras. Prokurorui, kaip ir Valstybinei mokesčių inspekcijai taip pat yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 13 d., iki šiol teismo nuosprendis nėra įvykdytas, todėl manytina, kad atidus, rūpestingas ir tinkamai jam įstatymu patikėtas pareigas vykdantis prokuroras turėjo pareigą per penkerių metų laikotarpį bent vieną kartą pasidomėti ar vykdomasis dokumentas yra pateiktas vykdyti antstoliui. Akivaizdu, kad nuosprendžio vykdymą kontroliuojantis prokuroras nevykdė jam įstatymu nustatytos pareigos, todėl turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes. Taigi, tiek išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek nuosprendžio vykdymą kontroliuojantis prokuroras jiems įstatymu patikėtas pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai. Tuo tarp ji teismo nuosprendžio vykdymo nevengė, turto nebandė paslėpti, nes įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimui, kuris priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-12438-676/2017, savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išviešino viešame Nekilnojamojo turto registre dar 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. tada, kad įstatyme nustatytas terminas vykdomajam dokumentui pateikti dar nebuvo pasibaigęs. Pažymėjo ir tai, kad už jai priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais moka žemės mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją banko sąskaitą, todėl išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija žinojo apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau per įstatymu nustatytus terminus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų teismo priteistos sumos išieškojimui. Antra - antstolė L. P. 2024 m. vasario 26 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad antstolė V. D. klaidingai grąžino vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu, nors tuo metu skolininkei priklausantis turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje. Vertinant šį antstolės L. P. teiginį visų pirma reikėtų pažymėti tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 594 str. antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismas, o ne kitas antstolis. Teismas nėra pripažinęs antstolės V. D. 2015 m. vasario 11 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu, todėl šis aktas yra galiojantis ir laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Šio išieškojimo negalimumo akto taip pat neskundė nei išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija, nei nuosprendžio vykdymą kontroliuojantis prokuroras, vadinasi su šiuo antstolės V. D. išieškojimo negalimumo aktu visos vykdomo proceso šalys sutiko, todėl antstolė L. P. visiškai nepagrįstai kvestionuoja antstolės V. D. 2015 m. vasario 11 d. išieškojimo negalimumo akto teisingumą ir teisėtumą.