Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-16 · Civilinė byla Nr. eB2-3301-275/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
eB2-3301-275/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00708-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-3301-275/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fortonas“ atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Usela“ dėl 2020 m. balandžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. balandžio 30 d. UAB „Fortonas“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta UAB „Fortonas“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; nutraukti UAB „Fortonas“ bankroto procesą; tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad terminas kreditorių susirinkmo nutarimų apskundimui yra praleistas, ieškovas prašo terminą atnaujinti.

Nurodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ (kurios teises ir pareigas perėmė LGI) ir UAB „Fortonas“ sudaryta viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis Nr. SN(DI)-70, pagal kurią LGI išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias Mindaugo g. 12, Vilnius, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį. 2018 m. gegužės 30 d. tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ (kurios teises ir pareigas perėmė AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ ir UAB „Fortonas“ sudaryta viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis Nr. SN(DI)-65, pagal kurią LGI išnuomojo atsakovui statinio (sienos) dalį, skirtą reklaminės iškabos įrengimui, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį. 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. SD(DI)-1981 (Priedas Nr. 3) AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Atsakovą, reikalaudamas apmokėti susidariusį įsiskolinimą. 2020 m. gegužės 6 d. AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ gavo UAB „Fortonas“ nemokumo administratoriaus UAB „Usela“ 2020 m. gegužės 5 d. pranešimą apie 2020 m. balandžio 30 d. įvykusį kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo priimtas nutarimas iškelti Atsakovui bankroto bylą ne teismo tvarka.

Pažymėjo, kad AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ JANĮ 8 str. 2 d. nurodyto pranešimo iš atsakovo negavo, taigi, atsakovas neįvykdė JANĮ 8 str. 1 d. jam numatytos pareigos. Atsižvelgiant į tai, atsakovui bankroto byla negalėjo būti iškelta, kadangi atsakovas nesilaikė įstatyme įtvirtintos imperatyvios bankroto bylos inicijavimo procedūros. Nurodė, kad apie vyksiantį kreditorių susirinkimą privalo būti pranešama visiems juridinio asmens kreditoriams, nepriklausomai nuo kreditoriaus turimo reikalavimo dydžio. Nepranešimas apie vyksiantį kreditorių susirinkimą reiškia, jog buvo nesilaikyta imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl kreditorių susirinkimo nutarimai pripažintini negaliojančiais. Šiuo atveju LGI nebuvo pranešta apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, todėl 2020 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais.

Pažymėjo, kad protokolo preambulėje nurodoma, kad kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas 2020 m. balandžio 16 d., tačiau, pastebėjus, kad apie susirinkimą nebuvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, buvo sušauktas naujas kreditorių susirinkimas 2020 m. balandžio 30 d. Preambulėje taip pat nurodoma, kad į balsavimo rezultatus įtraukti tiek 2020 m. balandžio 16 d., tiek 2020 m. balandžio 30 kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsai. LGI laikosi pozicijos, kad šaukiant naują kreditorių susirinkimą, į balsavimo rezultatus negali būti įtraukti ankstesniame susirinkime dalyvavusių kreditorių balsai. Dėl šios priežasties 2020 m. balandžio 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai negali būti laikomi teisėtais.

Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020 pripažino, kad kliūtimi iškelti juridiniams asmeniui bankroto bylą ne teismo tvarka gali būti tarp skolininko ir kreditoriaus egzistuojantis turtinis ginčas net ir tuo atveju, jeigu sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka priėmimo metu šalių turtinis ginčas dar nėra perduotas teismui. Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo turtinio pobūdžio ginčas iškilo dar 2019 m. liepos mėnesį ir tęsiasi iki šiol. Ieškovas ne kartą (2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. SD(DI)-1981, 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. SD(DI)-2392, bei 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. SD(LGI)-1002) kreipėsi į Atsakovą, reikalaudamas padengti susidariusį įsiskolinimą. Pažymėjo, kad šiuo atveju, analogiškai, kaip ir nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, išsiųsdamas pretenziją atsakovui, ieškovas inicijavo šalių turtinį ginčą, todėl, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuotu precedentu, bankroto byla ne teismo tvarka, atsakovui negali būti iškelta dar ir dėl to, kad nėra tenkinama JANĮ 11 str. 1 d. 1 p. įvardinta sąlyga, t. y. šuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo vyksta išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriame atsakovui yra pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Fortonas“ atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Usela“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pateiktą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad apie atsakovo kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo buvo informuoti visi atsakovo kreditoriai JANI 8 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta tvarka. Ieškovas buvo informuotas 2020-04-02 elektroninėmis priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu (analogišku nurodytu ir ieškovo skunde), išsiunčiant pranešimą ir balsavimo raštu biuletenį. Pažymėjo, kad ieškovas pats visus pranešimus atsakovui siųsdavo elektroniniu paštu, todėl tarp ieškovo ir atsakovo buvo susidariusi normali verslo praktika įvairius pranešimus ir raštus siųsti būtent tokiu būdu, kas taip pat numatyta ir JANI 8 straipsnio 1 dalyje. Be to, ieškovas automatiniu pranešimu informavo ieškovą, kad siųstas elektroninis laiškas ir jo priedai buvo gauti.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad ieškovas skunde nurodo, kad neva vyko 2 susirinkimai: 2020-04-16, 2020-04-30. Tačiau iš esmės vyko tik vienas susirinkimas 2 skirtingomis datomis, tačiau visiškai tapačiais klausimais. Visi kreditoriai savo nuomonę analogiškais klausimais išreiškė balsuodami raštu ir būtent kreditorių dauguma nutarė vykdyti atsakovui bankroto procesą ne teismo tvarka. Kaip matyti iš 2020-04-30 Kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 01, iš viso kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai vertine išraiška sudaro 75,84 proc., kas sudaro ne mažiau kaip ¾ % visų turimų įsipareigojimų sumos ir atitinka JANI 11 straipsnio 2 dalies reikalavimą. Pabrėžė, kad kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro daugiau ¾ visų Atsakovo įsipareigojimų kreditoriams sumos, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą vykdyti Atsakovui bankroto procesą ne teismo tvarka. Ieškovo pateikti argumentai dėl šių sumų yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Nurodė, kad ginčo tarp ieškovo ir atsakovo nėra - atsakovas pripažįsta, kad yra neatsiskaitęs su ieškovu, tačiau dėl nemokumo, negali vykdyti savo įsipareigojimų ir atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas, pripažindamas ieškovo reikalavimą, informavo apie savo būklę ieškovą, pranešė apie susirinkimą, į bendrą kreditorių reikalavimų sąrašą įtraukė ieškovo įsiskolinimą. Priešingai nei nurodoma ieškovo nurodytoje 2020-03-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020. Kadangi iš esmės skiriasi šios ir nurodytos civilinės bylos aplinkybės, šioje byloje minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra įpareigojanti (ratio decidendi).

Nei ieškovas, nei kiti kreditoriai nėra iniciavę teisminių procesų dėl atsakovo nesumokėto įsiskolinimo, iš atsakovo nėra išieškoma pagal jokius vykdomuosius dokumentus. Ieškovo pateiktos pretenzijos dėl įsiskolinimo padengimo, kurių atsakovas neginčija, nesudaro absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad dėl šios priežasties atsakovo bankroto procesas negali būti vykdomas ne teismo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Fortonas“ negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, likvidatorius privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) sustabdyti visus mokėjimus; 2) nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą pagal JANĮ 8 straipsnio nuostatas (JANĮ 7 straipsnis).

JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nėra tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis). Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną (JANI 11 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas, kai į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Ši norma yra analogiška anksčiau galiojusios ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies sąlygai, kuria buvo siekiama užtikrinti, kad bendrovės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp bendrovės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilusių turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 2018 m. lapkričio 7 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).

Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nustatyta, jog ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas svarbus ne pranešimų kreditoriams išsiuntimo metu, bet kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017, 24 punktas).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose nėra iškelta bylų, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai. BUAB „Fortonas“ pripažįsta savo skolą ieškovui AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“. Be to patikrinus duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje nustatyta, kad nėra užvesta vykdomųjų bylų dėl BUAB „Fortonas“. Be to nėra duomenų, kad yra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad BUAB „Fortonas“ kreditorius VMI prie LR FM balsavo „UŽ“ neteisminį bankrotą.

Ieškovas AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ nurodė, kad JANĮ 8 str. 2 d. nurodyto pranešimo iš atsakovo negavo, taigi, atsakovas neįvykdė JANĮ 8 str. 1 d. jam numatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui 2020 m. balandžio 2 d. elektroniniu paštu dvs@litrail.lt ir Iginfrastruktura@litrail.lt buvo išsiųstas pranešimas ir biuletenis, be to tą pačią dieną gautas automatinis atsakymas iš elektroninio pašto Iginfrastruktura@litrail.lt, kad elektroninis laiškas gautas. Pažymėtina, kad tokį pat elektroninio pašto adresą ieškovas yra nurodęs teikdamas skundą dėl 2020 m. balandžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo. Darytina išvada, kad apie kreditorių susirinkimą ieškovas buvo informuotas tinkamai.

JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad BUAB „Fortonas“ turi 18 kreditorių, 106 267,04 Eur sumai. Kreditorių susirinkime raštu balsavo 8 kreditoriai t. y. RUAB „Arvi kalakutai KŪB“ turinti 216 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „Naujieji ženklai“ turinti 3 800 Eur kreditorinį reikalavimą, L. M. K. turinti 30 000 Eur kreditorinį reikalavimą, R. K. turintis 40 000 Eur kreditorinį reikalavimą, R. L. turinti 2 000 Eur kreditorinį reikalavimą, R. D. Turinti 3 000 Eur kreditorinį reikalavimą, VSDFV Vilniaus skyrius turinti 1 389,51 Eur kreditorinį reikalavimą ir VMI prie LR FM turinti 199,53 Eur kreditorinį reikalavimą. Bendra dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma yra 80 605,04 Eur, kas sudaro 75,85 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. balandžio 30 d. UAB „Fortonas“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas UAB „Fortonas“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. „Už“ balsavo visi dalyvave kreditoriai t. y. 78,85 proc. Darytina išvada, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, kadangi balsavo daugiau kaip 3/4 kreditorių, turinčių kreditorinius reikalavimus.

Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas 2020 m. balandžio 16 d., tačiau, pastebėjus, kad apie susirinkimą nebuvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, buvo sušauktas naujas kreditorių susirinkimas 2020 m. balandžio 30 d. Į balsavimo rezultatus įtraukti tiek 2020 m. balandžio 16 d., tiek 2020 m. balandžio 30 kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsai.

Ieškovas nurodo, kad šaukiant naują kreditorių susirinkimą, į balsavimo rezultatus negali būti įtraukti ankstesniame susirinkime dalyvavusių kreditorių balsai.

Teismas pažymi, kad kreditoriai prabalsavę ankščiau išreiškė savo poziciją susirinkime svarstytais klausimais ir atitinkamai prabalsavo, todėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir pravedimo procedūros taisyklių pažeidimo būtų formalus, bet ne realus kreditorių pažeistų teisių gynimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad kiti kreditoriai skundų dėl jų pažeistų teisių, organizuojant kreditorių susirinkimą bei jį pravedant, nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad 2020 m. balandžio 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimas neatitiktų nemokumo proceso esminių principų, kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisėtų lūkesčių, bankroto proceso tikslų.

Teismas konstatuoja, kad UAB „Fortonas“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nepažeidžiant JANĮ 8 straipsnio ir 11 straipsnio nuostatų, todėl ieškovo AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ skundas atsakovui BUAB „Fortonas“ atstovaujamai nemokumo administratoriaus UAB „Usela“ dėl 2020 m. balandžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straispniu, 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

Ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ skundą atsakovui BUAB „Fortonas“ atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Usela“ dėl 2020 m. balandžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikininmo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Danutė Kutrienė