Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nuotoliniu būdu pareiškėjai D. B. ir jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Siautilei (2024 m. spalio 21 d. posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. T., M. R., D. P., I. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo I. Z. nepateikė atsiliepimo į patikslintą pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis P. T.. Mirusysis P. T. testamento nepaliko. Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro 2024 m. balandžio 26 d. liudijimas Nr. S-250 patvirtina, kad po P. T. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarei niekas nepadavė. Paveldėjimo byla nėra užvesta.

Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo kokių veiksmų imtis, nežinojo terminų, susidūrė su lėšų stygiumi, galvojo, kad palikimo priėmimo dokumentus susitvarkys jos mama, tačiau ji mirė.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, laikytina pakankamai svarbia priežastimi, galėjusia sukliudyti per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą. Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios priežasčių, todėl jos yra svarbios ir sudaro pagrindo terminą atnaujinti. Pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjo P. T. mirties priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti, atsiradusiam po senelio P. T. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.