Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1377-953/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
1-1377-953/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11675-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
I. R.
Civilinis atsakovas
E. I.
Nukentėjusysis
L. B.
Advokatai
Mindaugas Šatas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1377-953/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11675-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajai I. R.,jos gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,civilinio atsakovo E. I. SE Lietuvos filialo atstovui advokatui D. B.,nukentėjusiajai L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, slaugo neįgalų asmenį, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. 2018 m. kovo 12 d. apie 9.27 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodama kelių tran(duomenys neskelbtini) priemonę – lengvąjį automobilį “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti tran(duomenys neskelbtini) priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją L. B., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. B. dėl stuburo juosmeninės dalies I-IV slankstelių kompresinių lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji I. R. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko šių metų kovo 12 d. apie 9.20 val. - 9.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėjoje priešais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Tą rytą ji važiavo nuo Kuršėnkelio link miesto centro, neviršydama leistino greičio. Priešais ją važiavo autobusas, kuris važiavo lėtai, o prieš pėsčiųjų perėją šiek tiek pristabdė greitį. Kadangi ji važiavo autobusui iš paskos, tai automatiškai ir ji pristabdė savo automobilį. Ji pažiūrėjo, kad perėja yra tuščia, tai toliau riedėdama važiavo į priekį. Ji pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Kadangi viskas buvo labai staigiai, tai ji nusprendė, kad mergina bėgo. Merginą pamatė nukritusią po kapotu, tai greitai išlipo iš automobilio, prie jos pribėgo ir ją kalbino, o tuo pačiu ir skambino pagalbai, kvietė policiją. Visą tą laiką ji buvo prie mergaitės, nusirengė paltą, atnešė „pledukus“ ir ją užklojo, kad nebūtų šalta, nuolat kalbino, kaip ji jaučiasi. Tuo momentu dėl šoko net neprisiminė, kokioje gatvėje yra, ir to negalėjo pasakyti pagalbai. Akivaizdžiai nukentėjusiajai nesimatė sužalojimų, ji bandė stotis, bet ji jai neleido, sakė, kad reikia pagulėti, laikė ją, kad nesistotų. Vizualiai mergaitei nieko nesimatė – ji buvo tik nukritusi. Ji sakė, kad jai viskas gerai, ir bandė stotis. Ji važiavo automobiliu „VW Passat CC“, tada jis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje „Ergo“. Priekyje jos buvo autobusas, jis važiavo iš lėto, o ji važiavo jam iš paskos taip pat iš lėto. Kai pėsčiųjų perėjoje įvyko įvykis, tai autobusas buvo jau pravažiavęs tą perėję ir lėtai suko į stotelę. Nukentėjusioji trenkėsi į kairę automobilio pusę. Gatvė yra dviejų eismo juostų, bet vienoje eismo juostoje visada stovi automobiliai. Ji važiavo antrąja eismo juosta. Pėsčiųjų perėjos jai niekas neužstojo – ji buvo „švari“, buvo šviesu. Ji nežino, kokiu greičiu mergina turėjo įeiti į gatvę. Toje gatvėje yra salelė sustoti pėstiesiems, tai jei ji būtų ėjusi, tai ten ją tikrai būtų pamačiusi. Nukentėjusiosios ji nematė, o tik pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Kai pajuto smūgį, ji nematė, kas atsitiko, o tik pamatė, kad nukrito mergaitė. Po smūgio ji iš karto sustojo. Ji važiavo apie 40 km/h greičiu, ji neprisimena, ar kai stabdė automobilį, jis slydo. Ji neprisimena, kada pradėjo stabdyti. Tuo metu važiavo viena. Ji pažeidė kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir kaltę pripažįsta. Ta pačią dieną, kai nukentėjusiąją paguldė į ligoninę, ji atvažiavo į policijos komisariatą ir visą savaitę pas ją lankėsi ligoninėje, ja rūpinosi, pirko maistą, knygas, vitaminus. Ji neturtinę žalą atlygino, susitaikė su nukentėjusiaja, ji jai atleido ir jokių pretenzijų jai neturi.

Nukentėjusioji L. B. teisme paaiškino, kad turtinė ir neturtinė žala jai atlyginta, kadangi buvo susitarta dėl žalos atlyginimo, tvirtina sausitarimą dėl žalos atlyginimo, susitaikė su kaltinamąja, atleido jai ir jokių pretenzijų jai neturi.

Kadangi kaltinamoji I. R. kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas advokatas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-12 apie 9.15 val. išėjo iš bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ėjo į autobusų stotelę (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Priėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, jai reikėjo pereiti į kitą gatvės pusę, todėl prie perėjos ji sustojo, kad pravažiuotų automobiliai. Kai automobiliai pravažiavo, ji ėjo per pėsčiųjų perėją. Per perėją ji nebėgo, o ėjo. Priėjus gatvės vidurį, staiga buvo smūgis ir ji nukrito. Automobilio vairuotoja pribėgo prie jos, ji paskambino ir iškvietė pagalbą, o atvykusi greitoji ją išvežė į ligoninę. Automobilio vairuotoja jos atsiprašė, sakė, kad ją pastebėjo tik tada, kai ji buvo visai šalia automobilio. Vairuotoja ją lanko ligoninėje, ja rūpinasi, ji sutiks su vairuotoja taikytis (b. l. 25-27).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazija, laukė autobuso važiuoti į paskaitas (į (duomenys neskelbtini), esančią miesto centre). Laukdama autobuso žiūrėjo į gatvę. Matė greitu žingsniu ateinančią nuo bendrabučio pusės grupiokę L. B.. Po to pamatė atvažiuojantį 12 maršruto autobusą ir pagalvojo, ar L. B. suspės į jį. Pradėjo stebėti L. B. ir matė, kaip L. B. bėga per (duomenys neskelbtini) gatvę, per pėsčiųjų perėją. Ji bėgo nežiūrėdama į važiuojančius automobilius. L. B., pribėgusi gatvės viduryje esančią pėsčiųjų salelę nesustojo, nepažiūrėjo, ar nėra arti atvažiuojančių jai iš dešinės pusės automobilių (t. y. važiuojančių link miesto centro). L. B. bėgo per gatvę, o atvažiuojantis automobilis, kuris važiavo maždaug 40 km/val. greičiu, ją kliudė. Realiai L. B. išbėgo prieš pat automobilį, po smūgio ji užkrito ant automobilio kapoto, o po to nukrito ant žemės. Automobilis sustojo ir daugiau jo niekas nejudino, jis ten stovėjo ir kai atvažiavo policijos pareigūnai. Ji puolė prie L. B.. Tada pamatė, kad L. B. buvo su ausinukais. Jai atrodo, kad iš pradžių L. B. buvo netekusi sąmonės, vėliau atsigavo. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, medikai L. B. išvežė į ligoninę. Taip pat įvykio vietoje buvo dar viena mergaitė, gyvenanti jų bendrabutyje, tačiau ją žino tik iš matymo (b. l. 61-62).

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, iš ryto, maždaug apie 9.30 val. iš bendrabučio (duomenys neskelbtini) gatvėje ėjo į autobusų stotelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) gimnazija. Ji ėjo neskubėdama, nes turėjo iki paskaitų dar daug laiko ir jai skubėti nereikėjo. Jai dar nepriėjus (duomenys neskelbtini) gatvės, ji matė pravažiuojantį autobusą (jis važiavo link miesto centro, ten buvo 12 maršruto autobusas, nes tik toks autobusas važiuoja pro tą stotelę). Jai beeinant pro ją, prabėgo mergaitė (tos mergaitės nepažįsta, tik po to jai sakė, kad ji gyvena tame pačiame bendrabutyje). Mergaitė per pėsčiųjų perėją bėgo visiškai nesidairydama ir po to ji buvo partrenkta automobilio, važiuojančio link miesto centro. Koks buvo atstumas iki automobilio, kai ji išbėgo į automobilio važiavimo eismo juostą, ji nepastebėjo. Automobilį vairuotoja stabdė, tačiau sustoti nespėjo ir mergaitę kliudė. Po to automobilio vairuotoja išlipo, ji matė, kad jai šokas. Pagalbos telefonu paskambino ji, o kadangi reikėjo pasakyti tikslų adresą, ji dar nubėgo į gimnazijos kiemą pažiūrėti adreso. Vėliau automobilio vairuotoja sakė, kad ir ji skambino pagalbos telefonu. Mergina per pėsčiųjų perėją bėgo pakankamai greitai (tai nebuvo greitas ėjimas, mergina bėgo), nes kaip suprato, ji norėjo suspėti į autobusą. Tuo metu autobusų stotelėje buvo daug žmonių, lipančių į autobusą, todėl galvoja, kad ji būtų suspėjusi jei per pėsčiųjų perėją nebūtų bėgusi, nes po įvykio autobusas stotelėje stovėjo dar kelias minutes, kol visi žmonės sulipo (b. l. 67-68).

2018-03-12 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini), pastatu, automobilis “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudarytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 8-17).

Transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodyti automobilio “VW Passat” požymiai (b. l. 20).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 2664/2018(01) užfiksuota, kad L. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 22).

Specialisto išvadoje Nr. G 465/2018(04) nurodyta, kad L. B. padaryti stuburo juosmeninės dalies I-IV slankstelių kompresiniai lūžiai, nesukėlę dubens organų funkcijos sutrikimo, t. y., padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes stuburo juosmeninės dalies I-IV slankstelių kompresiniai lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 37).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios I. R. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pati kaltinamoji, duodama paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, liudytojos, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog I. R., vairuodama kelių tran(duomenys neskelbtini) priemonę – lengvąjį automobilį “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, ir dėl to, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti tran(duomenys neskelbtini) priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją L. B., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. B. dėl stuburo juosmeninės dalies I-IV slankstelių kompresinių lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Astižvelgiant į išdėstytą, I. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamoji I. R. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdama neteista (b. l. 111), administracine tvarka bausta vieną kartą 2014 m., nuobauda negaliojanti (b. l. 118), slaugo neįgalų asmenį (b. l. 114). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino padarytą neturtinę žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir I. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja bei atlyginus jai padarytą neturtinę žalą.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens tran(duomenys neskelbtini) priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių tran(duomenys neskelbtini) priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad I. R. pažeidė Kelių eismo taisykles, jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį kaltinamoji sukėlė būdama blaivi ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo I. R. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiajai neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad I. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausią straipsnio dalį už tokios rūšies nusikaltimo padarymą, praeityje vieną kartą bausta už Kelių eismo taisyklių nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones jai yra itin reikalinga, nes praradusi teisę vairuoti transporto priemones, ji prarastų galimybę pasirūpinti slaugomu asmeniu. Pažymėtina ir tai, kad dėl eismo įvykio kylimo, iš dalies atsakinga ir nukentėjusioji, kuri neįvertinusi galimybės eiti per perėją, skubėjo ir eidama nesidairė. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl jis netaikytinas.

Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, netikslinga taikyti ir kitas baudžiamojo poveikio priemones, tame tarpe ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką padarė neteista, nedirbanti, prižiūrinti kitą asmenį. Todėl įmokos skyrimas I. R. akivaizdžiai būtų per didelė finansinė našta ir neproporcinga priemonė siekiant teisingumo principo įgyvendinimo.

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 20400 € civilinį ieškinį. Ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y., patyrė juosmeninės srities, stuburo dalies daugybinius lūžius. Turtinė žala, kurią patyrė dėl nusikalstamos I. R. veikos sudaro eismo įvykio metu sugadinti rūbai, transporto išlaidos ir išlaidos gydymui. Dėl I. R. neteisėtų veiksmų, t. y., dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, blogai miega naktimis, kurį laiką buvo gydoma ligoninėje, reabilitacijos įstaigose, buvo apribota jos bendravimo su artimaisiais galimybė, buvo praradusi laisvo judėjimo galimybę. Patirtos traumos pasekmes jaučia iki šiol, kamuoja fiziniai skausmai, pastoviai yra priversta vartoti vaistus nuo skausmo. I. R. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą įvertina 20400 eurų. Pažymėtina, kad iki šios dienos, E. I. SE filialas Lietuvoje, nėra atlyginęs nei vieno cento padarytos žalos, todėl tikisi, kad draudimo bendrovė jai atlygins visą patirtą žalą ir dalį, t. y., 5000 eurų neturtinės žalos, todėl iš I. R. prašo priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą - 15000 eurų. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų visas jos šioje byloje patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu, bei atstovavimu teisme ir kitose institucijose. (1 t., b.l. 38-39)

Kaip matyti iš bylos duomenų, draudimo bendrovė “ (duomenys neskelbtini) ” Lietuvos filialas išmokėjo L. B. neturtinei žalai atlyginti 2000 €, ir išlaidas kurui apmokėti išmokėjo 86,43 € (b. l. 76, 149-151).

Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo E. I. SE Lietuvos filialo atstovas pateikė 2018-09-14 susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį pasirašė civilinio atsakovo E. I. SE Lietuvos filialo atstovas, kaltinamoji ir nukentėjusioji (b.l. 158-160). Šiame susitarime numatyta, kad kaltinamoji dėl eismo įvykio patirto sužalojimo nukentėjusiajai įsipareigoja per 10 dienų nuo šios sutarties sudarymo dienos sumokėti 1000 Eur turtinei/neturtinei žalai atlyginti, draudikas (civilinis atsakovas E. I. SE Lietuvos filialas) dėl eismo įvykio patirto sužalojimo nukentėjusiajai įsipareigoja per 10 dienų nuo šios sutarties sudarymo dienos sumokėti 500 Eur turtinei/neturtinei žalai atlyginti. Iš 2018-09-21 mokėjimo nurodymo matyti, kad civilinis atsakovas E. I. SE Lietuvos filialas sumokėjo 500 Eur neturtinę žalą (b.l. 161-162). Kaltinamoji I. R. ir nukentėjusioji L. B. teisme nurodė, kad kaltinamoji jai atlygino 1000 Eur, kuriuos turėjo atlyginti pagal 2018-09-14 susitarimą dėl žalos atlyginimo. Taip pat šiame susitarime numatyta, kad nukentėjusioji gavusi susitarime nurodytas sumas (1000 Eur ir 500 Eur), dėl aptariamo eismo įvykio pasekmių atsisako kitų byloje pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų ir patvirtina, kad jai padarytos žalos atlyginimo klausimas yra galutinai išspręstas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, 2018-09-14 sudarytas susitarimas tarp civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ” Lietuvos filialo, kaltinamosios I. R. ir nukentėjusiosios L. B. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytos žalos atlyginimo tvirtintinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str.).

Daiktinis įrodymas – automobilis “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti I. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jos nuosavybei (b. l. 19).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

I. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajai ir nukentėjusiajai L. B. susitaikius ir baudžiamąją bylą I. R. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti I. R., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti 2018-09-14 susitarimą, sudarytą tarp civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ” Lietuvos filialo, kaltinamosios I. R. ir nukentėjusiosios L. B. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytos žalos atlyginimo, ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktinį įrodymą – automobilį “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti I. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Martynas Galvičius