Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-387-238/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
AN2-387-238/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00016-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė (pirm.)
Pažeidėjas
G. G.
Nukentėjusysis
Medžiotojų būrelis "Kabeliai"
Institucija
Aplinkos apaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdyba
Kategorijos
Byla Nr. AN2-387-238/2020
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00016-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarimo G. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarimu G. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį ir ANK 290 straipsnio 8 dalį. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 1000 (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu 1 (vienų) metų laikotarpiui, už tai, kad jis būdamas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotoju, 2018 m. rugsėjo 13 d. vakare, apie 23.00 – 24.00 val., (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono medžioklės būrelio „(duomenys neskelbtini)“ ploto vienete, kitam medžiotojui V. G. neturint tam teisės, apie 20 val. neteisėtai sumedžiojus briedžio patiną, būdamas medžioklės vadovu ir į medžioklės lapą Nr. 222 neįrašius neteisėtai medžioklėje sumedžioto briedžio patino, medžioklės lapo antrojoje pusėje neįrašius dešinio ir kairiojo ragų šakų skaičiaus, kotų apimties ir skėtros, kada sumedžiojus žvėrį prieš pradedant jo dorojimą arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, privaloma žvėrį įrašyti į medžioklės lapą. Sumedžiojus elninių žvėrių patinus, duomenys apie jų ragus ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje, o jeigu duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti į medžioklės lapą šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai padarant gamtai žalą. Apie padarytus medžioklės taisyklių pažeidimus G. G. neinformavo Aplinkos apsaugos departamento, kada medžioklės vadovas privalo nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus ir tokiais veiksmais G. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2000 m. birželio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.258 (su pakeitimais) 22, 24. 10 ir 58.2.3 punktų nurodytus reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje, ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatliko įrodymų vertinimo tyrimo, o tik nepagrįstai konstatavo G. G. kaltę remiantis tuo, kad V. G. buvo pripažintas kaltu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-736-308/2019. Apylinkės teismas visiškai be jokių motyvų ir konkrečių duomenų konstatavo nusižengimo buvimą ir juo labiau asmens kaltę. Apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, nes teismas nutarė, kad briedis buvo sumedžiotas ir gabentas vien todėl, kad dėl to nubaustas V. G., o G. G. kaltę preziumavo, remiantis minėta administracinio nusižengimo byla Nr. A11-736-308/2019, kas iš esmės neatitinka ANK 636 straipsnio nuostatų ir sąžiningumo principo bei teisės į teisingą teismą.

2.2. Skunde pažymima ir tai, kad vykdant tyrimą buvo grubiai pažeistos nuostatos, kurios reglamentuoja ne tik vietos apžiūrą, bet ir tyrimui reikšmingų daiktų/mėginių poėmį, tiksliau jos apskritai nebuvo laikomasi, nes pradinė įvykio vieta apskritai nebuvo apžiūrėta arba buvo apžiūrėta, bet tai apskritai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka fiksuota, kas laikytina neįrodyta aplinkybe. Teigiama, kad kas liečia mėginių paėmimą ir pateikimą ekspertams, tai jie nelaikytini tinkamu įrodymu byloje apskritai, nes įvertinus aplinkybes, akivaizdu, kad nustatyti, kokie mėginiai buvo paimti ir pristatyti tyrimui, negalima, nes nebuvo laikomasi tokių mėginių paėmimo, laikymo tvarkos, nebuvo užtikrinta jų autentiškumas, nes prie jų patekti galėjo bet kas, todėl teigti, kad tyrimui paimti, ir tyrimui pateikti mėginiai yra tie patys, negalima. Kaip negalima nustatyti, kiek konkrečiai buvo paimta mėginių ir iš kur konkrečiai jie buvo paimti, kurie buvo pristatyti tyrimui. Tyrimas nenustatė, kada tyrimui pristatytų mėginių briedžiai buvo sumedžioti.

2.3. Skunde pažymima ir tai, kad įvertinus aplinkybes, dėl mėginių tyrimui paėmimo ir laikymo bei gabenimo, įvertinus jų skirtingą paėmimo laiką, įvertinus tai, kad tik viename dalyvavo jis (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G.), taip pat įvertinus, kad kailiai atkasti skirtingu laiku, skirtingose vietose, kad du kailiai atkasti toje pačioje vietoje, akivaizdu, kad trečiasis kailis galėjo būti surastas ir atkastas iškart, dalyvaujant jam (G. G.), tačiau to padaryta nebuvo, kadangi trečio kailio nebuvo apskritai, o jis atsirado tik sekančią dieną. Akivaizdu, kad jokio briedžio, kurį neva neteisėtai sumedžiotą gabeno jis (G. G.), nebuvo apskritai, juo labiau, vertinant aplinkybes, kad kailių lupimo duobė buvo išvalyta, ir atkasti kailiai galėjo būti praeito, ar dar senesnio sezono sumedžiotų briedžių ir ši aplinkybė nepaneigta.

2.4. Įvertinus protokolo surašymo taisykles ir turinį, skunde pažymima, kad apklausti teisme pareigūnai J. J. ir S. K. apskritai negalėjo paaiškinti, kodėl protokolas šioje byloje neatitinka ANK 609 straipsnio keliamų turinio reikalavimų, t. y. jame nėra nurodyta nei liudytojų duomenys, nei konkrečios įvykių vietos, nors pareigūnai patvirtino, kad visose įvykio vietose, t. y. tiek nušovimo, tiek gabenimo, tiek dorojimo vietose buvo, jas apžiūrėjo, rado neteisėtos veikos pėdsakus (tačiau jų nefiksavo jokiais privalomais fiksuoti būdais), neįvardinta ir nenustatyta gabenimo priemonė. Šios aplinkybės patvirtina, kad tyrimas atliktas itin aplaidžiai ir galimai tendencingai, nes nesant konkrečių neteisėto briedžio sumedžiojimo duomenų, tyrime remiamasi iš esmės tik spėjimais, prieštaringais liudytojų parodymais.

2.5. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas tiesiog konstatavo, kad G. G. žinojo, kad buvo jau sumedžioti du briedžiai, ir kad sumedžiotą žvėrį gabeno, tačiau tokių teiginių visiškai nepagrindė jokiais duomenimis. Teigiama, kad jis ( G. G.) nieko nežinojo apie sumedžiotus du briedžius, t. y. limito išnaudojimą. Byloje nėra kitokių duomenų, išskyrus prieštaringus liudytojų parodymus. Nėra pagrindo teigti, kad jis (G. G.) turėjo įrašyti į medžioklės lapą žvėrį kaip medžioklės vadovas, nes jis (G. G.) jokio žvėries nesumedžiojo ir jo buvimo medžioklės plotuose metu niekas taip pat nieko nesumedžiojo, todėl jam pareigos kažką įrašyti į medžioklės lapą nebuvo. Apylinkės teismas nevertino, kad net ir esant sumedžiotam žvėriui, tai savaime nereiškia jo neteisėto gabenimo fakto, nes šis veiksmas kaip neteisėtas turi būti įrodytas ir pagrįstas. Tuo tarpu teismas apsiribojo konstatavimu, kad, jeigu V. G. buvo pripažintas kaltu, tai ir G. G. kaltas dėl V. G. sumedžioto žvėries gabenimo, kas visiškai neatitinka jokios logikos.

2.6. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nutarimą priėmė nedalyvaujant asmenims, nors ir nurodyta minėtame nutarime, kad dalyvaujant tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek kitiems asmenims, ko nebuvo. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas niekam nepranešus, todėl tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos, nes byla išnagrinėta neišnykus aplinkybėms, dėl kurių ją buvo nutarta nenagrinėti, be to, išnagrinėta neinformavus šalių, nors buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla bus išnagrinėta tik tuomet, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės V. G. atstovo prašymą.

2.7. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. nurodo, kad nutarime apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iš jo (G. G.) medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra diskutuotinas ir ginčytinas klausimas dėl medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ kaip nukentėjusiojo asmens statuso. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, o šiuo atveju, nėra jokių duomenų, kokia žala buvo patirta, kad medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ galėtų įgauti nukentėjusiojo statusą. Žala, jeigu ir konstatuojant, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, padaryta gamtai, t. y. valstybei, o ne medžiotojų būreliui, todėl minėtas medžiotojų būrelis negali būti laikomas nukentėjusiuoju šioje administracinio nusižengimo byloje.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ būrelio pirmininkas R. M. ir jo atstovas advokatas S. R. prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-1-308/2020 nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja V. G. prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.1-308/2020 ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo apylinkės teismo padarytus procesinius pažeidimus, neigia padaręs ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir ANK 290 straipsnio 8 dalyje, nurodytus nusižengimus, teigdamas, kad jo kaltė yra paremta skubotai ištirtais ir netinkamai įvertintais įrodymais bei bylos duomenimis, kurie apeliantui kelia abejones.

8. Konstatuojama, kad sutikti su apelianto skundo argumentais negalima, jie nepagrįsti, todėl atmestini.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėdamas šią bylą apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei rašytinę bylos medžiagą, todėl padarė teisingą išvadą dėl G. G. kaltės pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis.

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Apylinkės teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad G. G. kaltė pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir 8 dalį, yra įrodyta, kadangi jis, būdamas medžioklės vadovu, ir žinodamas apie būreliui paskirtą briedžio sumedžiojimo limitą bei 2018 m. rugsėjo 13 d. vakare žinodamas, kad briedžių sumedžiojimo limitas būrelyje yra jau išnaudotas, po V. G. (jo sūnaus) neteisėto briedžio patino sumedžiojimo, nepranešė apie šį sumedžiojimą Aplinkos apsaugos departamentui ir neįrašęs į medžioklės lapą neteisėtai išgabeno iš sumedžiojimo vietos į žvėrienos dorojimo vietą neteisėtai sumedžiotą briedį. Taip, apylinkės teismas konstatavo, jog G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 22; 24.10 ir 58.2.3 punktų reikalavimus.

12. Apylinkės teismas, nustatydamas G. G. kaltės klausimą dėl Medžioklės taisyklių pažeidimo, nurodė, kad yra svarbu nustatyti, ar V. G. neteisėtai sumedžiojo briedį, o medžioklės vadovas G. G., žinodamas apie išnaudotą sumedžiotinų briedžių patinų limitą, po nurodomo briedžio patino nušovimo, nepranešė nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos departamentui apie šį sumedžiotą briedį ir po to neįrašė į medžioklės lapą briedį išvežė iš medžioklės plotų išdorojimui. Todėl sprendžiant klausimą dėl patraukto administracinėn atsakomybėn G. G. kaltės nustatymo buvo svarbus prejudicinis faktas dėl V. G. kaltės, dėl Medžioklės taisyklių pažeidimo 2018 m. rugsėjo 13 d. vakare, kai buvo nušautas briedis, patvirtinimo. Pažymėjo, kad 2019 m. sausio 24 d. V. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., 20 val. jis, būdamas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotoju, Varėnos rajone „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės sumedžioti, t. y. neturėdamas briedžio patinui skirto limito, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.2.2 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. Al1.-736-308/2019, pripažino V. G. kaltu, paskyrė jam 1000 Eur baudą ir teisės medžioti atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. V. G. apskundus šį nutarimą Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-919/2020 apeliacinio skundo netenkino ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.

13. Nustatyta, kad šį faktą, jog V. G. pagrįstai nubaustas už tai, kad neteisėtai sumedžiojo briedį, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis, kuria buvo palikta galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis. Ši Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis patvirtina aplinkybes, kad tyrimas buvo atliktas itin atsakingai ir nepriekaištingai, kadangi tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas buvo vieningos nuomonės, kad V. G. nubaustas pagrįstai, nes neteisėtai sumedžiojo briedį.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl G. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas, darydamas išvadą dėl G. G. kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, vadovavosi byloje esančių įrodymų visetu: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos surašytu protokolu, liudytojų G. B., R. M., V. V., I. M., V. K., J. B., P. U., S. B. parodymais, filmuota vaizdo medžiaga, medžiotojų būrelio ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 13 d. medžioklės lapu Nr. 222 ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Be to, apylinkės teismas nutarime išdėstė esminius argumentus dėl G. G. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Šiuo atveju apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

15. Iš liudytojų R. M., V. V., I. M., V. K., J. B., P. U., S. B. duotų parodymų nustatyta, kad 2018 m rugsėjo 13 d. vakare jie dalyvavo medžioklėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ir kad medžioklės metu buvo nušautas briedis, kur šį briedį nušovė V. G.. Kadangi G. G. buvo medžioklės vadovas medžiotojui V. G., bet jo (G. G.) medžioklės vietoje nebuvo, nes buvo išvykęs bei nebuvo medžioklės lapo, tai negalėję išgabenti nušauto žvėries, nes pagal medžioklės taisykles, neįrašius žvėries į medžioklės lapą, jo negalima gabenti. Taip pat nustatyta, kad tos pačios dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) naktį atvykus medžioklės vadovui G. G., briedis buvo įkrautas į G. G. vairuojamo automobilio Subaru traukiamą priekabą ir nuvežtas į žvėrienos išdorojimo vietą, o ar G. G. buvo tinkamai užpildęs medžioklės lapą, minėti liudytojai netikrino, kadangi pareiga tinkamai užpildyti medžioklės lapą yra medžioklės vadovo pareiga. Taip pat iš liudytojų parodymų nustatyta, kad iki 2018 m. rugsėjo 13 d. medžioklės, visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai žinojo apie prieš tai 2018 m. rugsėjo 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nušautus du briedžių patinus ir išnaudotą briedžių sumedžiojimo limitą, o apie išnaudotą briedžių sumedžiojimo limitą V. G. privalėjo prieš medžioklės pradžią informuoti medžioklės vadovas, t. y. G. G. ir jo pareiga buvo informuoti kartu su juo įrašytus medžioklės lape medžiotojus apie šio limito išnaudojimą. Be to, ir pats medžiotojas, eidamas į medžioklę, turi pareigą žinoti, ką jis medžioklės metu turi teisę nušauti. Iš duotų parodymų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. vakarą V. G. dalyvavo sumedžioto briedžio dorojime, kur tarpusavyje medžiotojai kalbėjo, jog sumedžioti du briežiai (kas reiškia išnaudotą limitą) ir tai turėjo būti žinoma V. G.. Taigi, šie minėtų liudytojų parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog G. G. nebuvo žinoma, kad jau yra išnaudotas galimų sumedžioti briedžių limitas, o netikėti šiais liudytojų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami.

16. Pažymėtina, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G., tiek apklaustas šioje byloje liudytoju V. G., neigė, jog 2018 m. rugsėjo 13 d. vakare V. G. būtų iš viso sumedžiojęs briedį ir po to G. G. jį būtų išgabenęs iš nušovimo vietos. Tiek G. G., tiek V. G. darė prielaidas, kad nurodomą briedį tą vakarą ar kitu laiku galėjo nušauti kiti būrelio nariai ir po to, siekdami išvengti atsakomybės, pradėjo kaltinti juos neteisėtu briedžio nušovimu ir neteisėtu išvežimu iš nušovimo vietos, kadangi tyrimas dėl briedžio nušovimo buvo pradėtas tik 2018 m. rugsėjo pabaigoje. Tačiau šias aplinkybes paneigia šios nutarties 12 punkte nurodyti liudytojų parodymai. Tą vakarą medžioklėje dalyvavę medžiotojai patvirtino, jog būtent V. G. neteisėtai sumedžiojo briedį, be to, kaip minėta, Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi taip pat pripažino faktą, jog V. G. pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ir G. G. pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis.

17. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktą, asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Teismas nustatė, kad G. G. žinojo apie tai, kad gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, nes jis buvo medžioklės vadovu ir dalyvavo medžioklėje. Apelianto samprotavimus, kad nurodomą briedį tą vakarą ar kitu laiku galėjo nušauti kiti būrelio nariai, paneigia įsiteisėję ir šiuo metu galiojantys Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis, kur nustatyta, kad briedį neteisėtai sumedžiojo būtent V. G.. Be to, svarbi ta aplinkybė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. sumedžiojus antrąjį briedį, kaip teigia liudytojai, pats V. G. dalyvavo briedžio dorojime ir visi tarpusavyje kalbėjo, jog tai jau antrasis sumedžiotas briedis. Neteisėtas gyvūno sumedžiojimas apima ir limitų žinojimą, ir savalaikį įrašymą į medžioklės lapą, ir pareigą prieš medžioklę susižinoti ką toje medžioklėje galima medžioti, ir saugumo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Medžioklės taisyklių 24.6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad prieš pradedant medžioklę, visi medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai turi tiksliai žinoti, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama.

18. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. nurodo, kad apylinkės teismas nutarimą priėmė nedalyvaujant asmenims. Šis skundo argumentas yra taip pat nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad tiek G. G., tiek jo atstovui apie 2020 m. liepos 13 d. posėdį buvo pranešta tinkamai, posėdžio metu buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, pasakytos baigiamosios kalbos. Į minėtą 2020 m. liepos 13 d. posėdį atvyko institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas bei medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, todėl neatvykus G. G. ir jo atstovui, nebuvo kliūčių nagrinėti bylą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį rašytinio proceso tvarka byla nagrinėjama, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, tačiau šiuo atveju į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo atvykę institucijos ir medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, todėl bylą nagrinėti nebuvo jokių kliūčių.

19. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nemotyvuotas ir nepatvirtintas konkrečiais duomenimis, kurie pagal nustatytas aplinkybes konstatuotų G. G. kaltę, t. y. jis teigia, kad jo kaltė yra preziumuojama. Be to, skunde taip pat nurodoma, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą dėl neteisėtai sumedžioto briedžio, pareigūnai nesilaikė ANK įtvirtintų normų. Šiame kontekste paminėtina, kad teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

20. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 7 punkte, teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu, tikslu atskirti sumedžiotų briedžių liekanas, buvo paimti atkastų žvėrių liekanų mėginiai, iš kurių atliktas iškastų briedžių liekanų DNR tyrimas. Atlikus minėtus tyrimus buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio ploto vienete užkastos trijų briedžių patinų atliekos, neapibrėžiant galimos sumedžiojimo datos. Atkreiptinas dėmesys, kad žvėrių liekanų atkasimas ir DNR mėginių paėmimas visų trijų patikrinimų metu buvo daromas „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio ploto vienete, dalyvaujant šio medžioklės būrelio nariams. Taip pat, vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio patikrinimo metu atkasant žvėrių liekanas mėginiams paimti buvo daromas vaizdo įrašas. Be to, patikrinimo metu tyrimui reikšminga informacija apie žvėrių liekanų atkasimą ir DNR mėginių paėmimą buvo nurodyta Patikrinimo aktuose. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad mėginių paėmimas DNR tyrimams atlikti buvo vykdytas teisėtai, o skundo argumentas, jog vykdant tyrimą buvo grubiai pažeistos nuostatos, kurios reglamentuoja ne tik vietos apžiūrą, bet ir tyrimui reikšmingų daiktų/mėginių poėmį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nepagrįstai medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiuoju asmeniu buvo pripažintas juridinis asmuo, t. y. medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“, kuris šioje byloje patyrė neturtinę žalą. Akivaizdu, kad dėl neteisėtų G. G. veiksmų, buvo pažeisti medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ interesai (brakonieriavimo šešėlis, nepasitikėjimas medžiotojų būreliu), t. y. patirta neturtinė žala, todėl nukentėjusiuoju medžiotojų būrelis buvo pripažintas pagrįstai.

22. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. G. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. prašymas administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti yra nepagrįstas, nes jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė