Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą-Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos atstovui Jonui Jermalavičiui,

nukentėjusiojo juridinio asmens-medžiotojų būrelio „Kabeliai“ atstovui adv. Stanislovui Raulušaičiui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. G. ir jo atstovui adv. Vytautui Klimavičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., a.k (duomenys neskelbtini) , gimusiam (duomenys neskelbtini) Varėnos raj. , lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, vedusiam, dirbančiam(duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini)

surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. būdamas medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžiotoju 2018m rugsėjo 13 d. vakare, apie 23-24 val., Varėnos raj. Gudų girioje, šalia Marcinkonių sen. Grybaulios kaimo, Varėnos rajono medžioklės būrelio „Kabeliai“ ploto vienete, kitam medžiotojui V. G. neturint tam teisės ,apie 20 val. neteisėtai sumedžiojus briedžio patiną, būdamas medžioklės vadovu ir į medžioklės lapą Nr.222 neįrašius neteisėtai medžioklėje sumedžioto briedžio patino, medžioklės lapo antrojoje pusėje neįrašius dešinio ir kairiojo ragų šakų skaičiaus, kotų apimties ir skėtros, kada sumedžiojus žvėrį prieš pradedant jo dorojimą arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, privaloma žvėrį įrašyti į medžioklės lapą. Sumedžiojus elninių žvėrių patinus, duomenys apie jų ragus ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje, o jeigu duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti į medžioklės lapą šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai padarant gamtai žalą. Apie padarytus medžioklės taisyklių pažeidimus G. G. Aplinkos apsaugos departamento(toliau-AAD ) neinformavo, kada medžioklės vadovas privalo nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti AAD apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus ir tokiais veiksmais G. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ,patvirtintų 2000-06-27 Aplinkos ministro įsakymu Nr.258(su pakeitimais) , 22, 24.10 ir 58.2.3 punktų nurodytus reikalavimus.

Tokiais veiksmais G. G. padarė administracinius nusižengimus ,numatytus LR ANK 290 str.1dalyje ir 8 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą -Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos atstovas posėdyje palaikė administracinio nusižengimo protokolą ir jame nurodytas G. G. padarytų Medžioklės taisyklių pažeidimų aplinkybes , bei prašė skirti nuobaudą straipsnio sankcijos ribose. Atstovas nurodė, kad jeigu briedis medžioklės metu būtų buvęs sumedžiotas per klaidą, tai medžioklės vadovas privalėjo briedžio sumedžiojimą atžymėti medžioklės lape ir apie sumedžiojimą pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, kur tokiu atveju sumedžioto briedžio gabenimas ir išdorojimas nebūtų traktuojamas kaip neteisėtas, o būtų tik fiksuojama ,kad briedžio sumedžiojimas buvo padarytas pažeidžiant kitas Medžioklės taisykles, bei galimai būtų atsižvelgiama į briedžių sumedžiojimo limito nustatymą kitiems metams.

Teismo posėdžių metu G. G. kaltės dėl nurodomų nusižengimų nepripažino. Nurodė, kad jis yra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) narys. Rugsėjo 13 d. vakare kartu su kitu medžiotoju- sūnumi V. G. nuvykęs į medžioklę Grybaulios kaime su sūnaus V. G. vairuojamu automobiliu Subaru Legacy. Atvažiavus į G. G. sodybą (duomenys neskelbtini), pas G. B. namuose ar sodybos kieme ant automobilio kapoto į medžioklės lapą įrašęs medžioklės dalyvius-save ir V. G., nes G. B. buvo užsirašęs prie kitos medžiotojų grupės, pats buvęs Medžioklės vadovu. Dar prieš tai bendravęs su būrelio vadovu R. M., kuris jam nieko nesakė, kad negalima būtų medžioti briedžio patino . Po to išvažiavę kartu su G. B. į medžioklės plotus, kur jį patį paliko jo medžiojimo vietoje, prie vadinamo „Dilgėlynės kalno“, o V.G. ir G. B. nuvažiavo į vadinamą poligoną. Sūnui buvo sakęs, kad medžioklė truks iki bus dar galima įžiūrėti žvėrį. Po to sutemus prie jo atvažiavo sūnus su automobiliu ,kartu su G. B. ir jį pasiėmė iš bokštelio, bei nuvažiavę prie G. B. sodybos, o išlipus G. B. išvažiavę į namus Varėnoje. Kai medžiojęs rugsėjo 13d.vakare,tai jokių žvėrių nebuvo sumedžiota. Visiems būrelio medžiotojams iš anksčiau buvo žinoma, kad jis važinėdavęs su automobiliu Subaru raudonos spalvos. Tačiau šis automobilis nuo 2018-06-06 nedalyvauja eisme, kadangi buvo sugedęs variklis, bei jis su šiuo automobiliu negalėjęs vežti jokio žvėries apie ką nurodo kai kurie liudytojai, priklausantys būrelio vadovo „artimų asmenų“ aplinkai. Būrelio limitą sumedžioti briedžio patinus žinojęs, tačiau iki rugsėjo 13 d. žinojęs, kad buvo sumedžiotas tik vienas briedžio patinas. Jam iš bylos medžiagos nėra suprantama, kaip ir iš ko buvo nustatyta, kur buvo užkasti neva jo ir sūnaus neteisėtai sumedžioto briedžio kailis. Būrelio viduje šiuo metu yra iškilę įvairių ginčų ir iš visos situacijos suprantantis, kad jį ir sūnų siekiama pašalinti iš būrelio apkaltinus neteisėtu briedžio sumedžiojimu.

Nukentėjusiojo juridinio asmens -medžiotojų būrelio „Kabeliai“ atstovas nurodė, kad traukiamas atsakomybėn G. G., būdamas medžioklės vadovu ir žinodamas, kad iki rugsėjo 13d.vakaro buvo išnaudotas medžiotojų būreliui „Kabeliai“ paskirtas 2 briedžių patinų sumedžiojimo limitas, bei V. G. tą vakarą neteisėtai sumedžiojus briedžio patiną, G. G., kaip medžioklės vadovas, nesivadovavo Medžioklės taisyklių reikalavimais ir neteisėtai su savo automobiliu išvežė briedį iš sumedžiojimo vietos į dorojimo vietą. Tokiais veiksmais būreliui buvo padaryta moralinė žala, kadangi ant būrelio krito brakonieriavimo šešėlis, bei visuomenėje atsirado nepasitikėjimas būreliu.

Apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad jis rugsėjo 13 d. vakare kartu su kitu medžiotoju-tėvu G. G. nuvykęs į medžioklę Grybaulios kaime su savo automobiliu „Subaru Legacy „ prie G. B. sodybos. Jo medžioklės vadovu buvo G. G., kuris ten užpildė medžioklės lapą, bei nurodė, kad galima medžioti briedžio ir elnio patiną. Po to nuvežęs prie bokštelių G. G. ir G. B., kuris buvo priskirtas kitai medžiotojų grupei, o pats nuvykęs į savo bokštelį. Tykojant į laukymę išėjo elnio patinas su patelėmis, kuris baubė. Jis bandęs baubimu išvilioti elnią, bet elnias neatsiskyrė nuo grupės. Kadangi ten vyko elnių ruja, tai toje vietoje jokiu būdu negalėjo atsirasti briedis. Kada sutemo, tai ėjęs link savo automobilio ir tuo momentu išgirdęs šūvio garsą, bet nesupratęs, ar tas šūvis buvo būrelio teritorijoje. Tada paėmęs G. B. ir G. G., bei atvažiavę į Grybaulios k, kur paleidęs G. B. ,bei išvažiavęs su G. G. į Varėną. Jokio briedžio tą vakarą nesumedžiojęs. Po to rugsėjo 15 d. jam būrelio vadovas išdavė naują medžioklės lapą, bei nereiškė jokių pretenzijų dėl neva buvusio briedžio nušovimo, o rugsėjo 16d.būrelio vadovas telefonu informavo būti atsargiam, kadangi vyksta aplinkosaugos patikrinimas. Apie prieš tai rugsėjo 2 d. būrtelyje sumedžiotą briedį sužinojęs tik prasidėjus aplinkosaugos tyrimui. Kiti liudytojai jį galimai apkalba, kadangi matantis būrelio pirmininko poveikį jiems.

Liudytojas G. B. nurodė, kad rugsėjo 13 d. vakare dalyvavęs medžioklėje, kur jį į medžioklės vietą nuvežė V. G. savo automobiliu, bei kur kartu su V. G. buvo ir jo tėvas G. G.. Sutemus baigęs medžioklę ir išėjęs pėsčiomis į namus, bei po to nuėjęs miegoti.

Liudytojai R. M., V. V., I. M., V. K., J. B., P. U. ,S. B. nurodė, kad 2018 m rugsėjo 13 d. vakare jie dalyvavę medžioklėje prie Grybaulios kaimo ir kad medžioklės metu buvo nušautas briedis, kur šį briedį nušovė V. G. . Kadangi G. G. buvo medžioklės vadovas medžiotojui V. G., bet jo medžioklės vietoje nebuvo, nes buvo išvykęs bei nebuvo medžioklės lapo, tai negalėję išgabenti nušauto žvėries, nes pagal medžioklės taisykles neįrašius žėries į medžioklės lapą jo negalima gabenti. Tik jau naktį atvykus medžioklės vadovui G. G. briedis buvo įkrautas į G. G. vairuojamo automobilio Subaru traukiamą priekabą ir nuvežtas į žvėrienos išdorojimo vietą, o ar G. G. buvo tinkamai užpildęs medžioklės lapą netikrinę, kadangi pareiga tinkamai užpildyti medžioklės lapą buvo medžioklės vadovo pareiga. Iki šios medžioklės visi žinojo apie prieš tai rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 10 d. nušautus du briedžių patinus ir išnaudotą briedžių sumedžiojimo limitą. Apie išnaudotą briedžių sumedžiojimo limitą V. G. privalėjo prieš medžioklės pradžią informuoti medžioklės vadovas G. G. ir jo pareiga buvo informuoti kartu su juo įrašytus medžioklės lape medžiotojus apie šio limito išnaudojimą. Be to ir pats medžiotojas, eidamas į medžioklę turi pareigą žinoti, ką jis medžioklės metu turi teisę nušauti. Rugsėjo 10 d. vakarą V.G. dalyvavo sumedžioto briedžio dorojime, kur tarpusavyje kalbėję, jog sumedžiotas paskutinis(antras)briedis ir tai turėjo būti žinoma V. G..

Iš surašytų paaiškinimų (t.1 b.l.10-19): 2018-11-02 R. M. ir I. M.,2018-10-29 J. B. ir V. V., 2018-10-24 S. Ž. ,A. M. ,V. K. ir P. U. matyti, kad jie rugsėjo 13 d. vakare dalyvavę medžioklėje, kur girdėję šūvį, bei vėliau išsiaiškinę, kad šovė V.G. ir buvo nušautas briedžio patinas, kur vėliau suradę nušautą briedį, laukę atvažiuojant medžioklės vadovo G. G., kuris turėjo medžioklės lapą ir tik jam atvykus su automobiliu ir priekaba išvežę briedį į dorojimo vietą. Ar medžioklės vadovas V.G. tą vakarą įrašė į medžioklės lapą nušautą briedį nežinoję.

2018-04-20 Varėnos rajono medžiojamų gyvūnų limitų 2018-2019 m sezonui paskirstymo medžiotojų kolektyvams protokolo Nr.1 priedu (t.1 b.l.29-30) patvirtinama, kad Kabelių medžiotojų būreliui 2018/2019 m sezonui buvo leista sumedžioti 2 briedžių patinus.

Iš 2018-07-13 medžioklės vadovui G. G. išduoto Medžioklės lapo Nr.222(t.1 b.l.22)matyti, kad 2018-09-13 lape medžiojančiais buvo įrašyti G. G. ir V.G. , bei kad šiame lape nėra atžymėjimo apie sumedžiotą briedį . Iš Medžioklės lapo Nr.224 (t.1 b.l.24)matyti, kad 2018-09-13 medžiojo J. B. ir V. V., iš lapo Nr.226(t.1 b.l.24),kad medžiojo I. M.,G. B.,S. Ž., iš lapo Nr.229 (t. b.l.27),kad medžiojo R. M.,V. K.,A. M.,P. U..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš surinktų įrodymų matyti,kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktą, asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, neabejotina, kad konstatuojant, jog asmuo pažeidė aptariamą taisyklių punktą, būtina nustatyti, jog jis žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai. Šiuo nagrinėjamu atveju apie nušautą briedį nebuvo pranešta nustatyta tvarka tą patį vakarą aplinkos apsaugos pareigūnams nei medžioklės vadovo G. G.,tiek medžioklės būrelio vadovo ar kito dalyvavusio medžioklėje medžiotojo.Tiek traukiamas atsakomybėn G. G.,tiek apklaustas šioje byloje liudytoju V. G. neigia ,jog rugsėjo 13d.vakare V. G. būtų iš viso sumedžiojęs briedį ir po to G. G. jį būtų išgabenęs iš nušovimo vietos. Tiek G. G.,tiek V.G. daro prielaidas, kad nurodomą briedį tą vakarą ar kitu laiku galėjo nušauti kiti būrelio nariai ir po to siekdami išvengti atsakomybės pradėjo kaltinti juos neteisėtu briedžio nušovimu ir neteisėtu išvežimu iš nušovimo vietos,kadangi tyrimas dėl briedžio nušovimo buvo pradėtas tik rugsėjo pabaigoje.Kartu kyla klausimai,ar rugsėjo 13 d.vakare vykusios medžioklės metu V. G. ir medžioklės vadovui G. G. buvo žinoma apie būrelyje rugsėjo 10 d.sumedžiotą antrą briedį ir tuo išnaudotą sumedžiotinų briedžių patinų limitą,kadangi tiek V.G. ,tiek G. G. nurodo,kad jie tokios informacijos nežinoję.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn G. G. ir jo atstovas laikė, kad G. G. kaltė byloje surinktais įrodymais dėl nurodomų administracinių nusižengimų padarymo yra neįrodyta ir prašė bylą G. G. atžvilgiu nutraukti.

Tokiu būdu nagrinėjamojoje byloje nustatant traukiamo atsakomybėn G. G. kaltę dėl Medžioklės taisyklių pažeidimo buvo labai svarbu nustatyti,ar V.G. neteisėtai sumedžiojo briedį,o medžioklės vadovas G. G., žinodamas apie išnaudotą sumedžiotinų briedžių patinų limitą, po nurodomo briedžio patino nušovimo, nepranešė nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos departamentui apie šį sumedžiotą briedį ir po to neįrašęs į medžioklės lapą briedį išvežė iš medžioklės plotų išdorojimui. Todėl sprendžiant klausimą dėl patraukto administracinėn atsakomybėn G. G. kaltės nustatymo buvo svarbus prejudicinis faktas dėl V. G. kaltės, dėl Medžioklės taisyklių pažeidimo 2018-09-13 vakare, kai buvo nušautas briedis, patvirtinimo.

2019-11-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.A11-736-308/2019 buvo pripažinta, kad V. G. būdamas medžiotojų būrelio „Kabeliai" medžiotoju 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 20 val. Varėnos rajone, medžiotojų būrelio „Kabeliai" medžioklės plotų vienete Gudų girioje, už Grybaulios kaimo Marcinkonių sen. Varėnos rajone, buvusių tvenkinių teritorijoje, neturėdamas teisės sumedžioti, tai yra neturėdamas briedžio patinui sumedžioti skirto limito, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną, kada medžiotojų būrelis „Kabeliai" turėjęs teisę(limitą) medžioklės plotų vienete „Kabeliai" 2018-2019 metų medžioklės sezonui buvo skirti sumedžioti du briedžio patinus , buvo prieš tai jau būreliui sumedžiojus du skirtus sumedžioti briedžius - 2018 m. rugsėjo 2 d., medžioklės lapo Nr. 227 ir 2018 m. rugsėjo 10 d., medžioklės lapo Nr. 221, bei tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258( su pakeitimais), 58.2.2 punkto reikalavimus ir tuo padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

V. G. pateiktus apeliacinį skundą 2020-01-27 Kauno apygardos teismo nutartimi pateiktas apeliacinis skundas buvo netenkintas ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-11-27 nutarimas buvo paliktas nepakeistas ,bei tokiu būdu nuo 2020-01-27 priimtas nutarimas V. G. atžvilgiu įsiteisėjo.

2020-05-28 teismo posėdyje G. G. atstovas pateikė informaciją, kad V. G. atstovas yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiajam teismui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir kad 2020-04-24 buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis ,kuria buvo atnaujinta administracinio nusižengimo byla dėl 2019-11-27 Alytaus apylinkės teismo nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2020-01-27 nutarties. Dėl to bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki liepos 13d.,siekiant sulaukti Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo dėl gauto V. G. atstovo prašymo. Birželio 15 d.teismų informacinės sistemos LITEKO sistemos duomenimis buvo nustatyta,kad V. G. prašymo nagrinėjimas 2020-06-10 yra paskirtas nagrinėti posėdyje 2020 m rugsėjo 21 d.,t.y. jau po termino skirti administracinę nuobaudą G. G. pasibaigimo(ANK 39 str.).

Esant aukščiau nurodytai aplinkybei bylos nagrinėjimas 2020 m liepos 13d. buvo tęsiamas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019-11-27 priimto nutarimo vykdymo nesustabdė. LR ANK 662 str.14 d. numato, kad teismas ,išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą;2) panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti;3) panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijai, apylinkės teismui arba apygardos teismui;4) panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir palikti galioti kitą nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis, su pakeitimais arba be pakeitimų);5) panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir priimti naują nutarimą ar nutartį;6) pakeisti nutarimą ar nutartį. Tokiu būdu matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinėjęs prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo gali prašymo panaikinti nutarimą ir netenkinti, bei priimti kitus sprendimus, numatytus ANK 662 str.14 d. Dėl to šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad 2019 m lapkričio 27 d. nutarimas yra neteisėtas ir negaliojantis.

Nurodomų protokole G. G. padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimui esminę reikšmę turi teisinis medžioklės reglamentavimas ,numatytas Medžioklės taisyklėse,patvirtintosae LR Aplinkos ministro įsakymu:

Medžioklės taisyklių 28 p. nurodo,kad medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas.

Medžioklės taisyklių IX skyriaus (Su medžiokle susijusi draudžiama veikla) 58 p. 58.2.2 papunktis nustato, kad yra draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

Medžioklės taisyklių V skyriaus „“Medžioklės eiga „ (2018-06-26 įsakymo Nr.D1-588 redakcija) 24 punkte yra nurodyta, kad medžioklei vadovauja medžioklės vadovas ir yra nurodytos jo visos pareigos bei teisės medžioklės metu , o 24.6. p. numatyta, kad jis privalo pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama.

Šių taisyklių 23 p. nurodo, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir kad medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.

Apibendrinant byloje surinktus įrodymus ir 2019-11-27 priimtam nutarime nustatytus faktus dėl V. G. neteisėto briedžio sumedžiojimo, teismas laiko, kad G. G. kaltė pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 290 str.1 ir 8 dalis yra įrodyta, kadangi jis būdamas medžioklės vadovu ir žinodamas apie būreliui paskirtą briedžio sumedžiojimo limitą bei rugsėjo 13d. vakare žinodamas,kad briedžių sumedžiojimo limitas būrelyje yra jau išnaudotas, po V. G.(jo sūnaus) neteisėto briedžio patino sumedžiojimo, nepranešė apie šį sumedžiojimą Aplinkos aspaugos departamentui ir neįrašęs į medžioklės lapą neteisėtai išgabeno iš sumedžiojimo vietos į žvėrienos dorojimo vietą neteisėtai sumedžiotą briedį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę – dirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas. G. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to teismas laiko, kad G. G. skirtina bauda mažesnė, nei baudos vidurkis ir tokia skiriama bauda turėtų tinkamą auklėjamąjį poveikį G. G..

ANK 290 str.9 d. numato, kad už nusižengimų, numatytų šio straipsnio 4, 5 ,8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl G. G. skiriant nuobaudą kartu skirtina ir specialiosios teisės- teisės medžioti atėmimas.

ANK 290 str.10d. numato, kad už nusižengimų, numatytų šio straipsnio 5 ,6, 7 ,8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar )gyvūnams gabenti, konfiskavimą.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ,surašydama protokolą nenurodė su kokia transporto priemone G. G. iš sumedžiojimo vietos išvežė neteisėtai sumedžiotą briedį į dorojimo vietą. Dalis apklaustų liudytojų nurodė, kad G. G. buvo atvažiavęs su automobiliu Subaru su priekaba, tačiau jokių detalesnių duomenų apie transporto priemones(automobilio valstybinį registracijos numerį ir priekabos markę bei priekabos valstybinį registracijos numerį) ne nurodė. G. G. neigia,kad rugsėjo 13 d. vakare būtų neteisėtai sumedžiotas briedis ir jis būtų išvežęs šį neteisėtai sumedžiotą briedį. Kartu nurodo, kad jis turi automobilį Subaru Forester v/n (duomenys neskelbtini),kurį buvo įsigijęs 2017 m ,bet nuo pat įsigijimo šio automobilio dalyvavimas eisme buvo draudžiamas, kadangi automobilis buvo sugedęs. G. G. pateikė 2019-04-12 suformuotą išrašą iš VĮ „Regitra“ registro(t.1 bl.l.107),kad jo vardu 2017-04-25 yra registruotas automobilis Subaru Forester v/n (duomenys neskelbtini),kuriam yra draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme. Tokiu būdu institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, nenustačius transporto priemonės, kuria buvo neteisėtai išgabentas sumedžiotas briedis, teismas teisminio nagrinėjimo metu taip pa neturėjo galimybių nustatyti, kokia tiksliai transporto priemone neteisėtai buvo išgabentas briedis. Dėl to teismas šiuo atveju negali pritaikyti konfiskavimo G. G. vardu registruotai transporto priemonei-automobiliui Subaru Forester v/n (duomenys neskelbtini) ar kokiai tai kitai transporto priemonei, kadangi nėra nustatyta, kad būtent su ta transporto priemone buvo neteisėtai išgabentas sumedžiotas briedis.

Nukentėjusiojo juridinio asmens -medžiotojų būrelio „Kabeliai“ atstovas prašė priteisti iš pripažinto padarius administracinį nusižengimą G. G. būrelio patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl advokato pagalbos atstovaujant būrelį. Atstovas pateikė įrodymus apie būrelio turėtas bylinėjimosi išlaidas-advokato pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas(t.2 b.l.8-9),iš kurių matyti, kad medžiotojų būrelis „Kabeliai“ turėjo 1200 Eur išlaidų už būrelio atstovavimą teisme. ANK 666 str. nurodo, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutantis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso nuostatos. BPK 105 str.1d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Medžiotojų būrelio atstovas bylos nagrinėjime dalyvavo nuo pat bylos iškėlimo, byloje buvo rengiama daug posėdžių, būrelio atstovas į bylą teikė įrodymus. Todėl medžiotojų būrelio „Kabeliai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir tenkintinos pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 str.1 ir 8dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

Pripažinti G. G. padarius administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 290 str.1 ir 8 dalyse ir paskirti jam administracines nuobaudas:

-pagal ANK 290 str.8d.1000(vieno tūkstančio )Eur baudą su teisės medžioti atėmimu 1(vieneriems)metams .

Vadovaujantis LR ANK 38 str.2d. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti

galutinę administracinę nuobaudą 1000(vieno tūkstančio )Eur baudą su teisės medžioti atėmimu 1(vieneriems)metams .

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per 40(keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per40(keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 19096765714).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele“ bankas LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“, AB LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis) ir tokiu atveju teks mokėti antstoliui vykdymo išlaidas.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Priteisti iš G. G. a.k(duomenys neskelbtini) Varėnos raj. medžiotojų būreliui „Kabeliai“ (įmonės kodas 139001898) 1200(vieną tūkstantį du šimtus) Eur turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų.

Nutarimas per 20(dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo jam dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.