- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2-272/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Trečiasis asmuo
- "ŠIAULIŲ BANKAS"
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- R. V. S., R. S., K. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3100-619/2013 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams R. V. S., R. S., K. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Šiaulių bankui, dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. V. S., R. S., K. P., prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra ir grąžinti R. S. ir R. V. S. nuosavybėn butą su vieta autoparkinge, esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovų R. S. ir R. V. S. atsakovo K. P. naudai priteisti sumokėtus 1 300 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo butą su autoparkingu, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui K. P., uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o taip pat jį kitaip suvaržyti.
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešajame registre, uždraudžiant antstoliui parduoti iš varžytinių ar kitaip perleisti K. P. priklausantį ginčo butą su vieta autoparkinge; sustabdyti areštuoto K. P. priklausančio ginčo buto su vieta autoparkinge realizavimą; areštuoti atsakovui K. P. priklausančias 533 797 Lt dydžio lėšas, esančias bankuose ir/ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad remiantis įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi, pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB Ūkio banko (reikalavimus perėmė AB Šiaulių bankas) pakartotiną pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo, nutarta išieškoti iš K. P. AB Ūkio banko naudai skolą (iš viso 185 165,75 EUR). Išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą nekilnojamąjį daiktą (butą su vieta autoparkinge, esančius (duomenys neskelbtini)), jį priverstinai parduodant iš varžytinių. Nurodyta teismo nutartis pradėta vykdyti. Nepriklausomai nuo šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto), antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą banko (hipotekos kreditoriaus) naudai iš hipoteka įkeisto ir šioje byloje jau areštuoto turto. Antstoliui pardavus ginčo turtą iš varžytinių (jau būtų sąžiningas įgijėjas), o gautus už parduotą ginčo turtą pinigus išmokėjus K. P., šioje byloje pareikštas actio Pauliana prarastų prasmę ir nebegalėtų būti įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2399/2013, panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išspręsta dėl pirmųjų dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl įrašo viešame registre uždrausti antstoliui parduoti iš varžytinių ar kitaip perleisti K. P. priklausantį ginčo butą su vieta autoparkinge ir dėl areštuoto K. P. priklausančio ginčo buto su vieta autoparkinge realizavimo stabdymo) ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš naujo; kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą. Teismas panaikino nutarties dalį dėl to, kad hipotekos kreditorius nebuvo įtrauktas į nagrinėjamos bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi sustabdė areštuoto K. P. asmeninės nuosavybės priklausančio buto/patalpos-buto su vieta autoparkinge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), realizavimą; kitoje dalyje (dėl įrašo viešajame registre uždrausti antstoliui parduoti iš varžytinių ar kitaip perleisti K. P. priklausantį ginčo butą su vieta autoparkinge) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl įrašo viešame registre uždrausti antstoliui parduoti iš varžytinių ar kitaip perleisti K. P. priklausantį ginčo butą su vieta autoparkinge) atmetė.
Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių byloje, o būtent nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto atsakovui K. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir priverstinai pardavus šį turtą iš varžytinių, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali būti iš esmės apsunkintas ar pasidaryti neįmanomu. Taip būtų pažeisti ieškovės J. K. teisėti interesai, nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Teismas pažymėjo, kad, esant ieškovės reikalavimų ir šiuo metu vykdomo išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto sąsajai, tokio išieškojimo nesustabdymas iki bylos išsprendimo pažeistų proporcingumo principus, todėl ieškovės prašymą tenkino.
Teismas atmetė prašymą dėl kitos laikinosios apsaugos priemonės (įrašo viešajame registre uždrausti antstoliui parduoti iš varžytinių ar kitaip perleisti K. P. priklausantį ginčo butą su vieta autoparkinge) taikymo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis ir tikslai jau yra įgyvendinti pritaikius ginčo buto areštą bei šio turto realizavimo sustabdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atskiruoju skundu prašo iš dalies panaikinti teismo nutartį, t. y., panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas areštuoto K. P. asmeninės nuosavybės priklausančio buto/patalpos-buto su vieta autoparkinge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), realizavimas ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Net ir tuo atveju, jei būsimas teismo sprendimas būtų ieškovei palankus, vykdant restituciją, Skopų šeimai atitektų AB Šiaulių bankui įkeistas butas (CK 4.207str. l d.), todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali pakeisti hipotekos institutą sudarančių materialiųjų teisės normų įgyvendinimo tvarkos ir bet kuriuo atveju bus tęsiamas ginčo buto pardavinėjimas per antstolių kontorą;
2) Išieškojimas iš K. P. įkeisto hipotekos lakštu nekilnojamojo turto (buto) yra vykdomas kitoje civilinėje byloje, vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį, todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, pažeidžiamas įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principas (CPK 18 str.);
3) Galiojant hipotekos institutui, pritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo K. P. buto realizavimo sustabdymas) nėra susijusios su ieškinio dalyku ir negali įtakoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik atitolina priverstinio vykdymo procedūrą, tuo darant žalos hipotekos kreditoriui;
4) Priešingai nei konstatavo teismas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės interesų neapsaugo, nes jos (ieškovės) interesams neturi įtakos, kieno nuosavybėje esantis įkeistas butas bus pardavinėjamas;
5) Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažeidė proporcingumo principą, nepagrįstai suvaržė atsakovų ir trečiojo asmens teises;
6) Šioje byloje jau buvo nagrinėtas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį panaikino tik dėl tos priežasties, kad į bylą nebuvo įtrauktas įkaito turėtojas AB Šiaulių bankas. Pirmos instancijos teismas nepasisakė, kodėl esant toms pačioms sąlygoms teismas pakeitė nuomonę ir pritaikė ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. K. prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, klausimą išsprendė teisingai. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su ieškinio įvykdymo galimybe, todėl jos netaikius, pareikštas ieškinys prarastų prasmę ir nebegalėtų būti įvykdytas.
Atsakovai R. V. S., R. S. ir K. P. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą patenkinus ieškinį, esant prielaidoms, kad tokių priemonių nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps iš viso negalimas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Iš ginčijamo teismo nutarties turinio matyti, kad, priimdamas sprendimą dėl būtinumo šioje byloje taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (areštuoto turto realizavimo sustabdymą), teismas rėmėsi vienintele aplinkybe, kad yra grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau teismas iš viso nevertino ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kaip paminėta, tik preliminariai įvertinus ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas turėtų spręsti apie egzistuojančią antrą sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y., ar yra grėsmė, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.
Preliminariai įvertinus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, bei į bylą pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės pareikštų reikalavimų patenkinimo (palankaus sprendimo priėmimo). Nagrinėjamu atveju ieškovė J. K. pareiškė actio Pauliana ieškinį. Reiškiant tokio pobūdžio ieškinius, svarbu nors preliminariai pagrįsti, kad yra visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos (CK 6.66 str. 1, 2 d.). Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nėra aišku, koks tiesioginis ryšys yra tarp ieškovės ir atsakovų sudaryto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio.
Atsižvelgiant į actio Pauliana pobūdį (pareikštu ieškiniu siekiama, pripažinus skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, sugrąžinti perleistą turtą skolininkui, į kurį kreditorius galėtų nukreipti savo išieškojimus), sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšmingos aplinkybės dėl ieškovės reikalavimų dydžio bei ginčijamo sandorio objektu esančio turto vertės. Pastarųjų aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo.
Svarbi ir kita bylai reikšminga faktinė aplinkybė, jog ginčijamo sandorio objektu esantis turtas yra įkeistas trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui (AB Ūkio banko reikalavimo teisių perėmėjas). Apeliantas teisingai nurodo, kad nepriklausomai nuo ginčo išsprendimo (ieškovei bus palankus teismo sprendimas ar ne), liks galioti šiam turtui taikytas įkeitimas (CK 4.207str. l d.). Hipotekos kreditoriaus AB Šiaulių banko teisės į ginčijamojo sandorio objektą (nekilnojamąjį turtą) nėra paneigtos, o šio turto įkeitimo ieškovė neginčija.
Nenustačius bent vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (CPK 144 str. 1 d.), pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai, todėl skundžiama teismo nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti ginčo laikinąsias apsaugos priemones naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas sustabdyti ginčo objektų realizavimą atmesti. (CPK 337 str. 1 d. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atskirąjį skundą, bylą laimėjusi šalis (šiuo atveju trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas) įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už atskirąjį skundą apeliantas (trečiasis asmuo) AB Šiaulių bankas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 2 d.). Apelianto bylinėjimosi išlaidas papildomai sudarė 400 Lt, kuriuos jis (apeliantas) sumokėjo advokatei D. I. Vinklerytei už atskirojo skundo surašymą. Užmokestis advokatei už atskirojo skundo paruošimą neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.15. p.), todėl apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atlygintinos visiškai. Apelianto (trečiojo asmens) AB Šiaulių banko naudai iš ieškovės J. K. priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas areštuoto K. P. ((duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės priklausančio buto/patalpos-buto su vieta autoparkinge, pažymėto R-1 (1/23 iš 484,21 m²), t.y. 21,05 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 1A7p, pažymėjimas plane :5, turintį 165,95 m² bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimas, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. K. prašymą dėl paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) (apelianto) trečiojo asmens akcinės bendrovės Šiaulių banko (į. k. 112025254) naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.