Tauragės apylinkės teismo nutartis

2020-07-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-2091-439/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-22
Bylos Nr.
2YT-2091-439/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Pareiškėjas
I. R.
Suinteresuotas asmuo
G. A., J. A., V. R.
Advokatai
Romualdas Juščius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2091-439/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00672-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 22 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,sekretoriaujant Alinai Mikutytei,dalyvaujant pareiškėjui I. R., jo atstovui advokatui Romualdui Juščiui,suinteresuotiems asmenims G. A., J. A., V. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir suinteresuotų asmenų G. A., J. A., V. R. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. R. pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą S. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui pagal testamentą priimti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo močiutė S. R.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė S. R. dukra, jo mama R. R.. Tik pradėjus tvarkyti mamos R. R. turto paveldėjimo dokumentus jis sužinojo, kad močiutė S. R. 2019m. liepos 17d. sudarė testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį turtą paliko jam. Anksčiau apie testamento egzistavimą jam nebuvo žinoma. Kadangi jam nebuvo žinoma apie močiutės testamentą ir buvo pirmos eilės įpėdinių, todėl jis praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Notaras atsisako išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, nes jis yra praleidęs terminą palikimui priimti. Mano, kad jo nežinojimas ir jaunas amžius (18 metų) gali būti pripažinti svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.

Suinteresuoti asmenys G. A., J. A., V. R., atsiliepdami į pareiškėjo I. R. pareiškimą, pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškime nurodė, kad su pareiškėjo I. R. pareiškimu kategoriškai nesutinka. Dar iki mamos S. R. mirties jie visi gerai žinojo, kad mama, įtakojama pareiškėjo ir jo mamos R. R., 2019m. liepos 17d. parašė testamentą, kuriuo visą jai priklausiusį turtą paliko anūkui, pareiškėjui I. R.. Nurodė, kad mama testamento parašymo metu buvo 90 metų amžiaus, sirgo demencija bei progresuojančia alzheimerio liga.Todėl mano, kad ji testamento pasirašymo metu nebesuprato, kokį dokumentą pasirašo. Tačiau jie testamento neginčijo ir šiuo metu neginčija. Tvirtina, kad pareiškėjas su savo mama buvo kartu pas notarę testamento parašymo metu. Be to jų mamos S. R. laidotuvėse dalyvavo visi keturi jos vaikai ir pareiškėjas, visi dalyvavo pokalbyje dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas pats patvirtino, kad jis turi jų mamos S. R. pasirašytą testamentą ir kreipsis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas per laidotuves kalbėjo apie tai, kad mamai priklausęs butas jam nereikalingas, nes jis niekuomet nesiruošia gyventi Tauragėje, todėl sakė, kad butą parduos, o pinigus padalins jiems visiems lygiomis dalimis. Kadangi pareiškėjas pats asmeniškai pasakė, kad kreipsis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, dėl tos priežasties jie nesikreipė į teismą dėl testamento nuginčijimo ir neparašė pareiškimo pas notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą po jų mamos S. R. mirties. Tai, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, yra privalumas, o ne priežastis svalaikiai neišspręsti palikimo priėmimo klausimus. Po savo mamos mirties pareiškėjas sėkmingai pradėjo tvarkyti paveldėjimo teisinius klausimus, nors taip pat dar yra jauno amžiaus. Pareiškėjas, žinodamas, kad turi realizuoti testamentą, privalėjo būti atitinkamai apdairus ir rūpestingas ir trijų mėnesių laikotarpyje parašyti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjas tyčia klaidina teismą, kad jis nežinojęs apie tai, kad jų mama S. R. parašė jam testamentą. Būtent pats pareiškėjas ir jo mama R. R. sakė, kad parduos iš jų mamos paveldėtą butą ir visiems jiems padalins gautus pinigus. Esant tokiam susitarimui jie nesikreipė į notaro kontorą ir neiškėlė civilinės bylos dėl testamento nuginčijimo. Pareiškėjui nepriėmus palikimo pagal testamentą jiems atsiranda galimybė palikimą priimti pagal įstatymą. Paveldimo turto faktiškai niekas nevaldo, nemoka mokesčių ir neprižiūri. Butas, kuriame gyveno jų mama, yra užrakintas ir neprižiūrimas. Po jų mamos laidotuvių buto raktus iš karto pasiėmė pareiškėjo mama R. R.. Jie ateina prie mamos buto, apžiūri jį iš lauko pusės, stebėdami, kad kas neišdaužytų langų arba jo neniokotų. Jie buvo suklaidinti pareiškėjo, todėl laiku neparašė pareiškimo notarui. Mano, kad palikimo nepriėmimo pagal įstatymą priežastis yra svarbi, nes jie buvo suklaidinti testamentinio įpėdinio, kad jis tvarkysis palikimą pagal testamentą, todėl prašo jiems atnaujinti terminą palikimui priimti pagal įstatymą po jų mamos S. R. mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas I. R. ir jo atstovas teisme palaikė savo pareiškimą, prašė jį tenkinti, atmesti suinteresuotų asmenų pareiškimą. Pareiškėjas paaiškino, kad apie močiutės S. R. testamentą jis nieko nežinojo, močiutė, mama jam nieko nepasakojo. Močiutę prižiūrėjo kartu su broliu ir brolio žmona, padėjo sesuo pinigais. Močiutę laidojo mama, brolis. Per močiutės laidotuves nebuvo jokios kalbos apie močiutės testamentą. Jo mama tvarkė po močiutės mirties jos butą ir viską ten prižiūrėjo. Kai močiutė mirė jam buvo 18 metų. Po močiutės laidotuvių dirbo statybose. Mama dirbo užsienyje, mirė kelte. Apie testamentą sužinojo tik po mamos laidotuvių. Apie testamentą jam pasakė brolis, jog tvarkydamas mamos dokumentus mamos nuomojamame bute Kretingoje, rado močiutės parašytą testamentą jam. Kai sužinojo, kad yra testamentas, susirinko dokumentus ir norėjo viską susitvarkyti, su broliu ėjo kartu pas notarą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. A. teisme palaikė savo pareiškimą ir prašė jį patenkinti bei atmesti pareiškėjo pareiškimą, paaiškino, kad jie, visi trys vaikai (S. R.) gyveno Tauragėje ir visi močiutę žiūrėjo, visi viską tvarkė. Močiutė gulėjo dvi savaites ligoninėje. Ji visą laiką sakydavo, kad užrašys viską pareiškėjo mamai. Močiutė viską pati tvarkydavosi, buvo energinga. Pagal viską butas turėjo būti užrašytas R. (pareiškėjo mamai), nes ji būtų pardavusi ir jiems visiems viską padalinusi vienodai. Surašant testamentą I. R. turėjo būti. Nežino tvarkos, kaip yra surašomas testamentas. Po gedulingų pietų R. kalbėjo, kad negali tvarkyti jokių dokumentų, nes turi išvykti iš Lietuvos. Patikslino, kad su pareiškėju nekalbėjo apie jokį testamentą, blogai nurodė pareiškime.

Suinteresuotas asmuo J. A. teisme prašė patenkinti jos pareiškimą ir atmesti pareiškėjo pareiškimą, paaiškino, kad ji nenori jokio turto, tai yra principo reikalas. Apie testamentą nieko nežinojo. Per gedulingus pietus buvo pokalbis apie testamentą su R. R., ji sakė, kad jai yra parašytas testamentas. Su I. R. asmeniškai nekalbėjo. Močiutę laidojo R. R..

Suinteresuotas asmuo V. R. teisme prašė patenkinti jo pareiškimą, atmesti pareiškėjo pareiškimą ir paaiškino, kad su pareiškėju asmeniškai nieko nekalbėjo apie testamentą, sesė gal suklydo taip įrašydama į pareiškimą.

Liudytojas M. R. parodė, kad jis yra pareiškėjo brolis. Jam žinoma, kad močiutės turtas paliktas jo broliui I. R.. Buvo tokių kalbų, kad yra testamentas, bet nežinojo kuriam asmeniui yra paliktas turtas. Po mamos mirties praėjus trims ar keturioms dienoms rado testamentą. Jis gyveno Kretingoje, o brolis gyveno su mama, nuomojame bute Kretingoje. Brolis yra silpnesnis, todėl jis padėjo jam tvarkytis. Brolis apie jam paliktą turtą nieko nežinojo. Mama po močiutės laidotuvių buvo tik kelias dienas, nes dirbo Vokietijoje. Brolis tik po mamos mirties sužinojo, kad močiutė jam paliko turtą. Močiutę laidojo jie visi, nes močiutė neturėjo lėšų ir turėjo skolų.

Liudytoja V. R. parodė, kad I. R. yra jos vyro brolis. Močiutė S. R. kalbėjo, kad testamentą rašys R.. Ji apie jokius testamentus nekalbėjo. I. apie testamentą sužinojo kai jie tvarkė namus po jo mamos R. R. laidotuvių ir rado testamentą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo I. R. pareiškimas tenkintinas.

Suinteresuotų asmenų G. A., J. A., V. R. pareiškimas atmestinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. R. (b.l.5). Pareiškėjas I. R. yra S. R. dukros R. R. (ikisantuokinė pavardė R.) sūnus, tai yra S. R. vaikaitis (b.l.11-12). Suinteresuoti asmenys: G. A., J. A., V. R. yra S. R. vaikai (b.l.27,34-39). Po S. R. mirties liko nekilnojamasis turtas: 133/241 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.13-19). Iš 2019m. liepos 17d. testamento, patvirtinto Tauragės rajono Pirmojo notaro biuro notarės Audronės Bakšienės, matyti, kad S. R. savo mirties dienai jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas visas turtines ir neturtines teises palieka vaikaičiui I. R., tai yra pareiškėjui (b.l.6). Iš 2020m. balandžio 10d. išduoto medicininio mirties liudijimo (b.l.4) nustatyta, kad R. R., pareiškėjo I. R. mama, mirė (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo (b.l.8) nustatyta, kad testatorės S. R. testamentas, kurio identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), įregistruotas registre 2019m. liepos 17d., testamento rūšis – oficialusis, sudarytas 2019m. liepos 17d. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b.l.8-9). Iš 2020m. balandžio 30d. Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. liudijimo (b.l.10) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. R. įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į Tauragės rajono 3-iąjį notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad palikimas turi būti priimamas per 3 mėnesius, įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi pagal S. R. mirties dieną galiojusią CK redakciją dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma buvo kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Mirus palikėjai S. R. nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina byloje esantis notarės liudijimas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra praleidę 3 mėnesių terminą priimti S. R. palikimą.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjas nurodė, kad buvo 18 metų amžiaus ir visus reikalus tvarkė jo mama, kad jis nežinojo apie testamentą jam, kad apie tokio testamento egzistavimą sužinojo tik po savo mamos laidotuvių, 2020m. balandžio mėnesį, broliui tvarkant mamos dokumentus. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai M. R. ir V. R.. Suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu patikslino savo pareiškime nurodytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo G. A. paaiškino, kad mama (S. R.) visą laiką sakydavo, kad užrašys viską pareiškėjo mamai (R. R.), kad po gedulingų pietų R. (R.) kalbėjo, jog negali tvarkyti jokių dokumentų, nes turi išvykti iš Lietuvos, kad ji su pareiškėju nekalbėjo apie jokį testamentą, kad blogai nurodė pareiškime. Suinteresuotas asmuo J. A. paaiškino, jog per gedulingus pietus buvo pokalbis apie testamentą su R. R., ši sakė, jog jai yra parašytas testamentas, kad su I. R. asmeniškai ji nekalbėjo. Suinteresuotas asmuo V. R. paaiškino, kad su pareiškėju jis asmeniškai nieko nekalbėjo apie testamentą, kad sesė gal suklydo taip įrašydama į pareiškimą. Taigi iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų teisme matyti, kad S. R. laidojimo dieną tarp suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo nebuvo jokios kalbos apie S. R. testamentą. Be to iš suinteresuoto asmens G. A. paaiškinimų nustatyta, kad jos mama S. R. sakydavo, kad viską užrašys pareiškėjo mamai. Suinteresuotas asmuo J. A. paaiškino, kad per gedulingus pietus pareiškėjo mama R. R. kalbėjo, kad jai yra parašytas testamentas. Liudytojas M. R. parodė, kad buvo tokių kalbų, kad yra S. R. testamentas, bet nežinojo kuriam asmeniui yra paliktas turtas. Liudytoja V. R. parodė, kad močiutė S. R. kalbėjo, kad testamentą rašys R. (pareiškėjo mamai). Darytina išvada, jog testatorės artimiesiems buvo žinoma, jog ji turtą paliks dukrai R., tai yra pareiškėjo mamai. Byloje nesurinkta duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas žinojo apie močiutės S. R. testamentą jam trijų mėnesių laikotarpiu po jos mirties. Byloje nėra duomenų, kad testatorė, ar pareiškėjo mama būtų pranešusios pareiškėjui apie testamento jam egzistavimą. Nustatyta, jog testamento sudarymo metu ir testatorės mirties metu pareiškėjas buvo 18 metų amžiaus, kaip jis paaiškino, visus reikalus tvarkė jo mama. Liudytojas M. R., pareiškėjo brolis, parodė, kad pareiškėjas gyveno su mama, jos nuomojame bute Kretingoje, kad brolis yra silpnesnis, todėl jis padėjo jam tvarkytis. Teismas sutinka, kad trijų mėnesių laikotarpiu (po 2019m. spalio 4d. iki 2020m. sausio 4d.) pareiškėjui galėjo būti sutrukdyta nustatyta tvarka ir terminais išreikšti valią dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, kadangi darytina išvada, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas nežinojo apie jam parašytą testamentą, be to jis buvo jauno amžiaus ir visus jo reikalus tvarkė jo mama R. R., kuri nepraėjus mėnesiui po testatorės laidotuvių išvyko dirbti į Vokietiją ir iki 2020m. balandžio 1d. nebuvo grįžusi į Lietuvą, o (duomenys neskelbtini), kelionės į Lietuvą metu, mirė. Tik po mamos laidotuvių pareiškėjo brolis su žmona, iškraustydami pareiškėjo mamos daiktus iš nuomojamo buto, tarp dokumentų rado testatorės S. R. testamentą, parašytą pareiškėjui ir apie tai pranešė pareiškėjui. Teismo posėdyje iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų, iš liudytojų parodymų nustatyta, kad jie suvokė, jog yra S. R. testamentas, bet nesuprato, kad testamentas yra pareiškėjui. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys nepatvirtino savo pareiškime nurodytų aplinkybių, jog mamos S. R. laidotuvių metu jie kalbėjosi su pareiškėju apie močiutės testamentą, patikslino, jog kalba buvo su pareiškėjo mama R. R.. Taigi byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiškėjas žinojo apie močiutės S. R. jam parašytą testamentą ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl močiutės palikimo priėmimo pagal testamentą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) konstatuotina, kad yra pagrindas praleistą terminą pareiškėjui atnaujinti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis). Pareiškėjo I. R. pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti pagal testamentą atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjui atnaujinamas terminas palikimui priimti pagal testamentą, todėl atmestinas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl termino atnaujinimo S. R. palikimui priimti pagal įstatymą. Teismas sprendžia, jog suinteresuoti asmenys neįrodė savo pareiškime nurodytų aplinkybių (CPK 576 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Patenkinti pareiškėjo I. R. pareiškimą ir atnaujinti I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti po S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Atmesti suinteresuotų asmenų G. A., J. A. ir V. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Bartulienė