Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-1104/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-15
Bylos Nr.
1-140-1104/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19821-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
D. A.
Nukentėjusysis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-140-1104/2023Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19821-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajam D. A.,nukentėjusiajam V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, teistas: 2015 m. rugpjūčio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu bausmes subendrinant iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant kitas švelnesnes bausmes ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (2015 m. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieniems metams dviem mėnesiams bei auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas vieniems metams dviem mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir dalyvauti mokyklos renginiuose, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar sveikatos priežiūra, per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir bausmės atlikimo metu nebendrauti su nurodytais asmenimis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. A., 2022 m. gegužės 27 d., apie 19:00 val. atėjęs į namus pas V. A., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. A., t. y. jėga bandė ištraukti iš V. A. rankų laikomą mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, stūmė pastarąjį rankomis už pečių, nukentėjusiajam V. A. parkritus ant grindų, jis, panaudojo jėgą ir iš nukentėjusiojo V. A. rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ 149 Eur vertės, išbėgęs pro duris, iš verandos pagrobė ten stovėjusį dviratį, neturintį materialinės vertės, t. y. tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą ir pagrobė svetimą V. A. priklausantį turtą, viso 149 Eur vertės.

2. Šiais savo veiksmais D. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamos veikos. Parodė, kad buvo savo namuose, mano apsipažino žmogus. Patvirtino, kad daug metų pažįsta nukentėjusį. Jis (nukentėjusysis) gyvena (duomenys neskelbtini). Nėra buvęs jo (nukentėjusiojo) namuose. Neužeidavo ir pas tą S.. Nurodė, kad normalūs santykiai su nukentėjusiuoju. Galimai buvo tą dieną savo namuose. Negalėjo prisipažinti dėl civilinio ieškinio, tačiau nurodė galintis grąžinti iš geros valios tuos 149 Eur, bet tai nereiškia, kad jis (kaltinamasis) telefoną pavogė. Su bausme nurodė nesutinkantis. Telefoną galėjo atpirkti iš geros valios.

4. Kaltinamasis D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis neprisipažįsta. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, perskaitytas garsiai, supranta kuo jis yra įtariamas, neprisipažįsta. Jis atsisako duoti bet kokius parodymus. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 91).

Motyvuojamoji dalis

5. Nors kaltinamasis D. A. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

6. Nukentėjusysis V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis namuose sėdėjo, televizorių žiūrėjo. Kaltinamąjį pažįstą nuo mažens. Kaltinamasis užėjo pas jį (nukentėjusįjį). Paaiškino durų niekada nerakinantis, vasara buvo. Kaltinamasis atėjo, pasėdėjo pas jį (nukentėjusįjį), pašnekėjo. Kaltinamasis paėmė telefoną ir pro duris. Labai nemušė, tik paėmė telefoną, ant dviračio ir išvažiavo. Kaltinamasis buvo su plaukais, pasikeitė. Nukentėjusysis patvirtino atpažinęs kaltinamąjį. Liudininkai buvo, matė kaltinamąjį, sakė D. buvo. Patikslino, kad turėjo rankose telefoną, rankoje dešinėje lankė, paėmė iš rankos ir atėmė. Nurodė, kad nestumdė jo (nukentėjusiojo). Parodė, kad jo (nukentėjusiojo) dviratis stovėjo kieme. Dviratį rado kitą dieną kaimynas krūmuose. Paaiškino, kad 149 Eur telefoną vertina. Paaiškino, kad S. A. matė visą įvykį. Jis (nukentėjusysis) buvo nuvažiavęs pas D. į namus su ekipažu dar tą pačią dieną, bet D. namuose tada nebuvo. Patikslino, kad šiaip jis (kaltinamasis) nesilanko pas jį (nukentėjusįjį). Po kambarius vaikščiojo, bet į spinteles nelandžiojo. Sakė – D., čia mano, nelįsk. Negalėjo prisiminti, ar stūmė prieš tai. Neprisimena, ar pastūmė už pečių. Kai paėmė telefoną, sakė „Ką darai“? Sakė grąžink, aš juk tavo tėvus pažįstu. Koks telefonas jis (kaltinamasis) sako. Pas kaimyną S. A. stovėjo, jie matė kaip D. nuvažiavo. Jo (nukentėjusiojo) kaimynai matė D.. Paaiškino, kad metai laiko praėjo, smulkmenų nepamena. Parodė, kad tuo laiku (kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu) gerai atsiminė, kas įvyko.

7. Nukentėjusysis V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 27 d., apie 19 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas jį į namus įėjo A. jaunėlis, jų yra keli broliai, du iš jų labai panašūs, bet žino, kad atėjo tas jaunesnis, jo vardas kiek pamena yra D.. Jaunuolis yra iš (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta gerai jaunuolio tėvą, todėl pažino jaunuolį iškart, jis labai panašus į savo tėvą. Jo namų durys buvo nerakintos, tai D. įėjo net nesibeldęs, jis kaip tik tuo metu sėdėjo svetainėje ant sofos, valgė, kūreno pečiuką, žiūrėjo televizorių, buvo blaivus. Namuose buvo vienas. D. A. atėjo vienas, su savimi turėjo kišenėje nepilną, nugertą butelį degtinės. Jis svirduliavo, pats pasisakė jam, kad yra išgėręs. Jis pasisakė, kad atėjo iš kaimyno S. A., užėjo šiaip pasikalbėti, pasiteirauti ar turi parūkyt. D. A. prisėdo ant sofos, priešais jį, netoli televizoriaus. Abu bendravo, kalbėjo apie D. tėvus, kaip jie gyvena. D. jam pasiūlė atsineštos degtinės, sakė „jei nori, įkalk“, tačiau jis atsisakė, nes retai vartoja degtinę, dėl sveikatos problemų. D. A. pabuvo neilgai, kokių 15-30 minučių. Ant sofos, ant pagalvės jis buvo pasidėjęs savo mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurio modelio nepamena. Telefonas buvo jam po kaire puse. D. A. kažko atsistojo ir susvirduliavo, jis nujautė, kad su D. A. kažkas negerai, pamatė, kaip jis susvirduliavo būtent į tą pusę, kur gulėjo jo telefonas, tiesė ranką link telefono. Jis sureagavo, iškart patraukė telefoną prie savęs. D. A. dar davė pastabą, kad atsargiai, nesulaužytų jo telefono. D. A. atsiprašė, kad netyčia, bet jam atrodo, kad apsimetė ir tada atsisėdęs vėl pratęsė pokalbį su juo lyg niekur nieko. Paskui D. A. atsistojo ir priėjo prie jo iš kitos pusės. Priėjęs prie jo pasiteiravo, kas yra svetainės staliuko stalčiuose, pasakė „ką ten gero turi, gal čia cigaretės?“. Jis atidarė stalčiukus, parodė, kad nieko gero ten nėra, nėra ir cigarečių. Tada D. A., stovėdamas prie sofos, atidarė šalia esančias duris į kitą kambarį ir įėjo į vidų. Be jo leidimo. D. A. tik pasiteiravo „ką čia gero turi?“. A. kambaryje apsidairė, jis pasakė, kad eitų namo, gražiai jo paprašė. Tada galvojo, kad D. išeina lauk, jis sėdėjo šonu ir buvo nukreipęs dėmesį į televizorių, bet D. A. priėjęs prie jo, nesakęs nei žodžio, puolė jį rankomis, jis kaip tik rankose laikė savo mobilaus ryšio telefoną. Jis nesuprato kas vyksta, tai pradėjo šaukt „ką čia darai“. D. A. bandė jam įspirti su kojomis, keliais, tačiau jam trukdė sofos dalis, tai nepataikė. D. bandė traukt iš jo rankų telefoną, jis priešinosi, tada D. jį pastūmė abiem rankom už pečių, jis sėdėdamas parvirto ant nugaros atbulas, kaip tik tuo momentu jo rankos atsitiesė ir D. jėga išplėšė iš jo rankos telefoną ir nieko nesakęs pabėgo. Jis sunkiai vaikščioja, tai kol nuėjo iki durų, D. A. jau buvo pasišalinęs iš jo namų. Matė dar per langą, kad A. stumiasi iš verandos jo dviratį, su dviračiu D. ir pasišalino iš kiemo. Kai išėjo iš namo, matė A. su jo dviračiu nuvažiuojant gatvele link Ukmergės pusės. Jis dar bandė šaukti kaimynams S. A. ir D., kurio pavardės nepamena, kad gaudytų vagį, nes jie kaip tik stovėjo ant gatvelės, netoli jo namų. Jie nesuprato iš karto kas vyksta. Kai paaiškino, tada jie su D. mašina bandė vytis A., ieškojo jo, tačiau niekur nerado. Buvo (duomenys neskelbtini), dingo D. A. su jo dviračiu ir telefonu neaišku kur. Tada paskambino S. į policiją ir pranešė apie įvykį. Kai A. pas jį buvo atėjęs ir jį apiplėšė, D. buvo apsirengęs tamsiais treningais, buvo užsidėjęs džemperio gobtuvą ant galvos. Sekančią dieną ryte, gal kokią 10 valandą atėjęs pas jį kaimynas, kurio nepamena nei vardo, nei pavardės, jam pasakė, kad anksti ryte matė jo dviratį, gulintį krūmuose, (duomenys neskelbtini), alyvų krūmuose, priešais namą su didele tvora iš OSB plokščių. Kaimynas atpažino jo dviratį, nes ant dviračio buvo pakabinta oranžinė liemenė. Tada jis nuėjo į tą vietą ir pasiėmė savo dviratį, dviratis nebuvo apgadintas. Jo mobilaus ryšio telefonas Huawei buvo pirktas už 400 Eur, tačiau juo naudojasi apie metus laiko, nepamena modelio ir nežino tiksliai kokia yra dabar jo vertė rinkos kaina, tai jį dabar vertina 149 Eur. Telefone buvo įdėta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), SIM kortelės nevertina. Dviratis yra nedidelės vertės, apie 10 Eur, tačiau jis dėl dviračio žalos nepatyrė, nes dviratį rado, dviratis nebuvo sugadintas. Dėl A. veiksmų jo atžvilgiu įvykio metu sveikata jam nebuvo sutrikdyta. Dėl šio įvykio patyrė materialinę žalą. Prašo pripažinti jį byloje civiliniu ieškovu, jam padaryta 149 Eur turtinė žala (b. l. 21-24).

8. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), iš jam parodytų 6 asmenų nuotraukų, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, atpažino asmenį iš išvaizdos, akių nuotraukoje Nr. 3 D. A. (b. l. 34-39).

9. Liudytojas S. A. (miręs (duomenys neskelbtini)) liudytojo apklausos metu, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. vakarop, tikslaus laiko nepamena, bet buvo dar šviesu, buvo vienas namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį į svečius užėjo A. jaunėlis (pažįsta jo tėvus), tiksliai jo vardo nepamena, yra ten du broliai, abu labai panašūs, tai buvo tas jaunesnis. Jis buvo vienas, atsinešė butelį degtinės, pasiūlė kartu išgerti, tai abu sėdėjo, kalbėjo bendrom temom, išgėrė pusę butelio ir A. pasiteiravo jo, ar namuose yra V. (V. A., jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini)). D. A. jam atsakė, kad turėtų būti „V.“ namuose. Kaip suprato, A. sugalvojo pas V. A. eiti, gal parūkyti paprašyti ar panašiai, nežino tiksliai. A. pasiėmė nugertą butelį degtinės su savimi ir išėjo, kaip suprato pas „V.“, nes pasakė „einu pas V.“. Vėliau, negali pasakyt po kiek laiko, bet buvo šviesu, jis buvo kaip tik netoli Vasilijaus namų, stovėjo ir kalbėjo su tokiu pažįstamu D. iš (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip pro juos link Ukmergės pusės su V. dviračiu pravažiavo tas A.. Nieko blogo nepagalvojo. Galvojo, kad gal „V.“ jo paprašė ko nupirkt iš (duomenys neskelbtini), nes V. sunkiai vaikšto. Tada prie jų priėjo V. ir papasakojo, kad A. pas jį buvo užėjęs ir iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną bei su jo dviračiu pasišalino. Tada jie trise, t. y. jis, V. ir tas D., sėdo į D. automobilį ir nuvažiavo ieškot A., buvo ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nes A. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau niekur to jaunuolio nerado. Tada jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Kiek jam yra žinoma, kitą dieną V. dviratis buvo rastas vietinių gyventojų (duomenys neskelbtini), numestas į krūmus, (duomenys neskelbtini). Kodėl A. taip pasielgė su V., jis nežino, V. geras žmogus, tikrai nekonfliktiškas, be to, jis yra sunkios sveikatos, dėl to jo kalba yra nerišli, jo judesiai riboti, nesupranta, kodėl su juo buvo taip pasielgta. A. yra prastai pagarsėjęs kaime, žmonės jo privengia. Daugiau apie įvykį nieko nežino (b. l. 74-77).

10. Įvykio vietos apžiūros metu 2022 m. birželio 3 d. užfiksuota – įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Matomas mūrinis baltos spalvos plytų namas su priestatu – veranda su pilkos spalvos skardinėmis įėjimo durimis (foto Nr. 1). Į namo vidų einama per verandą, verandoje, kairėje yra sofa, dešinėje stovi šviesiai mėlynos spalvos dviratis su bagažine gale, kurioje yra oranžinės spalvos liemenė (foto Nr.2), dešinėje verandos pusėje yra medinės durys, pro kurias įeinama į koridorių. Koridoriuje yra durys kairėje, durys priešais ir durys dešinėje (foto Nr. 3). Įėjus pro duris dešinėje, patenkama į svetainę (foto Nr. 4). Svetainėje, kairiame kampe, yra dvivietė margos violetinės spalvos sofa su rausvos spalvos užtiesalu, už jos yra pilkos spalvos krosnis, šalia krosnies yra baltos spalvos medinės durys į kambarį, prie durų yra trivietė sofa su žalsvos spalvos užtiesalu, priešais yra rudos spalvos medinė spinta su stiklais, dešinėje prie lango yra trivietė sofa su mėlynos spalvos užtiesalu, viduryje kambario yra rudos spalvos medinis staliukas (foto Nr. 5, 6) (b. l. 6-13).

11. 2022 m. birželio 9 d. kratos metu D. A. gyvenamojoje vietoje bei pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje rasta ir paimta tamsiai mėlynos spalvos batų pora. Paimta batų pora perduota prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-17013-22 (b. l. 60-61).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

13. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. A. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nors girtumas nenustatytas, tačiau nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, svirduliavo, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto mirusio liudytojo S. A. parodymai, jog prieš kaltinamajam nuėjus pas nukentėjusįjį jie kartu vartojo alkoholį ir išgėrė apie pusę butelio degtinės), atėjęs į namus pas V. A., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. A., t. y. jėga bandė ištraukti iš V. A. rankų laikomą mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, stūmė pastarąjį rankomis už pečių, nukentėjusiajam V. A. parkritus ant grindų, jis, panaudojo jėgą ir iš nukentėjusiojo V. A. rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ 149 Eur vertės, išbėgęs pro duris, iš verandos pagrobė ten stovėjusį dviratį, neturintį materialinės vertės, t. y. tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą ir pagrobė svetimą V. A. priklausantį turtą, viso 149 Eur vertės, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors D. A. neprisipažino padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, teismas šiais išvadas daro įvertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo V. A. parodymus, liudytojo S. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie patvirtina nukentėjusiojo parodymus, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Kaltinamasis teismo posėdžio metu aiškino, kad jis nėra buvęs nei nukentėjusiojo, nei liudytojo namuose (nuosprendžio 3 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamais atsisakė duoti parodymus, neprisipažino dėl nusikalstamos veikos. Kaltinamojo poziciją paneigia nukentėjusiojo išsamūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusysis parodė, kad „Kaltinamasis paėmė telefoną ir pro duris“, „turėjo rankose telefoną, rankoje dešinėje laikė, paėmė iš rankos ir atėmė“ (nuosprendžio 6 punktas). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo prisiminti, ar jis buvo pastumtas, tačiau vertinant, kad nuo įvykio praėjo metai laiko, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo labai išsamūs (tą patvirtino ir pats nukentėjusysis), laikytina, kad nukentėjusysis galėjo prasčiau prisiminti įvykio detales. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad: <...> priėjęs prie jo, nesakęs nei žodžio, puolė jį rankomis <...>, D. bandė traukt iš jo rankų telefoną, jis priešinosi, tada D. jį pastūmė abiem rankom už pečių, jis sėdėdamas parvirto ant nugaros atbulas, kaip tik tuo momentu jo rankos atsitiesė ir D. jėga išplėšė iš jo rankos telefoną ir nieko nesakęs pabėgo (nuosprendžio 7 punktas). Pažymėtina, kad liudytojo S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, sutampa su nukentėjusiojo parodymais, o būtent, kad kaltinamasis iki einant pas nukentėjusįjį buvo pas S. A., iš S. A. atsinešė pas V. A. nugertą alkoholio butelį (nuosprendžio 9 punktas). Taip pat, liudytojas S. A., pas kurį kaltinamasis buvo iki einant į nukentėjusiojo namus, atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris pasišalino iš nukentėjusiojo namų: „<... matė, kaip pro juos link Ukmergės pusės su V. dviračiu pravažiavo tas A.>“; taip pat S. A. patvirtino, kad po to, kai su nukentėjusiojo dviračio pravažiavo kaltinamasis, prie jų priėjo nukentėjusysis ir nurodė, kad kaltinamasis atėmė iš nukentėjusiojo telefoną ir pasišalino su nukentėjusiosjo dviračiu (nuosprendžio 9 punktas). Nukentėjusysis, V. A., taip pat atpažino kaltinamąjį Asmens parodymai atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (nuosprendžio 8 punktas). Kaltinamojo teiginį, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo namuose paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriuos taip pat patvirtina S. A. parodymai, kad nukentėjusysis su S. A. ir kitu vyru važinėjo ir ieškojo kaltinamojo, tačiau niekur nerado; nukentėjusysis ieškojo ir su policijos pareigūnais, tačiau nerado. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teismas vertina, kad kalinamasis D. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kaip nurodyta nuosprendžio 1 punkte.

Dėl bausmės skyrimo

14. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kai girtumo laipsnis nenustatytas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad apie tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus, paliudijo tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas, patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu, kad kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį iki šiam išeinant pas V. A. (nuosprendžio 9 punktas). Tokį neapgalvotą ir pakankamai cinišką kaltinamojo elgesį, kai iš sunkiai paeinančio ir sunkiai šnekančio asmens atimamas jo turtas panaudojant prieš jį smurtą sąlygojo kaltinamojo girtumas, nes kaltinamasis iki veikos padarymo gyveno šalia nukentėjusiojo, tačiau prieš nukentėjusįjį iki tol tokių veiksmų neatlikdavo. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

15. Teismas, skirdamas bausmę D. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. D. A. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis teistas 2015 m. rugpjūčio 12 d., 2015 m. birželio 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumai išnykę (b. l. 100), per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 4 kartus, paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalį (b. l. 104-107), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis nukentėjusiajam nepadarė didelės turtinės žalos (pareikštas civilinis ieškinys dėl 149 Eur). Virgi kaltinamasis buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, ir vėl teisiamas dėl nusikalstamos veikos nuosavybei, todėl toks kaltinamojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į šio nuosprendžio 14-15 punktuose išdėstytas aplinkybes ir motyvus, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – areštas, tačiau parenkant maksimalų dydį – 90 parų arešto bausmė.

Dėl BK 75 straipsnio (ne)taikymo

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju D. A. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį, kadangi jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesigailėjo dėl savo poelgio, teisiamojo posėdžio metu bandė klaidinti teismą, teigdamas, kad nebuvo pas nukentėjusįjį. Kaltinamojo elgesys, kaip jau buvo nurodyta šio nuosprendžio 15 punkte, nėra visiškai atsitiktinis. Kaltinamajam jau buvo taikomos auklėjamojo poveikio priemonės, baustas su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, tačiau išvadų nepadarė ir vėl daro nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio

18. Civilinis ieškovas D. A. prašo teismo priteisti iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai 149 Eur dėl padarytos žalos (b. l. 30-31). Bylos duomenimis nustatyta, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas, kaip nukentėjusysis nurodo, 149 Eur vertės mobilaus ryšio telefonas, bei nuvarytas nukentėjusiajam priklausantis dviratis, kuris, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo surastas ir jam grąžintas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis nors ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau sutiko atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas. Prokuroras teismo posėdžio metu taip pat prašė tenkinti civilinį ieškinį. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad būtent kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo telefoną, kaltinamasis D. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką BK 180 straipsnio 1 dalyje, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

19. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. liepos 5 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant D. A. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 95), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant D. A. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo V. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) žalos atlyginimo V. A. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

TeisėjasDmitrij Rancev