Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir M. B. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kretingos vandenys“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 24 d. rašto Nr. (4.1.17 Mr) D3-7226 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Raštą, pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę apskaičiuoti infrastruktūros plėtros įmoką dėl gyvenamojo namo statybos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18).

Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti, pareiškėjų skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, pagrįstumą.

Mažosios bendrijos „Amber Pro“ 2024 m. parengta statinio projekto lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis (toliau - ir Statinio projektas, Komisijos byla Nr. AG2-245/17-2024, 1 t., b. l. 7-32) patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini), projektuojami vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio, buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklai. Statinio projekto 5 dalyje nurodyta, kad remiantis UAB „Kretingos vandenys“ išduotomis Prisijungimo sąlygomis, projektuojamo vieno buto namo vandentiekio tinklų pajungimas numatomas prie ankščiau suprojektuoto (kitu projektu) artezinio vandens gręžinio ant sklypo ribos, o 6 dalyje nurodyta, jog remiantis Prisijungimo sąlygomis, išduotomis UAB „Kretingos vandenys“, projektuojamo vieno buto namo buitinių nuotekų tinklų pajungimas numatomas prie projektuojamos uždaros nuotekų valyklos, kur šiuo metu išvalytų nuotekų išleidimas numatomas į infiltracinį šulinį.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2025 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21RE2-(AG2-245/17-2024) nusprendė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija vertino, kad Administracijos 2024 m. spalio 22 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-7226 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo“ išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės yra pakankamos, o skundžiamas Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas (b. l. 11a-16a).

Pareiškėjai nesutinka su Komisijos sprendimu ir prašo teismą Komisijos sprendimą ir atsakovės skundžiamą Raštą panaikinti bei įpareigoti atsakovę apskaičiuoti infrastruktūros plėtros įmoką dėl gyvenamojo namo statybos adresu (duomenys neskelbtini).

Nesutikimą su skundžiamu Raštu pareiškėjai grindžia tuo, kad savivaldybė, per nustatytą terminą neįvykdžiusi savo pačios patvirtintame specialiame plane numatytos geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtros, ir galimai neprisiimdama atsakomybės ir tokios infrastruktūros plėtrai reikalingų finansinių įsipareigojimų (investicijų), tokią naštą permeta statytojams (šiuo atveju pareiškėjams). Būtent tai turėjo konstatuoti skundą nagrinėjusi ginčų Komisija, tačiau nagrinėdama paviršutiniškai ir iš esmės palankiai tik Administracijai, Komisija grubiai pažeidė teisėtumo ir teisingumo principus bei pareiškėjų teisę į teisingą ir objektyvų, nešališką skundo išnagrinėjimą.

Pagal GVTNTĮ nuostatas, viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija (viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija) – šio įstatymo nustatyta tvarka išskirta teritorija, kurioje savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą (GVTNTĮ 3 straipsnio 57 dalis); savivaldybių institucijos planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodydamos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą.

Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentą (GVTNTĮ 12 straipsnio 1 dalis).

Infrastruktūros plėtros planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu ir aplinkos ministro tvirtinamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis (GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalis). Į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos (GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalis).

Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje (GVTNTĮ 12 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į aglomeruojamą teritoriją, todėl ši nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse.

GVTNTĮ 23 straipsnis reglamentuoja asmenų, individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punktą asmenys, individualiai apsirūpinantys geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje individualiai išgauti ir naudoti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, kai teritorijų planavimo dokumentuose numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra neįvykdyta arba individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas numatytas infrastruktūros plėtros plane. Ši teisės akto nuostata taikoma asmenims, kurie individualiai apsirūpina geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarko nuotekas, tačiau nėra taikoma naujai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybai. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba reglamentuota GVTNTĮ 16 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį tokia statyba galima, kai šių objektų statyba numatyta infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir kai yra sudaryta Plėtros sutartis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai projektuoja vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio, buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju taikytinos GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatos.

GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši teisės norma turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; kt.). Naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atveju su objekto statytoju turi būti sudaroma sutartis, kurioje aptariamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo ir nuosavybės klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-313/2019; kt.).

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-616/2020; kt.). Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojamą viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021; kt.).

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (minėta - toliau ir SIPĮ) nustato, kad neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės infrastruktūra, esanti teritorijoje, kuri nepatenka į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas ir kurioje savivaldybė neįsipareigoja vystyti socialinės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros (SIPĮ 2 straipsnio 3 dalis). Savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planuojamos parengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (SIPĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra - savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra (Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.

SĮ 24 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, numatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statybos įstatyme nustatytą statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius, yra išaiškinęs, kad ši statytojo teisė nėra absoliuti, ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015). Tuo atveju, jei teritorijų planavimo dokumentuose yra nustatyta, kad statytojas turi pasirinkimo teisę įsirengti vietinius inžinerinius tinklus, kurių įsirengimui, jei nenumatyta jungtis prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų, prisijungimo sąlygos neišduodamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2020).

Taigi, darytina išvada, kad statytojas gali pasirinkti jungtis prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ar tiesti vietinius inžinerinius tinklus, tačiau įstatyme taip pat įtvirtintos ir tokios pasirinkimo teisės įgyvendinimo ribos.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-38 „Dėl savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine ir savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo“ nustatyta, jog prioritetinė Kretingos rajono savivaldybės infrastruktūra yra ta infrastruktūra, kuri patenka į šias teritorijas: 1) Kretingos miesto esamas urbanizuotas teritorijas, išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas, pažymėtas Kretingos rajono savivaldybės ir jos dalies - Kretingos miesto bendrajame plane; 2) naujos plėtros teritorijas, kurios pažymėtos kaip prioritetinės plėtros teritorijos Kretingos rajono savivaldybės ir jos dalies - Kretingos miesto bendrajame plane (1 punktas). Pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. T2-178 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtinto Kretingos rajono bendrojo plano pagrindinį brėžinį teritorija, kurioje yra pareiškėjų ginčo žemės sklypas yra pažymėta Nr. G2n. Minėtoje teritorijoje numatyta nauja plėtra (neprioritetinė). Neprioritetinėse plėtros teritorijose yra numatyta neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra, kurios, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu bei Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, vystyti savivaldybė neįsipareigoja.

Kretingos rajono savivaldybės taryba 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T2-379 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtino Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą (Komisijos byla Nr. AG2-245/17-2024, 1 t., b. l. 90-150 – 2 t., b. l. 73), kuris yra norminis teisės aktas, ir kuriuo atsakovė privalo vadovautis priimant ir tvirtinant kitus savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, priimant atskirus individualaus pobūdžio administracinius sprendimus, rengiant statybos projektus, numatant atitinkamus apsirūpinimo vandeniu bei nuotekų tvarkymo sprendinius. Specialiojo plano brėžinyje (Komisijos byla Nr. AG2-245/17-20242 t., b. 1. 73) nurodyta, kad ginčo žemės sklypas patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnauti planuojamą teritoriją. Specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.2. skyriaus „Nuotekų plėtra“ 3.2.2 lentelės „Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialiojo plano koncepcijos sprendiniai“ grafoje „Numatoma infrastruktūros plėtra“ bei 4.2. skyriaus „Sprendiniai vandens tiekimo infrastruktūrai“ 4.2.2 lentelės „Kretingos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano sprendiniai“ grafoje „Numatoma infrastruktūros plėtra“ nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) k. numatoma vandenvietės, V (vandentiekio tinklų), NVĮ (nuotekų valymo įrenginių), KF (buitinės nuotekų tinklų), KL (lietaus nuotekų tinklų) statyba, centralizuotas vandentiekio ir nuotekų surinkimo, nuleidimo, valymo sistemos įrengimas, plėtros teritorijose inžineriniai koridoriai. Iš Specialiojo plano brėžinio matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas su projektuojamu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), nėra numatytas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu bei individualus nuotekų tvarkymas. Specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.1. skyriaus „Vandentiekio plėtra“ 3.1.1 lentelės „Vandentiekio infrastruktūros plėtra teritorijose pagal prioritetus“ 3 skiltis patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) k. priskirtas į teritorijų sąrašą, kuriose gyvena daugiau kaip 50 gyventojų ir nėra tinkamos vandens infrastruktūros. Iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.2. skyriaus „Nuotekų plėtra“ 3.2.1 lentelės „Nuotekų infrastruktūros plėtra teritorijose pagal prioritetus“ 3 skilties taip pat matyti, jog (duomenys neskelbtini) k. priskirtas į kitų teritorijų sąrašą, kuriose gyvena daugiau kaip 50 gyventojų ir nėra naudojimui tinkamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Atsižvelgiant į Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodytas vandentiekio bei nuotekų plėtros teritorijas, spręstina, jog (duomenys neskelbtini) k., kuriame yra ginčo žemės sklypas su projektuojamu gyvenamuoju namu, nors ir nėra prioritetinė teritorija, tačiau patenka į vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros plėtros teritorijų pagal prioritetus sąrašą. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad tik visose kitose Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse, neįtrauktose į minėtus sąrašus, taikomas individualus vandens išgavimas ir individualus nuotekų tvarkymas.

Specialiojo plano sprendiniai yra galiojantys ir nepakeisti, todėl atsakovė, spręsdama pareiškėjų Prašymą, privalėjo Specialiojo plano sprendiniais vadovautis. Remiantis aukščiau nurodytų teisės aktų ir Specialiojo plano nuostatomis, Rašte pagrįstai nurodyta, kad Prašymu apskaičiuoti infrastruktūros plėtros įmoką pateikta Statinio projekto bendroji dalis parengta nesivadovaujant Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane numatyto nuotekų šalinimo būdo, taip pat Rašte išaiškinta teisė pasirašyti infrastruktūros plėtros sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros įrengimo (pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio nuostatas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnauti planuojamą teritoriją, o ne suplanuotą teritoriją, kurioje jau turėtų būti vykdoma infrastruktūros plėtra. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad Kretingos rajono savivaldybė privalėjo užtikrinti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros sutvarkymą, atmestini.

Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad Kretingos rajono savivaldybės pasirinktas infrastruktūros plėtros planavimas ir vykdymas akivaizdžiai prieštarauja ne tik GVTNTĮ bei pačios savivaldybės patvirtintam Kretingos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planui, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 22 d. rašto Nr. (4.1.17 Mr) D3-7226 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo“ teisėtumo, o ne dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T2-379 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinto infrastruktūros plėtros specialiojo plano, todėl pareiškėjų pasisakymai skunde dėl specialiojo plano sprendinių šioje byloje nevertinami, nes tai nėra bylos dalykas.

Pareiškėjai skunde nesutinka su Administracijos pateiktu pasiūlymu patiems pareiškėjams projektuoti ir prisijungti tinklus prie UAB „Kretingos vandenys“ eksploatuojamų tinklų, kadangi atsižvelgiant į atstumą tarp objekto ir prijungimo vietos (apie 1250 metrų) tai yra itin daug lėšų reikalaujantis projektas, bei tokių prisijungimo sąlygų neišduoda šių tinklų eksploatuotojas ir viešasis tiekėjas - UAB „Kretingos vandenys“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų leidėjas nėra numatęs jokių teisės aktų nuostatų išimčių, atsižvelgiant į atstumą ar į kitus parametrus, todėl pareiškėjai neturi pagrindo teigti, kad dėl atstumo tarp objekto ir prijungimo vietos neįmanoma įgyvendinti Administracijos pasiūlymo.

Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja laikino apsirūpinimo geriamuoju vandeniu bei laikino nuotekų šalinimo tvarkos. Minėta, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu yra dvi sąlygos tam, kad būtų galima įrengti vietinius komunalinius inžinerinius tinklus ir abi šios sąlygos negalioja pareiškėjų atveju, t. y. šiuo atveju, vietinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimas nenumatytas teritorijų planavimo dokumentuose - konkrečiai Specialiojo plano sprendiniuose bei pareiškėjų žemės sklypas yra neprioritetinėje zonoje. Taigi Administracija privalo vadovautis patvirtintu Specialiuoju planu. Kaip jau minėta, šiuo atveju Specialiojo plano sprendiniai yra galiojantys ir nepakeisti, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai ir teisėtai Raštu pareiškėjų Prašymo netenkino bei jiems suteikė informaciją apie galimybę sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros įrengimo. Nors pareiškėjai nurodo, jog „Kretingos vandenys“ 2024 m. rugsėjo 3 d. išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 16-329 „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų vieno buto gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla Nr. AG2-245/17-2024, 1 t., b. 1. 33-34), kuriomis laikinas žemės sklype buitinių nuotekų tvarkymas numatytas vietiniais inžineriniais tinklais, tačiau šios Prisijungimo sąlygos nereiškia leidimo įsirengti vietinius tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus.

Teismas, vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, sprendžia, jog skundžiamame Sprendime išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės yra pakankamos, Sprendimas yra motyvuotas, nesukliudęs pareiškėjams žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas būtent tokio turinio Sprendimas, ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos taikytos tinkamai, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 24 d. rašto Nr. (4.1.17 Mr) D3-7226 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo“. Komisijos 2025 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 21RE2-7 (AG2-245/17-2024) išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste. Taigi Komisijos sprendimo pareiškėjų skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti.

Konstatavus, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. lapkričio 3 d. skundą. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų A. B. ir M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.