Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. e2S-557-436/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
e2S-557-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03075-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
E. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Civilinė byla Nr. e2S-557-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03075-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.2.6.6.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7128-877/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė teismo priteisti iš atsakovės E. R. 964,07 Eur skolą, 20 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės sumos (288,17 Eur), 18,5 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės sumos (319,01 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš E. R. 447,09 Eur skolą pagal kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 11-004304-EG, 516,98 Eur skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 11-032648-GV, 20 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (288,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,5 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (319,01) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (964,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė E. R. 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuotinas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.Atsakovė E. R. 2016 m. lapkričio 29 d. pakartotinai pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pridėjo įrodymus, kad sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Pareiškime nurodė, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, kadangi buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name atsakovei priklauso tik dalis turto, jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Todėl procesiniai dokumentai galėjo patekti į kito bendrasavininko pašto dėžutę. Taip pat vyko rekonstrukcijos darbai, dėl kurių priėjimas prie pašto dėžučių buvo neįmanomas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė, kokia paskolos dalis likusi neapmokėta ir kokią paskolos dalį atsakovė jau yra grąžinusi. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta 2011 m., o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2016 m., todėl sąmoningai delsė, jog padidėtų palūkanų suma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjos E. R. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti E. R. 2016 m. lapkričio 29 d. sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja nurodytu terminu nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, nes nenurodė aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumo bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nenurodė aplinkybių, kurios gal turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Teismas nustatė, kad adresas (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Nekilnojamojo turto objektas tokiu adresu nėra registruotas. VĮ Registrų centre registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – gyvenamasis namas, 2381/10000 dalys šio pastato priklauso E. R., tačiau gyvenamasis namas į butus nepadalintas. Atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismas laikė, kad siųsdamas procesinius dokumentus šiuo adresu, elgėsi tinkamai. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad gyvenamasis namas turi keletą pašto dėžučių, ar įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentus, jog rekonstrukcijos laikotarpiu priėjimas prie pašto dėžučių buvo neįmanomas. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad priteistas įsiskolinimas yra kitokio dydžio, nei nurodė ieškovė. Atsakovė teigdama, kad įsiskolinimas yra mažesnis arba apmokėtas, turėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė E. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė teismui pakartotinai pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kartu nurodydama priežastis, dėl kurių negavo Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių. Šiame pareiškime apeliantė teismui nurodė, kad gyvenamasis namas Žemaičių g. 14A, Kaune yra daugiabutis ir jam priklauso 5 pašto dėžutės. Taip pat nurodė, kad vyko šio namo rekonstrukcija, patekti iki pašto dėžučių buvo neįmanoma, nes buvo perkastas visas kiemas. Todėl teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti ne dėl atsakovės kaltės. Teismas buvo nustatęs atsakovei 7 dienų terminą įrodymams apie skolos dydį pateikti, tačiau per tokį trumpą laiką atsakovė nespėjo gauti pažymų iš Swedbank, AB. Taip pat nurodė, kad kreipėsi į UAB „Gelvora“, jog ši pateiktų dokumentus apie išmokėtą skolą. Apeliantės vertinimu, jeigu dalyvaujančiam byloje asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų mėnesių terminas negali būti taikomas. Teismas nesilaikė interesų pusiausvyros ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Ieškovė UAB „Gelvora“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį ir teismų praktiką, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei konstatuojama viena iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių? 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju, procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Minėtas adresas yra išviešintas Gyventojų registro tarnyboje, kas suponuoja atsakovės pareigą minėtu adresu priimti visą siunčiamą korespondenciją. Be to, tokį patį adresą atsakovė nurodo tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde. Atsakovės argumentai dėl to, kad dokumentai grįžo neįteikti, nes esą namo rekonstrukcijos laikotarpiu priėjimas prie pašto dėžučių buvo neįmanomas, nepagrįstas jokiais, šias aplinkybes patvirtinančiais, įrodymais.Sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teismas, naikindamas priimtą sprendimą už akių, turi konstatuoti duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, buvimą. Atsakovės nurodyti argumentai nėra pagrįsti. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu.Atsakovės nurodyti argumentai dėl netinkamo skolos paskaičiavimo bei dydžio yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo pagrįstumu. Atsakovė neįrodė aplinkybių dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių bei nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. CPK 285 straipsnio pirmojoje dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas gali priimti sprendimą už akių. Vienas iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį prašė priimti sprendimą už akių. CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, o prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, taip pat visus kitus šalies reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Pareiškime turi būti nurodyti (ir kartu pateikti) tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Ir šie įrodymai turi būti tokie, kurie galėtų būti pagrindu kitokiam sprendimui priimti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB ,,Gintarinė plunksna" ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis “ v. I. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).Nagrinėjamoje byloje sprendimą už akių Kauno apylinkės teismas priėmė 2016 m. balandžio 20 d., nes atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė 2016 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidusi CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė prašė šį terminą atnaujinti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, o pirmiausia nustatė terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio trūkumams pašalinti.Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleido, nes negavo teismo procesinių dokumentų. Pareiškime apeliantė taip pat nurodė nesutinkanti su priteistos skolos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti atsakovės pareiškime nurodytus aplinkybes, savo iniciatyva iš viešųjų registrų surinko duomenis (CPK 179 str. 3 d.) iš kurių nustatė, kad atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu pirmosios instancijos teismas atsakovei ne kartą siuntė procesinius dokumentus. Tačiau procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, nes dokumentus įteikiantis asmuo jos nerado gyvenamojoje vietoje, o į paštą atsiimti dokumentų atsakovė neatvyko. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių pareiškimo teiginius, kad gyvenamasis namas turi keletą pašto dėžučių, o namo rekonstrukcijos laikotarpiu priėjimas prie pašto dėžučių buvo neįmanomas. Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad priteistas įsiskolinimas yra kitokio dydžio, nei nurodė ieškovė (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės E. R. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra su trūkumais ir 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatyti atsakovei 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį bei savo argumentus pagrįsti tinkamais rašytiniais įrodymais.Nagrinėjamu atveju atsakovė per teismo nustatytą terminą žyminį mokestį sumokėjo, tačiau kitų pareiškimo trūkumų nepašalino, t.y. nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas priežastis dėl kurių ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatsiėmė teismo procesinių dokumentų pašte. Nei prie pakartotinio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei prie atskirojo skundo atsakovė nepridėjo jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji negali gauti įrodymų iš Swedbank, AB, UAB „Gelvora“ dėl skolos dydžio pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėja nurodytu terminu nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo laikydamas nepaduotu ir grąžindamas jį atsakovei, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas