- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- 2-34-876/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00939-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- UAB „Šakių šilumos tinklai”
- Atsakovas
- G. B., individualios įmonės D
- Advokatai
- Romaldas Petras Damušis, Romaldas Damušis
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai” atstovui Henrikui Zarembai, atsakovės G. B. atstovui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, atsakovės individualios įmonės D. B. floristikos salono atstovei D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai” ieškinį atsakovėms G. B. ir individualiai įmonei D. B. floristikos salonui dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė G. B. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ir pagal panaudos sutartį šias patalpas išnuomojusi atsakovei individualiai įmonei D. B. floristikos salonui, kurios nemokėjo ieškovei už pateiktą šilumos energiją, tenkančią bendrosioms patalpoms nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. ir loko skolingos ieškovei 629,43 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 “Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos”, nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d., ieškovė apskaičiavo 55,05 Lt delspinigių, iš kurių – 45,81 Lt už butą, 9,24 Lt už D. B. floristikos saloną.
Šalies argumentai
Ieškovė savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos CK 4.76 str., kuris nurodo, kad “kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą”, taip pat remiasi Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsniu, kuriame rašoma, kad “daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos”, o 29 str. nurodyta, kad “kai rekonstravus pastatą (inžinierines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momentu laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir patalpų savininkai Ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karsšto vandens dalį”. Nurodo, kad visi butų ir patalpų bendraturčiai (savininkai) privalo vienodomis sąlygomis apmokėti už šiluminę energiją, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms, kurioms priskiriamos pastate esantys rūsiai, sandėliai, laiptinės, rūbinės, prausyklos, skalbyklos, džiovyklos. Konkrečiai kokia šiluminės energijos, suvartotos pastate, dalis tenka bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, reglamentuoja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas “Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr.5”. Šio metodo taikymui pritarė ir Šakių rajono savivaldybės taryba 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-197 “Dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo šilumos vartotojams nustatymo”. Kokiais atvejais taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 5, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-06-15 įsakymo Nr. 4-239 “Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 “Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo” pakeitimo” 14.4 punktas, kuriame nurodyta, kad “kai tiekimo-vartojimo riboje pastato individualiame šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ark t.) taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5”.
Ieškovė nurodo, kad panaudos gavėja įsipareigoja priimti negyvenamas patalpas, bet sutartyje atsakovės nėra susitarę, kad panaudos gavėjas naudosis bendro naudojimo patalpomis ir kas mokės bendro naudojimo patalpoms tenkančią šilumos dalį šilumo teikėjui. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovės pakeis panaudos sutartį ir pateiks šilumos tinklams įrašę, kas apmokės. Atsakovės pateikė buto planą, kuriame nurodoma, kad butas buvo šildomas krosnimi, bet 1985 metais tas namas buvo prijungtas prie centralizuoto šildymo sistemos, todėl pagal CK 6.384 str. laikoma, kad sutartis sudaryta. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo 2003-07-10 Nr. 4-289 “Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo” 8 p. pasakyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas, 11 p. pasakyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 punkte nurodytų šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki šiol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualias sąlygas. Individualiai aptartos sutartys registruotu laišku buvo išsiųstos tiek D. B. , tiek G. B., tačiau nei viena, nei kita tų sutarčių nepasirašė, todėl galioja standartinių sutarčių sąlygos. Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas metodas Nr. 5 taikomas visiems butams nepriklausomai nuo to, ar jis atsijungęs ar neatsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos. Bendro naudojimo patalpose, išskyrus laiptines paprastai šildymo įrenginiai nestatomi. Šios patalpos apšildomos iš namo vidaus šildymo tinkluose išsiskiriančios šiluminės energijos. Ar gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpoms reikia ar nereikia, arba kiek reikia šilumos, nei ieškovas, nei atsakovės atsakyti negali. Namo viduje šiluma pati pasiskirsto, kurios kiekį nustato būtent Kainų komisijos patvirtintas metodas Nr. 4 ir Nr.5, kuriuo ir naudojasi ieškovė. Jeigu atsakovės nesutinka su taikomu šilumos paskirstymo metodu arba mano, kad šiuo metodu netiksliai apskaičiuojamas suvartotas šilumos kiekis, tenkantis bendrojo naudojimo patalpoms, atsakovei yra sudarytos dvi galimybės: atlikti energetinį auditą arba susitarti su visais namo gyventojais, kiek skirti šilumos bendro naudojimo patalpoms. Atsakovės turėtų paneigti ne tai, kad negavo šilumos, o tai, kad ieškovė neteisingai vadovaujasi įstatymu ar kuriuo kitu įstatyminiu aktu. Bendro naudojimo patalpos gauna apšildymą iš bendrojo viduje sunaudoto šilumos kiekio, kurį užfiksuoja įvadinis apskaitos prietaisas, ir yra paskirstomas visiems buto savininkams, arba pagal tam tikrą metodiką. Vamzdynai priklauso butų bendraturčiams, nors butas ir atsijungęs nuo šilumos tiekimo, bet visi vamzdynai yra bendraturčių. Skolos laikotarpis yra nuo 2007-10-01 iki 2010 -05-01 už D. B. floristikos saloną, o delspinigiai iki liepos 1 d. skaičiuojami. Iki 2007 metų ieškovė neskaičiavo skolos, nes tik 2007 metais buvo priimtas įstatymas dėl bendro naudojimo patalpų apmokėjimo. Ieškovė mano, kad atsakove turi būti buto savininkė, kol nėra panaudos sutartyje nurodyta, kas apmoka už paslaugas. Prašo teismą priteisti iš atsakovių G. B. ir individualios įmonės D. B. floristikos salono 629,43 Lt už pateiktą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms, 55,05 Lt delspinigių, 11,80 Lt už pašto išlaidas, siunčiant įspėjimą registruotu laišku, 66 Lt žyminio mokesčio, viso 762,28 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovės G. B. atstovas advokatas Romaldas Damušis nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad šiluma yra prekė, o šildymas – paslauga, už kurią atsiskaitoma pagal sutartis ar pagal konkrečiai pateiktą kiekį. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ypatingas tuo, kad jis ilgą laiką buvo visiškai nešildomas. Jis buvo pastatytas 1958 metais, buvo šildomas krosnimi, todėl buvo padarytos sienos su termoizoliacija. Nuo 1958 m. iki 1985 m. namas gyvavo su nešildomomis bendro naudojimo patalpomis ir nuo to niekas niekada nenukentėjo, nors tada, kaip ir dabar, laiptinėse žiemą buvo minusinė temperatūra, rūsiuose įvairi temperatūra. Tačiau 1985 m. namas buvo prijungtas prie centrinio šildymo sistemų. Šiluma buvo tiekiama butams, bet ne bendro naudojimo patalpoms. Tik nuo 2007 m. imta reikalauti mokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą. Laiptinėse dabar šalta, šiluma, einanti iš butų, neturi įtakos bendro naudojimo patalpoms, o jeigu turi, tai ir atsakovė taip pat jas šildo, nes ji laiko gėlių saloną, kuriame palaikoma 23-24 laipsnių temperatūra. Šildyti ar nešildyti bendro naudojimo patalpas, gali spręsti tik patys bendrasavininkiai, kurie tai ir išsprendė, nes nekėlė klausimo prieš 25 metus, kad reikia statyti radiatorius laiptinėse, vadinasi šildymo nereikia. Pagal Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir tvarkymo taisyklių 8, 9, 10 punktus apie metodų taikymą sprendžia patys bendraturčiai. Nesant tokio sutarimo, negalėjo būti keičiama tvarka ir 2007 metais, negalėjo būti primestas joks metodų taikymas, reikėjo pagal tai ir skirstyti skaitiklio prietaiso parodymus pagal tuos butus, kurie yra vartotojai, kurie ima šilumą, neatsižvelgiant į bendro naudojimo patalpas. Kad laiptinėse nėra šildymo, su tuo sutinka ir ieškovė, ir pats šilumos tinklų viršininkas, derindamas projektą parašė, kad laiptinė nešildoma ir jokių šilumos nuostolių dėl bendros sistemos šildymo nėra ir pretenzijų niekas niekam nekelia. Šilumos ūkio įstatymas, apibrėždamas techninę pusę visur fiksuoja, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra vartotojai, kurie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu arba taikydami kitus techninius sprendimus. Šiuo atveju, kadangi namo laiptinėse nėra radiatorių, reiškia nėra techninio sprendimo ir nėra šildymo būdo. Ieškovė neįrodė ir pripažįsta, kad nešildo tiksliškai, o šiluma kažkur išspinduliuojama. Dėl tinkamo atsakovo, tai juo turėtų būti arba D. B. arba jos individuali įmonė – floristikos salonas. Tai atsakovė paliekanti spręsti teismui. Ieškovės pasiūlymai netiko, nes atsakovė negauna iš ieškovės paslaugos, ji nėra vartotojas, ta šiluma iki jos buto neprieina. D. B. floristikos salonas nėra viso namo tinklų bendraturtis. Ieškovė nepateikė projekto ir atsakovė nesutinka, kad stogas, fundamentai ir visi kiti dalykai yra bendras turtas. Šilumos vamzdynas atsakovės interesų netenkina, jis nėra skirtas atsakovės inresesų užtikrinimui. Metodai Nr. 4 ir Nr. 5 taikomi tais atvejais, kada šiluma panaudota bendrųjų patalpų, tai yra bendro turto išlaikymui, jeigu šiluma nenaudojama, vadinasi jos nėra. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovės individualios įmonės D. B. floristikos salono atstovė D. B. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ji negaunanti šilumos tiekimo paslaugos. Iki tol nereikėjo nieko mokėti, yra ir kaimynų sutikimas su atjungimu nuo šildymo sistemos, yra įvykdyti visi reikalavimai, sienos apšiltintos, vamzdynai yra nupjauti. Ji suprantanti, kas yra bendraturčiai, ji rūpinasi durimis, nupirko ir pakabino lempą. Ji mananti, kad metodas yra netinkamas, nes jeigu laiptinėse nešildoma, tai ir mokėti nėra už ką. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė G. B. 2007-08-29 yra sudariusi panaudos sutartį Nr. 1, pagal kurią minėtas butas perduotas individualiajai įmonei D. B. floristikos salonui. Šis butas ir jam priklausantis rūsys yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ir apšildomas kitais būdais, ieškovė “Šakių šilumos tinklai” šiam butui šilumos energijos netiekia. Taip pat nustatyta, kad namo, kuriame yra šis butas, bendrojo naudojimo laiptinėse nėra šildymo sistemos. G. B. yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkė, kaip ir kiti tame name esančių butų savininkai, kadangi nėra atsisakiusi teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. Pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. panaudos sutartį Nr. 1 (b.l. 33) panaudos davėjas G. B. neatlygintinai naudotis perdavė panaudos gavėjui D. B. floristikos salonui butą, esantį (duomenys neskelbtini), dešimties metų laikotarpiui. Sutartyje šalys neaptarė atsiskaitymo už šildymą ir kitas butui teikiamas paslaugas atsiskaitymo tvarkos, tačiau sutarties 4.5. punkte nustatė, jog klausimus, neaptartus šioje sutartyje, reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų norminių aktų normos. Neatlygintinį naudojimąsi daiktu (panaudą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos XXXII skyriaus normos. Šio skyriaus 6.636 str. numato, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi panaudos gavėja individuali įmonė D. B. floristikos salonas turi pareigą apmokėti visas buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas, tame tarpe ir išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, todėl byloje ji yra tinkama atsakove. Šio fakto neginčijo ir atsakovės atstovė D. B..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiūriu, taip pat nurodė, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-514/2004, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2009). Šioje byloje ieškovė prašo priteisti išnaudotą šilumos energiją, kuri skirta bendrom reikmėm. Atsakovės butas yra atjungtas nuo centrinio šildymo, todėl kaip vartotoja ji neprivalo mokėti, to neprašo ir ieškovė. Tačiau kaip buto savininkė, šiuo atveju panaudos gavėja, privalo sumokėti už šilumos energiją, kuri buvo paskirstyta bendroms reikmėms. Bendrojo naudojimo patalpoms tenkanti šilumos energija priskirtina prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl turi būti atlyginta panaudos gavėjos atsakovės D. B. floristikos salono.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo sumokėti ir tų pastato butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šildymo būdas buvo pakeistas (Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d.). Bendrojo naudojimo patalpos – tai daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.).
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintame Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metode Nr. 5 pateikiami trys galimi šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo būdai: šalių (bendraturčių) susitarimu, pagal pastato energetinio audito duomenis arba pagal metode pateiktą rekomendaciją.
Daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai turi teisę nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, taip pat ir dėl išlaidų pasidalijimo už bendrai suvartotą daugiabutyje šilumos kiekį (CK 4.75 str., Šilumos įstatymo 12 str. 2 d.). Tačiau šioje byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio Kęstučio g. 6, Šakių mieste, butų savininkai Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka nepasirinko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamo bendrai suvartotos šilumos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodo, nepateikė ieškovei susitarimo, kad atsakovė yra bendru susitarimu visiškai ar iš dalies atleista nuo šilumos energijos, tenkančios bendro naudojimo patalpoms, apmokėjimo.
Teismo nuomone, pastato energetinio audito duomenys objektyviausiai parodytų, kokia ieškovės tiekiamos šilumos energijos dalis tenka bendrojo naudojimo patalpoms, tačiau toks tyrimas neatliktas, be to, atsakovė pripažino, kad ieškovė jai suteikė informaciją apie auditą galinčius atlikti asmenis (b.l. 58-62).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovė visiškai pagrįstai, nustatydama atsakovei tenkančią šilumos kiekio dalį, apskaičiavo ją pasirinkusi metodą, atitinkantį daugiabučio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. Šalys neginčijo to fakto, kad minėtame daugiabutyje yra įrengtas vienas šilumos apskaitos prietaisas, kuris matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį. Pagal Ūkio ministro 2003-04-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (pakeistos 2007-06-15 įsakymu Nr. 4-238) 59.2.4. punktą, kai tiekimo–vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (b.l. 11-14), kurio taikymui pritarė ir Šakių rajono savivaldybės taryba (b.l. 17).
Analizuojant Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, matyti, kad jis naudojamas ir tuo atveju, jei dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būtu (1.4 punktas). Kadangi šiuo atveju šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas nėra nustatytas šalių, tai yra ieškovės ir šilumos vartotojų, susitarimu, pastato energetinis auditas nėra atliktas, todėl visiškai pagrįstai yra taikoma metodo lentelėje pateikta rekomendacija ir, atsižvelgiant į tai, kad name yra 2 laiptinės, skaičiuojama, kad iš bendro pateiktos šilumos energijos kiekio 18 % šios energijos tenka bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Tokią pat nuomonę išdėstė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo rašte ieškovei 2008-11-12 Nr. R2-1461 (b.l. 61-62), kuriame, remiantis atitinkamais norminiais aktais, patvirtinta, kad ieškovės reikalavimas atsakovei yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), I-ojo aukšto inventorinės bylos 1991-12-18 patalpų brėžinio nuorašas (b.l.44), gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandentiekio demontavimo projekto “bendrų nurodymų” (b.l. 47), aiškinamojo rašto (b.l. 48) ir leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 2000-046 (b.l. 49) nuorašai, patvirtina tą faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo centralizuoto šildymų sistemos atjungtas teisėtai, laikantis visų tai reglamentuojančių norminių aktų yra tinkamai izoliuotas ir nėra šildomas ieškovės tiekiama energija. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu atmesti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė ir nereikalauja mokėti už atsakovės naudojamo buto šildymą, o reikalauja apmokėti tą energijos dalį, kuri tenka bendrojo naudojimo patalpoms.
Atsakovės teigė, kad namo laiptinės nėra šildomos, tačiau vien ta aplinkybė, jog namo laiptinėje šildymo sistema atjungta nuo bendros namo šildymo sistemos, nereiškia, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra nešildomos. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms. (Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 20 d. civilinė byla Nr. 2A-339-370/2009)
Energijos tiekėjas pagal sutartį turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 straipsnis). Tokia pat taisyklė įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 12 str., kad atsiskaitoma su šilumos tiekėju pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartimis nenustatyta kitaip. Šio 12 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Joje įtvirtinti atsiskaitymo principai, kad 1) visas šilumos kiekis turi būti apmokėtas, 2) kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje sutartu būdu, 3) jis paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Suvartotas kelių vartotojų pastate šilumos kiekis turi būti paskirstytas tokiomis metodikomis ar tvarkomis ir taip, kad visas pastate suvartotas kiekis būtų paskirstytas ir dėl jo atsiskaityta su tiekėju.
Kaip jau buvo nurodyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-514/2004) išaiškino, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Dėl šių priežasčių atmestini atsakovės argumentai, kuriais nurodoma, kad atsakovė nebuvo ir nėra UAB “Šakių šilumos tinklai” abonentu, nėra pareiškusi jokių pageidavimų gauti kokias nors paslaugas, šilumą ir karštą vandenį, sutarčių su ieškove nėra sudariusi. Kaip minėta, nors atsakovė nėra buto, esančio Kęstučio g. 6-1, Šakiuose savininkė, tačiau ji naudojasi butu pagal panaudos sutartį, tai yra ji, kaip panaudos gavėja, pagal įstatymą privalo apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (Civilinio kodekso 6.636 straipsnis), tame tarpe ir išlaidas, susijusias su turto dalimi bendrojoje nuosavybėje. Taigi atsakovės pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė atsakovei tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką, pateikė detalų skolos apskaičiavimą – tai patvirtina pažyma-skaičiuotė Nr. 1, pažyma-skaičiuotė Nr. 2 ir pažyma-skaičiuotė Nr. 3 (b.l. 7-9). Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ieškinio pagrįstumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, bet neginčijo nei šilumos tiekimo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), fakto, nei ieškovės pateikto atsakovei tenkančios šilumos kiekio dalies ir apmokėjimo už ją apskaičiavimo teisingumo.
Pripažinus, kad ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti už jai tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotos šilumos dalį yra pagrįstas, vadovaujantis Vyriausybės 1995-01-24 nutarimu Nr. 124 (pakeistas 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161) iš atsakovės priteistini ir prašomi delspinigiai. Ieškovės pateikta delspinigių skaičiuotė (b.l. 7-8; 22-24; 27) atitinka minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 55,05 Lt delspinigių.
Pagal CPK 93 str. 1 d., tenkinant ieškinį, ieškovės naudai iš atsakovės atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra priteistinas ieškovės sumokėtas 66 Lt žyminis mokestis (b.l. 6). Taip pat pripažintinos pagrįstomis ir ieškovės turėtos 11,80 Lt pašto išlaidos, siunčiant įspėjimus atsakovei (b.l. 16).
Iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.76 str., 6.636 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str., 25 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės individualios įmonės D. B. floristikos salono, juridinio asmens kodas 174442557, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100,
šešis šimtus dvidešimt devynis litus 43 ct (629,43 Lt) už pateiktą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d.,
penkiasdešimt penkis litus 5 ct (55,05 Lt) delspinigių laikotarpiui nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 rugpjūčio 1 d.,
šešiasdešimt šešis litus (66,00 Lt) žyminio mokesčio ieškovės UAB “Šakių šilumos tinklai”, juridinio asmens kodas 174409393, buveinės adresas Gimnazijos g 22/2, LT-71116 Šakiai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank“, naudai.
Priteisti iš atsakovės individualios įmonės D. B. floristikos salono, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 7,99 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.