Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-339-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-20
Bylos Nr.
2A-339-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
D. A. Š.
Ieškovas
UAB „LITESKO“
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-339-370/2009

Teisėja D. Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1;

45.5; 114.4 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Jolantai Zabėtytei, atsakovei D. A. Š., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-753-588/2008 pagal ieškovės UAB „LITESKO“ ieškinį atsakovei D. A. Š. dėl skolos išieškojimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 334,64 Lt skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, 21,91 Lt delspinigių, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, buto (duomenys neskelbtini), savininkė, turi pareigą mokėti už jai tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos dalį ir tuo atveju, kai buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginių. Paaiškino, kad bendrojo naudojimo patalpos šildomos ne tik nuo juose įrengtų radiatorių, bet ir nuo šilumos izoliacija padengtų vamzdynų paviršių ir per šildomų patalpų sienas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad namo bendrojo naudojimo patalpose šildymo sistema yra atjungta ir namo bendrojo naudojimo patalpos nešildomos, pro jas nepravesti jokie vamzdynai.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2008-11-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimosi patalpose (laiptinėje) šildymo sistema 2001-05-16 atjungta nuo bendros namo šildymo sistemos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bendrojo naudojimo patalpos šildomos ne tik nuo juose įrengtų radiatorių, bet ir nuo šilumos izoliacija padengtų vamzdynų paviršių ir per šildomų patalpų sienas. Kadangi namo bendrojo naudojimo patalpos nešildomos, atsakovė neturi pareigos mokėti ir atlyginti už šilumos energiją namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Teismas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2008-02-22 raštą Nr. 14-46, kaip reikalavimą pagrindžiantį įrodymą, įvertintino kritiškai, nes šis raštas nėra teisės aktas, ar kitas norminio akto požymius turintis dokumentas, kuris nustato mokesčių už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą taisykles ir kuriuo būtų galima vadovautis. Be to, šis raštas yra ieškovo įmonės, kuri yra suinteresuota mokesčių už šilumos energiją gavimu. Teismas nurodė, kad, jei ir būtų įrodyta ir nustatyta, kad šilumos energijos vamzdynai įrengti taip, kad teikia šilumos energiją bendroms patalpoms, už tokią šilumos energiją sumokėti pareiga tenka tiems asmenims, kuriems tais vamzdynais energija tiekiama. Ieškovė neįrodė, teismas nenustatė esant sąlygas atsirasti atsakovės pareigai mokėti už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai susiaurino bendrojo naudojimo patalpų šildymo sąvoką, jomis laikydamas tik daugiabučio namo laiptinės šildymą radiatoriais. Šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpoms šildyti turi būti suprantama plačiai, t. y. suvartota daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose, įskaitant ir tą šilumą, kurią atiduoda izoliacine medžiaga padengti namo šildymo ir karšto vandens vamzdynai rūsyje, laiptinėse, šilumos punkto patalpose ir t. t., bei ta šiluma, kurią į bendrojo naudojimo patalpas atiduoda šildomų patalpų sienose įmontuoti šildymo vamzdžiai. Faktas, kad laiptinėse nėra šildomi radiatoriai, atsakovės neatleidžia nuo bendrosios dalinės nuosavybės subjekto pareigų vykdymo. Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai netaikė CK 4.76, ir 4.82 straipsnių, Šilumos ūkio įstatymo 25 ir 29 straipsnių, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 59.2 ir 59.2.4 punktų nuostatų. Šilumos ūkio įstatymo nuostatos įtvirtina aiškią daugiabučio namo buto savininko pareigą sumokėti už jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotą šilumos energijos dalį, nepriklausomai, kokiu būdu yra šildomos jam priklausančios patalpos, todėl yra neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad net jei būtų įrodyta, jog vamzdynai atiduoda šilumos energiją bendroms patalpoms, už šią šilumos energiją sumokėti privalėtų tie asmenys, kuriems tais vamzdynais šilumos energija tiekiama. Visas į daugiabutį pateiktas šilumos kiekis yra paskirstomas visiems vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, kuriuos pasirenka šilumos vartotojai. Šilumos vartojimo ir taisyklių 59.2 punktas nustato, kad tuo atveju, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, kartu su kitais šilumos paskirstymo metodais, pagal kuriuos yra paskirstoma šiluma, suvartota butų ir (ar) kitų patalpų šildymui, karšto vandens paruošimui bei jo palaikymui sistemoje, yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Remiantis šiomis nuostatomis mokestis buvo skaičiuojamas nuo 2007–2008 metų šildymo sezono pradžios – iki tol atsakovė už bendrojo naudojimo patalpų šildymą mokėdavo šalių 2001-06-29 sudarytos Bendrojo naudojimo patalpoms šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino neteismine tvarka ginčus dėl šilumos energijos paskirstymo ir apmokėjimo nagrinėjančios institucijos – Valstybinės energetikos inspekcijos – Klaipėdos teritorinio skyriaus 2008-02-22 rašte Nr. 14-46 išdėstytų nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime atsakovė savo pozicijos dėl apeliacinio skundo pagrįstumo nenurodė.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje šildymo sistema atjungta nuo bendros namo šildymo sistemos, reiškia, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra nešildomos. Bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.). Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo sumokėti ir tų pastato butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šildymo būdas buvo pakeistas (Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d.).

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog už šilumos energijos vamzdynų bendroms patalpoms tiekiamą šilumos energiją mokėti pareiga tektų asmenims, kuriems tais vamzdynais energija tiekiama. Be abejo, daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai turi teisę nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, taip pat ir dėl išlaidų pasidalijimo už bendrai suvartotą daugiabutyje šilumos kiekį (CK 4.75 str., Šilumos įstatymo 12 str. 2 d.). Tačiau šioje byloje nustatyta, kad daugiabučio (duomenys neskelbtini), butų savininkai Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka nepasirinko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamo bendrai suvartotos šilumos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodo, todėl ieškovė nustatydama atsakovei tenkančią šilumos kiekio dalį apskaičiavo ją pasirinkusi metodą, atitinkantį daugiabučio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. Pagal Ūkio ministro 2003-04-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (pakeistos 2007-06-15 įsakymu Nr. 4-238) 59.2.4. punktą, kai tiekimo–vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Tokią pat išvadą analogiškoje situacijoje padarė ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (b. l. 22. 23), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į minėtame dokumente padarytus išaiškinimus neatsižvelgė, nes Valstybinė energetikos inspekcija yra ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo neteismine tvarka nagrinėjanti institucija (Šilumos ūkio 21 str. 1 d. 1 p.).

Visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra ieškovo nuostoliams atsirasti būtinų sąlygų, kadangi ieškovas jų neįrodė. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178). Ieškovė nurodė atsakovei tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką, pateikė detalų skolos apskaičiavimą. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ieškinio pagrįstumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, kad daugiabučio koridoriuje buvo pašalintas radiatorius ir kad pro jos butą nėra pravesti šildymo vamzdžiai. Ieškovė savo pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pripažino sudarydama dėl to sutartį (b. l. 11, 16). Tik pasikeitus šilumos kiekio skaičiavimo tvarkai, t. y. sumai padidėjus, ji nustojo mokėti, nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpos nešildomos, tačiau byloje apskritai neginčijo nei šilumos tiekimo į daugiabutį (duomenys neskelbtini), fakto, nei ieškovės atlikto atsakovei tenkančios šilumos kiekio dalies ir apmokėjimo už ją apskaičiavimo teisingumo. Pripažinus, kad ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti už jai tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotos šilumos dalį yra pagrįstas, susidariusių ieškovės nuostolių atlyginimas priteistinas (CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.). Už uždelsimą atsiskaityti vadovaujantis Vyriausybės 1995-01-24 nutarimu Nr. 124 (pakeistas 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161) iš atsakovės priteistini 0,04 proc. dydžio delspinigiai.

Esant tokioms aplinkybėms, dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Iš atsakovės ieškovei priteistinas jos sumokėtas 64 Lt žyminis mokestis (b. l. 35) už paduotą apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti.

Ieškovei UAB „LITESKO“ iš atsakovės D. A. Š. priteisti 312,73 Lt skolos, 21,91 Lt delspinigių ir 64 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Albina PupeikienėVirginija Nijolė Griškevičienė