Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-484-425/2017

teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04056-2016-7

2017 m. birželio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ir atsakovo V. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-883-902/2017 pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui V. T., išvadą teikiančiai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. B. prašė teismo nustatyti, kad atsakovas V. T. yra (duomenys neskelbtini) gimusios V. B. tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki vaiko pilnametystės, 5 658,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nurodė, jog su atsakovu susipažino 2013 metų vasarą, turėjo artimų santykių ir gimė duktė V. Teigė, jog atsakovas nesidomėjo, nesirūpino vaiku, savo tėvystės gera valia nepripažino. Paaiškino, kad su vaiku gyvena Didžiojoje Karalystėje, kur yra aukštesnis pragyvenimo lygis, todėl vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia apie 570 Eur. Nurodė, jog atsakovas gyvena trejus metus Lietuvoje, jo turtinė padėtis yra gera, todėl vaiko išlaikymui atsakovas kas mėnesį galėtų skirti po 250 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino.

Konstatavo, kad ginčo dėl tėvystės neliko, atsakovui pripažinus esant biologiniu dukros V. tėvu, ką patvirtino atlikta teismo genominė ekspertizė.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, be to ji turi tik vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, o atsakovas turi daugiau nepilnamečių vaikų, kuriuos privalo išlaikyti, turi skolų. Sprendė, kad neįrodyta atsakovui pakankamai uždirbant ir galint teikti nepilnametei dukrai kas mėnesį po 250 Eur.

Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikia skirti 570 Eur sumą, byloje nepateikta įrodymų vaikui turint specialių poreikių. Darė išvadą, kad dvejų su puse amžiaus V. B. išlaikymui patenkinti jos būtinus poreikius reikalinga 400 Eur suma ir, ieškovės turtinei padėčiai esant geresnei nei atsakovo, ji didesne dalimi turi prisidėti prie dukters išlaikymo.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių ir jiems teikiamą paramą, atsakovo susidariusį įsiskolinimą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo dukros V. B. išlaikymui priteisdamas 140 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir, atsakovo turtinei padėčiai šiuo metu nesant gerai ir nesant ieškovės prieštaravimui, išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą išdėstė 2 metų terminui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė K. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai, atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Teigia, kad teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė ieškovės pajamoms, gautoms nuo dukters gimimo iki 2016-05-31, vertindamas ieškovės pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas nebuvo išsamus, klydo dėl ieškovės gaunamų pajamų dydžio, jų pobūdžio, analizavo ir vertino ieškovės pajamas už 2014-2015 m., kurios esminės reikšmės neturi, nes turėjo būti vertinamos ieškovės pajamos teismo sprendimo priėmimo momentui.

Pažymi, jog ieškovės turimas nekilnojamasis turtas nėra didelės vertės, dėl didelio bendraturčių skaičiaus yra nelikvidus, todėl negali būti vertinamas kaip vertingas.

Nesutinka su teismo vertinimu atsakovo turtinės padėties. Teigia, kad teismas tik apsiribojo konstatavimu, jog jis nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, nedirba, negauna pajamų. Pažymi, jog atsakovas neįrodinėjo prievolių bankams esant asmeninėms, nes teigė įsipareigojimams susidarius atsakovui būnant santuokoje, byloje nėra įrodymų, kad skolos išieškomos iš atsakovo, teismas nepareikalavo atsakovo pateikti duomenis, kad jam išmokėtos kredito lėšos, kokiu tikslu jos buvo panaudotos. Teigia, kad atsakovo turimi įsipareigojimai kreditoriams, jo vengimas dirbti negali būti priežastimi jo turtinę padėtį vertinti kaip blogesnę nei ieškovės.

Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į visapusišką motinos dalyvavimą vaiko auginime, ugdyme, lavinime, sudėtingą finansinę padėtį, ribotas galimybes dirbti dėl vaiko amžiaus, didelių išlaidų, reikalingų vaiko ugdymo įstaigai apmokėti, todėl nepagrįstai pripažino didesnę ieškovės prievolę teikti didesnį išlaikymą V. B. nei atsakovo. Teismas nemotyvavo ir nevertino vaiko poreikių, todėl nepagrįstai sprendė vaiko išlaikymui esant pakankamai 400 Eur sumai, tuo pačiu ir išlaikymo įsiskolinimui esant 3 165,81 Eur. Tvirtina, jog minimali V. B. išlaikymo suma yra 570 Eur per mėnesį.

Nesutinka su teismo sprendimu išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą, nes sprendimo vykdymo išdėstymas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžių ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai V. B. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 2 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, išdėstant mokėti dvejiems metams.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis jau išlaiko tris vaikus, todėl jo siūloma 100 Eur išlaikymo suma yra protinga, reali, atitinkanti jo galimybes esant keturiems išlaikytiniams. Paaiškina, jog vyriausiajai dukrai, nors ir pilnametei, turi išlaikymo įsiskolinimą, sūnui L. sumokėta tik pusė sutartos sumos. Tvirtina ieškovei niekaip nepagrindus savo prašomos sumos vaikui. Nurodo, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, nepateikė duomenų apie turimą turtą didžiojoje Britanijoje, o jis jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi ir teismas šios aplinkybės nevertino. Nesutinka su teismo išvada dėl ieškovės finansiškai blogesnės padėties, nes ieškovė turi turto, gauna pajamas vaiko išlaikymui, kai atsakovas darbo, nekilnojamojo turto neturi, išlaiko tris vaikus.

Teigia, jog teismas nevertino ir nieko nepasisakė dėl jo turimų skolų ir nieko neargumentavo, kodėl jis privalo mokėti 140 Eur išlaikymą ketvirtam vaikui.

Atkreipia dėmesį, jog ieškovė keturis kartus nevykdė teismo nutarčių, ignoravo pateikti savo duomenis, tyčia vilkino teismo procesą.

Tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimto jo priešieškinį, nes buvo būtina išspręsti kitus aktualius klausimus, susijusius su nepilnamete dukra, siekiant išvengti tolimesnių teisminių ginčų.

Ieškovė K. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

Pažymi, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti teismo sprendimu nustatytą materialinio išlaikymo V. B. dydį ir mažinti išlaikymo įsiskolinimą.

Nurodo, kad teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino atsakovo prievolę kitiems trims vaikams, bylos nagrinėjimo dienai jis turi pareigą teikti išlaikymą V. B. ir nustačius tėvystę – K. P.. Teigia, jog atsakovo skolos esminės reikšmės jo prievolei išlaikyti nepilnametę dukrą neturi. Pažymi, kad ieškovė pateikė visus reikalaujamus duomenis apie jos gaunamas pajamas ir teismo nurodymų neignoravo. Atkreipia dėmesį, jog nepilnametė duktė gimė Didžiojoje Britanijoje, nė vienas iš tėvų nepriėmė sprendimo vaiką išvežti, atsakovas pats išvyko iš Didžiosios Britanijos, galimai pabloginęs savo turtinę padėtį, todėl pats turi prisiimti dėl tokio sprendimo kilusią riziką.

Teigia, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, nes jame pateikti reikalavimai gali būti pareikšti savarankiškoje byloje, priešieškinis pateiktas pavėluotai.

Atsakovas V. T. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo tenkinti jo apeliacinį skundą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės argumentuoja savo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Papildomai nurodo, kad ieškovė sąmoningai nepateikė visų reikiamų dokumentų, savo atlygio ir poreikių lentelę pasidarė pati. Teigia ieškovei pasinaudojus juo, nes jis neketino kurti ateities su ieškove.

Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokios pažymos apie turto vertę, kuri patvirtintų turtui esant nedidelės vertės. Taip pat ieškovė nepateikė nuomos sutarties, kuri patvirtintų, kad ieškovė vienintelė nuomojasi būstą.

Tvirtina, jog fizinio asmens bankroto skelbti negali, nes neturi pajamų tam atlikti. Teigia, kad visos teismo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos sumokėti negali dėl sudėtingos jo finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje neliko ginčo dėl tėvystės nustatymo, todėl teisėjų kolegija šios teismo sprendimo dalies nevertina ir dėl jos pagrįstumo nepasisako.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato tėvams pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą, įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Jeigu skolininkas yra mokus, išlaikymo forma periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, todėl ši išlaikymo forma realiai užtikrina vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Teismui nustačius, jog tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma bei turtu.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė K. B. išlaikymą dukrai prašė iš atsakovo V. T. priteisti periodinėmis išmokomis.

Kaip nurodyta nutarties 28 punkte, sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalių duktė V. yra mažametė, gim. ((duomenys neskelbtini)), todėl įvertinus vaiko amžių, tai, jog ji auga namuose ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, yra augantis vaikas ir jos poreikiai maistui, aprangai nuolat didėja, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma. Nors atsakovas V. T. nesutinka su teismo priteistąja periodinio išlaikymo suma, tačiau iš esmės teismo nustatytos sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, neginčija.

Kaip nurodyta nutarties 32 punkte, pirmosios instancijos teismas įvertino, kokios išlaidos yra būtinos vaikui, siekiant, jog jis augtų sveikas, būtų patenkinti būtiniausi jo poreikiai, visapusiškai ir harmoningai vaikas vystytųsi bei kritiškai vertino ieškovės nurodytą 570 Eur išlaidų poreikį dukrai, todėl pakartotinai vertinti ieškovės teiktus įrodymus, sutinkant su teismo išvada bei mažinti nustatytą vaikui reikalingą 400 Eur išlaikymo dydį, įvertinus jog V. B. poreikiai auga, nėra pagrindo.

Sprendžiant kiekvieno iš tėvų skirtino vaikui išlaikymo dydį, vertintina jų turtinė padėtis.

Nustatyta, kad ieškovė K. B. nedirba, prižiūri šalių nepilnametę dukrą, o jos gaunamas pajamas 2014 m. antroje pusėje sudarė 1 942,25 Eur, 2015 m. pirmame ketvirtyje – 2 114,62 Eur, 2016 m. kovo-gegužės mėnesiais – 1 931,21 Eur (1 t., b. l. 113-143). Duomenų, apie teismo sprendimo priėmimo metu gaunamas pajams, ieškovė nepateikė (CPK 12 str.). Pažymėtina tai, jog vertinamos pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės gaunamos pajamos, neišskiriant jų formos ir rūšies, o ne išlaidos. Kartu su apeliaciniu skundu K. B. pateikė rašytinius dokumentus apie jai suteiktą beprocentinę paskolą, kurios grąžinimo termino pabaiga 2017-01-11 ir ieškovė ją turės grąžinti, kas savaitę mokėdama 19,04 svarų sterlingų įmoką (2 t., b. l. 97-102).

Byloje esantys viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad K. B. dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), butą, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18-25). Duomenų, kad ieškovės vardu registruotas turtas yra nelikvidus, nepateikta. Taip pat byloje nenustatyta, kad minėtas turtas yra menkavertis (CPK 12 str., 178 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. T. nedirba, pajamų negauna (1 t., b. l. 15, 46). Viešojo registro duomenys patvirtina, kad V. T. vardu nėra registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (1 t., b. l. 45, 47; 2 t., b. l. 26, 28). Byloje nustatyta, kad V. T. turi dar tris vaikus, iš kurių vienas jau sulaukė pilnametystės. Antstolio V. Drungilo kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 812 Eur išlaikymo išieškojimo iš V. T. (2 t., b. l. 8-11). 2015-04-03 pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo V. T. pripažino K. P. savo sūnumi (1 t., b. l. 77). Notarinis pinigų gavimo patvirtinimas rodo, kad V. T. yra sumokėjęs 7 000 svarų sterlingų sumą I. T. už sūnaus L. globą iki 2019 m. (1 t., b. l. 108-109). Iš byloje pateiktos 2017-02-06 V. T. kredito ataskaitos matyti, kad atsakovas Didžiojoje Britanijoje turi skolinių įsipareigojimų už daugiau kaip 56 tūkst. svarų sterlingų (2 t., b. l. 59-68).

Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Ieškovė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo metu, beprocentinę paskolą jau turėjo sumokėti, gauna piniginę paramą, o atsakovas registruotino turto Lietuvoje neturi, duomenų, kad tokio turto turėtų Didžiojoje Britanijoje, nepateikta, turi skolinių įsipareigojimų užsienio kreditoriams, išlaikytinių bei jiems teiktino išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti ieškovę daugiau prisidėsiančią prie nepilnametės dukters išlaikymo, juo labiau, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovas piktybiškai blogino savo turtinę padėtį bei, siekdamas išvengti dukters išlaikymo, grįžo į Lietuvą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Priduria, kad teismas vertino šalių turtinę padėtį pagal jų pateiktus rašytinius įrodymus bei savo iniciatyva surinktus įrodymus.

Vertinant priteistino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pagrįstumą atsakovo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą nei atsakovas nurodė savo procesiniuose dokumentuose (CPK 185 str.). Atsakovas V. T. neneigė, kad skoliniai įsipareigojimai atsirado jo santuokos metu, bet nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, įrodančių minėtiems įsipareigojimams buvus asmeniniais, dėl ko jo finansinė padėtis būtų ypatingai sunki (CPK 12 str., 178 str.). Atitinkamai, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl turimų skolinių įsipareigojimų yra pradėtas priverstinis išieškojimas antstolių pagalba. Bylos duomenimis, V. T. nuo 2019 metų privalės teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui L., vyriausiosios dukters išlaikymo įsiskolinimas nėra itin didelis. Kolegija daro pagrįstą išvadą, jog atsakovas V. T. iš esmės nepaneigė priteistino išlaikymo dydžio nepagrįstumo, todėl mažinti priteistą 140 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui nėra pakankamo pagrindo.

Pagal CPK 284 straipsnį, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Pirmosios instancijos teismas priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstė dvejiems metams.

Kaip nustatyta nutarties 37 punkte, atsakovo turtinė padėtis yra sunki, tačiau duomenų, kad padėtis ateityje išliks nepakitusi, byloje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įvykdymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes vaikui išlaikymas yra priteistas ir jo turtiniai interesai bus apsaugoti.

V. T. teigia, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti jo priešieškinį. Bylos duomenimis, ieškinys pareikštas 2016-05-31, priimtas 2016-07-13, 2016-08-22 teismo nutartimi paskirta teismo genominė ekspertizė, kuri atlikta 2016-11-11, ir 2016-11-30 nutartimi teismas pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimą teisme laikė baigtu ir paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje (1 t., b. l. 2, 28, 56, 62, 92). Atsakovas V. T. priešieškinį teismui pateikė 2017-01-02 (1 t., b. l. 103). Šiuo atveju teisėjų kolegija patvirtina, kad atsakovo priešieškinio priėmimas neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Priešieškinyje suformuluoti nauji reikalavimai, iš esmės nesusiję su ieškovės ieškinio reikalavimais ir galintys būti savarankišku naujos bylos pagrindu, pareikalautų papildomo laiko priešingai šaliai pasiruošti į jį atsakyti, rinkti naujus įrodymus, kas neatitinka proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 str.). Konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-01-10 nutartimi atsisakė priimti V. T. priešieškinį.

Kiti apeliacinių skundų motyvai nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus bei argumentus, naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ginčo šalių apeliacinių skundų, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.