Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. vasario 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą atsakovei S. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Duomenis atsakovei už šią 6,970 kv. m. dalį buto priskaičiavo 11,69 Eur vietinę rinkliavą už 2014-2015 metus. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 patvirtinto Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo nuostatas, komunalinių atliekų turėtojui yra numatyta pareiga raštu, žodžiu, elektroniniu paštu subjektui, tvarkančiam komunalinių atliekų turėtojų registro duomenis, pranešti apie duomenų pasikeitimą. Komunalinių atliekų turėtojų duomenys keičiami, gavus komunalinių atliekų turėtojo prašymą ar informaciją kitu būdu ir patikrinus duomenis registruose. Atsakovė neinformavo pareiškėjo apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą. Atsakovei 2016 m. sausio 13 d. buvo išsiųsta informacija apie skolą, susidariusią apmokestinant dalį aptarimo nekilnojamojo objekto.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 39, 40). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro Nr. 50/43235 išraše (b. l. 5-6) nurodyta, jog atsakovei S. Š. bei nepilnametei R. Š. (gimusiai 2002 metais) nuosavybės teise priklauso po 14/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėto buto 27/100 dalys nuosavybės teise įregistruotos J. J. (mirusiai 2015 m. kovo 5 d.), o 9/20 dalys minėto buto nuosavybės teise priklauso P. J. Remiantis Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2016 m. sausio 6 d. rašte Nr. SD-4 pateikta informacija nustatyta, kad po J. J. mirties 2015 m. balandžio 7 d. palikimą kartu su kitais įpėdiniais priėmė ir mirusiosios duktė S. Š. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į mirusiosios turto 1/4 dalį išduotas mirusiosios sutuoktiniui P. J., o kitiems įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiosios turtą dar neišduoti (b. l. 49). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje yra J. J. teisių perėmėja. Kadangi atsakovė paveldėjimo teisių į aptarimo buto dalį, priklaususią jos mirusiai motinai, iki galo neįformino ir paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas, todėl nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke nėra duomenų apie atsakovės turto valdymo atsiradimo momentą, paveldėjimo teisės atsiradimą į jai tenkančią mirusiosios J. J. aptariamo turto objekto dalį. Tačiau vertintina tai, jog pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas 5.3 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėta turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovei prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų nepriėmusi (atsisakiusi) palikimo (inter alia minėto nekilnojamojo turto objekto), apima ir laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.(pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1785-575/2015 ir Nr. A-1682-575/2015).

Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimą sumokėti vietinę rinkliavą. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-29 (b. l. 45) patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už aptariamo turto objekto dalį (6,970 kv. m.) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 11,62 Eur.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 patvirtintas Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato savivaldybės ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus vykdomą komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarką. Tvarkos aprašo 6.1 punkte numatyta, kad vykdant komunalinių atliekų turėtojų registravimą privaloma tvarkyti šiuos fizinių asmenų duomenis: komunalinių atliekų turėtojo vardą, pavardę ir gimimo datą bei nekilnojamojo turto objekto adresą. Tvarkos aprašas komunalinių atliekų turėtojui numato pareigą raštu, žodžiu, elektroniniu paštu subjektui, tvarkančiam komunalinių atliekų turėtojų registro duomenis, pranešti apie duomenų pasikeitimą. Komunalinių atliekų turėtojų duomenys keičiami, gavus komunalinių atliekų turėtojo prašymą ar informaciją kitu būdu ir patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, Juridinių asmenų registre, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriuose, VĮ Registrų centre, Mokesčių mokėtojų registre (Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktai). Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė informavo pareiškėją apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą. Atsakovei 2016 m. sausio 13 d. buvo išsiųsta informacija apie skolą, susidariusią apmokestinant dalį aptarimo nekilnojamojo objekto (b. l. 47).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. A-2522-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01861-2015-9); Nr.A-2523-442/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01496-2015-3), Nr.A-2524-525/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01821-2015-5), Nr. A-2526-146/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01773-2015-1), 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 28 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas, vykdydamas minėtą nutartį, už paduodamą prašymą 2016 m. sausio 19 d. nurodymu Nr. 61 sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 34).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) Klaipėdos RATC yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jis iš esmės vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl Klaipėdos RATC prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio grąžinimą. Žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, kurio šioje byloje neprivalėjo mokėti, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas.

Dėl išlaidų priteisimo

Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti patirtas 30,90 Eur bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį bei 2,90Eur asmens duomenų užklausa.

Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos – 2,90 Eur duomenų gavimo iš Gyventojų registro tarnybos išlaidos (b. l. 17) nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes viešojo registro duomenų surinkimas ar peržiūra yra neatsiejamai susiję su vietinės rinkliavos administravimu. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai numato, kad Vietinės rinkliavos mokėtojų registravimo tikslais Klaipėdos RATC nustatyta tvarka naudojasi viešaisiais registrais ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais vietinei rinkliavai administruoti. Vietinės rinkliavos administravimui renkant reikalingus duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, o yra sudėtinė vietinės rinkliavos administravimo kaštų dalis.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dalyje dėl išlaidų, susijusių su duomenų gavimu iš viešų registrų priteisimo, todėl pareiškėjo prašymas dėl 2,90 Eur išlaidų priteisimo netenkintinas.

Pareiškėjui šiuo sprendimu grąžinus sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį, netenkintinas pareiškėjo prašymas dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 11,62 Eur (vienuolika eurų ir 62 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 2016 m. sausio 19 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 61 sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, įskaitytą administracinėje byloje Nr. I-868-162/2016.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.