Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-12-20 nuosprendžio, kuriuo V. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 2 (dviejų) metų terminui ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, V. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent už tai, kad jis, 2018-10-04, apie 16.20 val., Elektrėnų savivaldybėje, Elektrėnų mieste, Draugystės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilės etilo alkoholio.

3. Nesutinka su teismo išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimas objektyviai apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti. Nurodo, jog teismo motyvai dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo (V. Ž. charakterizuojantys duomenys) buvo pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę (automobilio konfiskavimą) akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga, negali lemti sprendimo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų. Akcentuoja, kad teismui atleidus A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu (jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo), todėl siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, būtent automobilio konfiskavimas ir uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytus tikslus – kad kaltininkas laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Pažymi, kad A. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą, jam nustatytas neblaivumo laipsnis (2,07 promilės) daugiau nei 5 kartus viršijo leistiną normą. Būtina atsižvelgti į tai, kad V. Ž. savo veiksmai sukėlė realų pavojų kitų asmenų saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui, nes važiuojamoje dalyje nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant dviračių bei pėsčiųjų tako. Nurodo, kad šioje byloje išnagrinėta nusikalstama veika niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Padarytas teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybė, nėra išskirtiniai ir nerodo, kad pritaikius konfiskavimą – toks sprendimas būtų neteisingas ir neproporcingas. Mano, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka, nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

5. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/2008).

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas, atleisdamas V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių asmenų fondą, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl kelių transporto priemonės konfiskavimo

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Ž. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijęs 1,5 promilės ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jo kraujyje buvo nustatyta 2,07 promilės etilo alkoholio. Be to, jis sukėlė eismo įvykį: nesuvaldė automobilio, pervažiavęs šaligatvio bortelį, pervažiavo pėsčiųjų – dviračių taką ir sustojo ant žalios vejos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes apibūdinančias aplinkybes, buvimą BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atleido, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams ir 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kadangi teismas V. Ž. priklausančio automobilio nekonfiskavo, jam paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimąšiam turtui paliko galioti iki nuosprendžiio įsiteisėjimo dienos.

8. Prokuroras nesutinka su teismo sprendimu netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, t. y. nekonfiskuoti transporto priemonės – V. Ž. vairuoto automobilio.

9. Turto konfiskavimas yra priemonė, neišvengiamai ribojanti nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Šia priemone siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32). BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (baudžiamoji byla Nr. 2K-118-511/2018).

10. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog automobilis „Renault Laguna“ priklauso pačiam kaltininkui (b. l. 53) ir yra BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra privalomas. Teismas neskirti privalomo transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

11. Apylinkės teismas sprendimą nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės priėmė atsižvelgęs į V. Ž. asmenybę (anksčiau neteistas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, yra pagyvenusio amžiaus, dirba, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, vedęs) ir motyvavo tuo, kad transporto priemonė, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, yra naudojama ir kitų šeimos narių, o transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų viešojo interesų poreikių ir asmens teisių pusiausvyros , varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Apygardos teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad tokiais argumentais grindžiant V. Ž. transporto priemonės konfiskavimo negalimumą, buvo netinkamai pritaikytos BK 72 straipsnio nuostatos. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teigiama, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimus į nuosavybę nukreiptos priemonės turi išlaikyti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumas – tai sąžiningas balansas tarp visuomenės intereso tenkinimo poreikio ir asmens pamatinių teisių apsaugos. Šis balansas būtų pažeistas, jei asmeniui tenkanti našta būtų „išskirtinė ir perteklinė“. Taip pat Konstitucinis Teismas ir, juo remdamasis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turtinio pobūdžio priemonių taikymo baudžiamosiose bylose yra pabrėžę, kad asmens nuosavybės apsaugos principas reikalauja, kad ribojant asmens nuosavybę turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pažymima, kad nuo 2017-01-01 BK 281 straipsnio pakeitimais yra siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės (BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamasis raštas). Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė bendruosius teisės principus, kurie neva leido spręsti, kad V. Ž. taikyti turto konfiskavimą būtų netikslinga. Apylinkės teismo išvardintos aplinkybės (tai, kad V. Ž. anksčiau neteistas, senyvo amžiaus, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, vedęs) buvo pagrindu atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimą akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, - nesudaro galimybės neskirti automobilio „Renault Laguna“ konfiskavimo.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. Ž. paskyrė 2 baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams ir 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pabrėžtina, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikytos ne maksimalia apimtimi: V. Ž. skirto teisės vairuoti atėmimo trukmė lygi BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui, o skirta įmoka į minėtą fondą yra artima galimam skirti minimumui – 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi BK 71 straipsnio redakcija (t. y. įsigaliojusi iki V. Ž. inkriminuojamos veikos padarymo) numato galimybę skirti įmoką, kurios dydis svyruoja nuo 5 iki 125 MGL.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. Ž. būdamas neblaivus tuo pačiu sukėlė eismo įvykį. Apygardos teismas įvertina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl neblaivaus vairuotojo nurodytas aplinkybes ir liudytojos B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 3, 5, 20, 21), t. y. kad V. Ž., būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį: sukdamasiš Draugystės g. į Saulės g., Elektrėnuose, nesuvaldė automobilio ir, pervažiavęs šaligatvio bortelį, pervažiavęs pėsčiųjų-dviračių taką, sustojoant žalios vejos, ties pėsčiųjų taku. Kolegija atkreipia dėmsį, kad įvykis įvyko tokiu laiku ir kelio ruože, kai vyko pakankamai intensyvus eismas, t. y. šiais savo veiksmais V. Ž. buvo sukėlęs realų pavojų kitiems asmenims ir sau. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nesipriešino, kaip jau minėta, jam alkotesteriu nustatytas 2,07 promilės etilo alkoholio, t. y. alkoholio koncentracija penkis kartus viršijo leistiną normą. Prieš sėsdamas už automobilio vairo, būdamas neblaivus, V. Ž. privalėjo įvertinti, kokius padarinius toks elgesys gali sukelti. Atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, šioje baudžiamojoje byloje V. Ž. paskyrus tik teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 2 metams bei 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtos poveikio priemonės būtų aiškiai švelnesnės nei taikoma administracinė atsakomybė už mažiau pavojingą teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti tokiai teismų praktikai, nes, nesant jokių išimtinių aplinkybių, švelnesnių nei administracinės atsakomybės teisinių poveikio priemonių skyrimas už didesnio masto ir aiškiai pavojingesnę veiką, prieštarauja ne tik įstatymų leidėjo ketinimams, diferencijuojant atsakomybę už skirtingo pavojingumo veikas, bet ir teisingumo principui. Šioje byloje V. Ž. paskirtos turtinio pobūdžio poveikio priemonės buvo parinktos nevertinant šių principų, todėl jos formuotų klaidingą įsitikinimą, kad už pavojingesnę veiką, galima sulaukti švelnesnių teisinių padarinių, o tai nesulaikytų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo.

14. Todėl baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas jam nepaskirta nepagrįstai. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-122-699/2018, 2K-7-144-628/2018, 2K-185-489/2018, 2K-216-648/2018 ir kt.). V. Ž. priklausančios kelių transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytų veikų prevenciją. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytus tikslus – kad kaltininkas laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

15. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui apylinkės teismas taip pat paskyrė 10 MGL dydžio, t. y. 500 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

16. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). BK 67 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienos iš jų vykdymui.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, motyvavo tuo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, t.y. toks asmuo nepatiria neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas, ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nūtent toks dydis – 10 MGL – parinktas įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (yra pagyvenusio amžiaus, ansksčiau neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka, dirba, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai), tai, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kas liudija jo padarytos veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, taip pat ir į tai, kad V. Ž. yra sveikas, darbingas ir dirbantis, t.y. pajėgus tokią įmoką sumokėti.

18. V. Ž. paskirta ši poveikio priemonė naikintina kaip nepagrįsta. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams ir transporto priemonės konfiskavimas gali padėti įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o pirmosios instancijos teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Todėl V. Ž. taikant dar ir šią poveikio priemonę, jis finansiškai būtų nubaustas per griežtai. Atsižvelgiant į išdėstytą, apylinkės teismo sprendimas dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-12-20 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. Ž. priklausantį automobilį „Renault Laguna“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę „Renault Laguna“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - įvykdymo dienos.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-12-20 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.