Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-670-460/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-06001-2015-6)

NUTARTIS

2016 m. balandžio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-8162-965/2015 pagal R. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-12-22 gautas pareiškėjos skundas dėl 2015-12-10 kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo nutarta netvirtinti mokumo atkūrimo plano, kaip neatitinkančio FABĮ 7 str. reikalavimų, panaikinimo. Pareiškėja mano, kad kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvai nesusiję su FABĮ 7 str. reikalavimais. Teismui atsisakius priimti bankroto administratorės prašymą dėl mokumo plano tvirtinimo teisme pareiškėja neturi kitos galimybės, kaip tik skųsti nepagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas, ar bankrutuojantis asmuo turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą, nes pastarasis neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pabrėžia, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra. Šioje teisės normoje numatyti veiksmai, kurių turi imtis bankroto proceso dalyviai, kai kreditorių susirinkimas atsisako patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytos tvarkos laikėsi ir pareiškėja. Kreditorių susirinkimui atsisakius patvirtinti jos mokumo atkūrimo planą, bankroto administratorius šį planą pateikė tvirtinti teismui. Ir tik teismui atsisakius priimti bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo plano patvirtinimo, pareiškėja pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano įtvirtinimas kreditorių susirinkimo sprendimu yra tik forma. Tuo tarpu sprendžiamo klausimo turinys reglamentuojamas atitinkamomis procedūromis, kurių turi laikytis bankroto proceso šalys.

Antra, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog apeliantės teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, tarp jų ir sprendimus dėl pritarimo arba nepritarimo plano projektui, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje. Pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Kasacinio teismo nutartimi, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės nei šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria remiasi apeliantė, buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindus ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, aiškinimo bei taikymo, o šiuo atveju sprendžiama, ar bankrutuojantis asmuo turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą, nes pastarasis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Kadangi apeliantės nurodomos bylos ir šio atvejo ratio decidendi nesutampa, nėra teisinio pagrindo remtis pareiškėjos nurodoma nutartimi.

Trečia, aktualu tai, pirmosios instancijos teismas paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ne tuo pagrindu, jog jis paduotas analogišku klausimu, o todėl, kad pareiškėja nesilaiko Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje numatytos tvarkos. Dėl to atskirojo skundo argumentai, kurie susiję su atskirųjų skundų tapatumu laikytini nesusiję su nagrinėjama byla, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Ketvirta, bylos stabdymas netikslingas, kadangi Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.