Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Irena Beliačic, UAB „Mano Būstas Neris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Irena Beliačic 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. B-19-11-211 pareiškėjo VĮ Turto bankas skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė tenkinti ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui.

2.1. Antstolė 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkyme nurodė, kad valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą: 1) iš jos negali būti atimta paveldėjimo teisė kaip iš bet kurio kito įpėdinio (kai iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, paveldimas turtas pareina valstybei); 2) valstybė negali atsisakyti priimti palikimo; 3) visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Taigi, valstybės paveldėjimas yra išimtis iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų – šeimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota.

2.2. 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto 4-ajam notarų biurui buvo pateiktas pranešimas apie vykdomą išieškojimą antstolės Irenos Beliačic kontoroje. 2018 m. lapkričio 7 d. iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro buvo gautas pranešimas, kad iki 2018 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo byla nėra užvesta.

2.3. 2018 m. lapkričio 9 d. buvo priimtas ir turto arešto registre įregistruotas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuota 3/1000 dalis E. R., mirusiai (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

2.4. Užklausiant Testamentų registro duomenis buvo nustatyta, kad palikėjos E. R. palikimą priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas. Remiantis gautais duomenimis buvo priimtas patvarkymas dėl šalies vykdymo procese pakeitimo. Palikimo priėmimas buvo tvarkomas Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure, kur 2018 m. spalio 23 d. buvo išsiųstas antstolės Irenos Beliačic pranešimas apie vykdomą skolos išieškojimą iš skolininkės E. R., mirusios (duomenys neskelbtini).

4. Suinteresuoti asmenys apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

5. Pareiškėjas skundu iš esmės nesutinka su antstolio patvarkymu pakeisti mirusią skolininkę į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko, motyvuodamas tuo, kad kreditoriniai reikalavimai nebuvo tinkamai ir laiku išviešinti pagal CK 5.63 straipsnį.

6. Vykdomosios bylos Nr. 0011/18/02580 duomenimis nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic 2018 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S-18-11-29417 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-20932-534/2018 dėl 1 167,85 Eur skolos, palūkanų ir 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės E. R. išieškotojo UAB „Žirmūnų būstas“ naudai (v. b. l. 6, 10). Patikrinusi gyventojų registro duomenis, antstolė 2018 m. spalio 23 d. nustatė, jog skolininkė E. R. (duomenys neskelbtini). mirė (v. b. l. 7). Antstolė 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. S1-408560 „Dėl informacijos pateikimo“ Vilniaus miesto 4-ajam notarų biurui pateikė pranešimą apie vykdomą 1 244,56 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš E. R. (v. b. l. 16). 2018 m. lapkričio 7 d. iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro buvo gautas pranešimas, kad iki 2018 m. lapkričio 5 d. į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (v. b. l. 17). 2018 m. lapkričio 9 d. antstolė priėmė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkei E. R. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 36-37). Pagal testamentų registro išrašą antstolė nustatė, kad į Vilniaus miesto 4-ąjį notaro biurą dėl E. R. palikimo priėmimo kreipėsi VĮ Turto bankas, palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 45). Antstolės Irenos Beliačic 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S19-11-39036 skolininkė E. R. pakeista į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko (v. b. l. 47).

7. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

8. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019, 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-687/2019, 18 punktas).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėn. termino. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Atsižvelgiant į nurodytas CK nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, terminas, per kurį kreditorinis reikalavimas turėjo būti pareikštas (įregistruotas turto arešto aktas), skaičiuojamas nuo palikėjos mirties momento (duomenys neskelbtini). Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi praėjus trims mėnesiams po skolininkės mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Skolininkui mirus tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimą priėmęs įpėdinis.

11. Nors nagrinėjamu atveju skolininkės turto areštas Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po skolininkės mirties, tačiau antstolė, nepraleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, 2018 m. spalio 23 d. raštu pateikė pranešimą notarei apie vykdomą išieškojimą iš mirusios skolininkės E. R. (v. b. l. 16). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pranešimas notarui laikomas tinkamu pareiškimu apie vykdomą išieškojimą (žr. 9 punktą). Be to, pažymėtina, kad antstolės 2018 m. spalio 23 d. pranešimas buvo pateiktas tam pačiam Vilniaus miesto 4-ajam notarų biurui, į kurį dėl skolininkės E. R. palikimo priėmimo vėliau kreipėsi VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditoriaus reikalavimas pareikštas pažeidžiant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, t. y. įpėdinei Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos E. R. 1 167,85 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidų įsiskolinimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-20932-534/2018.

12. Nagrinėjamoje byloje valstybei atstovaujantis VĮ Turto bankas nepriėmė skolininkės palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, o priėmė tik 2019 m. vasario 8 d., kai skolininkė mirė 2019 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau tuo metu antstolė jau buvo pateikusi pranešimą notarei apie vykdomą išieškojimą iš mirusios skolininkės (v. b. l. 16), taip pat buvo išviešinti skolininkės turto arešto duomenys viešajame registre (v. b. l. 37). Teismo vertinimu, toks valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aplinkybę, kad nėra suėjęs naikinamasis trijų metų terminas, laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvados, kad įpėdinis (valstybė) nebūtų buvęs tinkamai informuotas apie skolos išieškojimą iš mirusios skolininkės.

13. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad antstolė skundžiamu 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu nepažeidė įstatymų įtvirtinto civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, taip pat nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį yra galimas kreditorių reikalavimų pareiškimas, pareiškėjo argumentai, susiję su CK 5.63 straipsnio nesilaikymu, atmetami kaip nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.