- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-388-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25336-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Skolininkas
- UAB „Psyops media“
- Pareiškėjas
- UAB „Psyops media“
- Kreditorius
- UAB „KRK Baltic“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Psyops media“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Psyops media“ skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, išieškotojas UAB „KRK Baltic“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkas UAB „Psyops media“ 2013-07-22 d. skundu dėl antstolio D. S. 2013 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. 5658 priimto sprendimo vykdomojoje byloje Nr. 0032/13/00236 ir dėl 2013 m. liepos 10 d. patvarkymų Nr. 5589 ir Nr. 5590 prašė: panaikinti 2013 m. liepos 10 d. patvarkymą Nr. 5658 dėl sprendimo palikti skundą nenagrinėtą ir pareiškėjo skundą priimti nagrinėjimui; panaikinti 2013 m. liepos 10 d. patvarkymus Nr. 5589 ir Nr. 5590; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2013 m. liepos 10 d. antstolio D. S. patvarkymų Nr. 5658, 5589 ir 5590 vykdymą, iki kol nebus išspręstas šių dokumentų teisėtumo klausimas.
Antstolis D. S. skundžiamu 2013 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. 32-236/2013-5658 nutarė laikyti UAB „Psyops Media“ 2013-06-13 ir 2013-07-02 skundus nepaduotais bei grąžinti juos pareiškėjui. Antstolis nurodė, jog UAB „Psyops Media“ pateiktas 2013-06-13 skundas neatitinka LR CPK 111 str. nurodytų reikalavimų, nėra suformuluotas procesinio dokumento pobūdis bei dalykas, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys antstolio veiksmų neteisėtumą. Dėl UAB „Psyops Media“ 2013-07-02 skundo, antstolis nurodė, jog pareiškėjas, pateikdamas 2013-07-02 skundą, nepašalino 2013-06-13 skunde nurodytų trūkumų, pateikė antstoliui skundus, neatitinkančius LR CPK 111 str. reikalavimų.
Antstolis D. S. skundžiamais 2013-07-10 patvarkymais Nr. 5589 ir Nr. 5590, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-11 išduotą Vykdomąjį raštą Nr. 2-6032-541/2013, dėl 10 300 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Psyops Media“ trečios eilės išieškotojui UAB „KRK Baltic“, nutarė areštuoti 9 104,19 Lt skolos ir 1596,04 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 10 700,23 Lt sumą, priklausančią UAB „Psyops Media“.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Psyops Media“ 2013-07-22 skunde nurodė, kad jis laikosi sutarto su antstoliu el. paštu grafiko, vykdo įmokas, o ginčas yra kilęs tik dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų. Teigė, kad pareiškėjas iki šiol negavo jokio oficialaus antstolio rašto dėl skolos išmokėjimo dalimis grafiko patvirtinimo, o tik el. paštu patvirtinimą, todėl antstolis elgiasi neteisėtai, nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo oficialiais įgaliojimais. Mano, kad antstolis neteisėtai, tyčia nepagrįstai didindamas išlaidas, tęsia vykdymą, siekdamas pagrįsti savo neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad iš esmės ginčas vyksta ne dėl skolos mokėjimo, kadangi skolą pareiškėjas moka pagal grafiką, bet dėl antstolio reikalaujamo nepagrįsto atlyginimo už vykdymą, kurio jis neatliko (iki šiol vyksta skundo nagrinėjimas). Atkreipė dėmesį, kad skundas dėl antstolio veiksmų atitiko visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, o prie 2013-06-21 ir 2013-07-02 skundų buvo pridėti visi būtini įrodymai, patvirtinantys antstolio veiksmų neteisėtumą. Todėl mano, kad nepagrįstais laikytini antstolio teiginiai, kuriais remiantis antstolis ne tik, kad neišsprendė skundo, bet ir teikia melagingus duomenis, kad neva 2013-06-13 skundą yra išsprendęs, o tai jau yra šiurkštus vykdymo instrukcijos pažeidimas ir proceso dalyvių klaidinimas.
Antstolis D. S. 2013-07-26 patvarkymu Nr. 32-236/2013 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (b.l. 2). Antstolis nurodė, kad pareiškėjo pateiktas 2013-06-13 skundas neatitiko CPK 111 str. nurodytų reikalavimų, kuriame nebuvo suformuluotas procesinio dokumento pobūdis bei dalykas, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys antstolio veiksmų neteisėtumą, neįtraukti visi byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, nepateiktos skundo kopijos visiems dalyvaujantiems asmenims. Pareiškėjas, pateikdamas 2013-07-02 skundą, nepašalino 2013-06-13 skunde nurodytų trūkumų, todėl procesiniai dokumentai antstolio nebuvo nagrinėti, bet grąžinti pareiškėjui. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas 2013-07-17 skundas taip pat neatitinka CPK 111 str. nurodytų reikalavimų, t.y. pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai bei reikalavimai visiškai nepagrįsti jokiomis teisės normomis, remiamasi vien tik prielaidomis, skolininko išgalvotais mokėjimo grafikais, kurie neturi nieko bendro su vykdymo proceso normomis, pareiškėjas nenurodo jokių antstolio pažeistų teisės normų bei kuo antstolio veiksmai pažeidžia skolininko teises. Mano, kad skolininkas paduoda nepagrįstus skundus ir prašė spręsti klausimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo UAB „Psyops Media“ skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, didina vykdymo išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatyminiam reglamentavimui. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius CPK 651 str. 2 d. numatytų kliūčių, antstolis pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013-02-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6032-541/2013. Nurodė, kad išieškotojas UAB „KRK Baltic“ sumokėjo 219,52 Lt vykdymo išlaidas antstoliui, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo sieti skolininkui apskaičiuotas bei iš jo išieškomas vykdymo išlaidas su išieškotojo mokėtinomis vykdymo išlaidomis. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 p. išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui. Vykdomojoje byloje priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkui buvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris buvo įteiktas skolininko darbuotojai (v.b.l. 63). Raginime nustatytas terminas pasibaigė 2013-04-04 ir skolininkas nei visos skolos, nei jos dalies į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjo. Antstolis priverstinius vykdymo veiksmus pradėjo tik 2013-06-04, priimdamas patvarkymą areštuoti lėšas (v.b.l. 41). Todėl teismas konstatavo, kad skolininkas turėjo pakankamai laiko įvykdyti raginimą, sumokėdamas visą skolą arba jos dalį. Nurodė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimai buvo įteikti skolininkui asmeniškai. Dalis vykdymo išlaidų yra išieškota, t.y. 2013-07-02 patvarkymu išieškota 830,79 Lt (v.b.l. 14) vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma yra 1 596,04 (v.b.l. 11). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad skolininkui neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą dešimties dienų terminą, antstolis pagrįstai ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų bei, vykdydamas teismo sprendimą, įgijo teisę į antstolio atlyginimą, todėl iš skolininko turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 595 str. 1 d. skolininkas ir išieškotojas vykdymo procese turi teisę sudaryti taikos sutartį, kuria galėtų numatyti skolos sumokėjimą dalimis. Vykdymo proceso normos, skolininkui neįvykdžius raginimo per nustatytą terminą, neįpareigoja antstolio priimti patvarkymą dėl skolos sumokėjimo dalimis. Pažymėjo, kad pareiškėjas, ginčydamas antstolio priskaičiuotų vykdymo išlaidų dydį, skunde konkrečiai nenurodė su kokiomis vykdymo išlaidų sumomis jis nesutinka, todėl teismas dėl antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio nepasisakė.
Teismas padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas 2013-07-10 patvarkymus, laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus ir procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose įstatymų pažeidimų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 185 str.), todėl nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis paduodamas skundą (CPK 95 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Psyops Media“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus argumentus, formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, teisės normas taikė neanalizuodamas teisinės ir faktinės situacijos. Nutarties neteisėtumą grindžia šiais argumentais:
1. Pažymėjo, kad apeliantas neginčija antstolio įstatyme įtvirtintos teisės gauti atlyginimą už atliktus vykdymo veiksmus. Apelianto nuomone, antstolis neturi teisės gauti atlyginimo už vykdymo veiksmus, kuriuos atliko nepagrįstai, siekdamas padidinti vykdymo išlaidų sumą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas aplinkybę, jog skolininkas per raginime nurodytą terminą nesumokėjo nei visos, nei dalies skolos, neatsižvelgė į tai, jog apeliantas 2013-03-25 informavo antstolį, jog yra pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo byloje, kurioje buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-6032-541/2013 ir prašė sustabdyti vykdymo veiksmus. Teismui netenkinus apelianto prašymo dėl termino atnaujinimo, apeliantas 2013-05-28 raštu Nr. S-0457 informavo antstolį, kad sutinka sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (309,93 Lt).
2. Nurodė, kad apeliantas šioje vykdomojoje byloje atliko du (ne vieną, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas) mokėjimus, t.y. 2013-07-02 – 2 026,60 Lt bei 2013-07-31 – 3 935,81 Lt. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas geranoriškai sumokėjo dalį skolos – 5 962,41 Lt, bei nevertino aplinkybės, jog apeliantas buvo pateikęs prašymą terminui atnaujinti, todėl raginime nustatytas terminas buvo sustabdytas.
3. Teismas neatsižvelgė, jog apeliantas geranoriškai sutiko sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (309,93 Lt), tuo tikslu antstoliui buvo pateiktas mokėjimo grafikas, kuris buvo derinamas el.paštu. Mano, kad tokiu atveju, kai derinamas skolos mokėjimo grafikas bei atliekami pavedimai, antstoliui nėra pagrindo imtis papildomų vykdymo veiksmų, kurie tik didina vykdymo išlaidas ir apelianto skolą.
4. Mano, kad teismas, vertindamas antstolio išieškojimo veiksmų pagrįstumą, formaliai pritaikė teisės normas, numatančias teisę antstoliui gauti atlyginimą už veiksmus, kurie atlikti pasibaigus raginime nustatytam terminui.
5. Teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl antstolio teisės nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, nevertino antstolio 2013-06-21 patvarkyme Nr. 32-236/2013 nurodytų trūkumų pagrįstumo. Iš 2013-06-13 apelianto skundo matyti, jog apeliantas procesinio dokumento pobūdį suformulavo tinkamai. Nurodė, kad 2013-06-13 apelianto skundo tikslas – antstolio patvarkymų panaikinimas, kuris buvo nurodytas minėtame skunde.
6. Pažymėjo, kad teismas nevertino antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ar antstolis nepiktnaudžiavo savo teisėmis ar pagrįstai grąžino apelianto skundus.
Atsiliepimas
Antstolis D. S. ir suinteresuotas asmuo UAB „KRK Baltic“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.
Byloje kilo ginčas dėl antstolio priverstinio išieškojimo veiksmų teisėtumo, kai skolininkas prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, dėl antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio, taip pat dėl to, ar antstolis pagrįstai nustatė skolininkui terminą skundo trūkumams pašalinti, o skolininkui antstolio nustatytų trūkumų nepašalinus, nenagrinėjo skolininko pateiktų skundų ir juos grąžino skolininkui.
Apeliantas teigia, kad antstolis neturi teisės gauti atlyginimo už vykdymo veiksmus, kuriuos atliko nepagrįstai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas per raginime nurodytą terminą nesumokėjo nei visos nei dalies skolos. Nurodė, kad jis šioje vykdomojoje byloje atliko du mokėjimus, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas geranoriškai sumokėjo dalį skolos – iš viso 5 962,41 Lt, be to nevertino aplinkybės jog apeliantas buvo pateikęs prašymą terminui atnaujinti, todėl raginime nustatytas terminas buvo sustabdytas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad raginime nustatytas terminas buvo sustabdytas. Byloje nustatyta, kad antstolis D. S. 2013-03-21 patvarkymu priėmė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6032/2013 dėl 10 300 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Psyops media“ išieškotojo UAB „KRK Baltic“ naudai (v.b.l. 68). 2013-03-21 buvo atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuriuo nustatyta, kad vykdymo išlaidų suma yra 309,93 Lt (šią sumą sudaro indeksuotos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, pašto ir banko išlaidos) (v.b.l. 65). Antstolis 2013-03-21 skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, kuriame buvo reikalaujama per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (v.b.l. 64) ir kuris 2013-03-25 buvo įteiktas skolininko personalo vadovei A. A. (v.b.l. 63). Taigi, minėtame raginime nustatyto termino sumokėti skolą paskutinė diena buvo 2013 m. balandžio 4 d.. UAB „Psyops Media“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (v.b.l. 60-62). Remiantis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad minėtas prašymas Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2013-03-15. Taip pat remiantis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti atsakovo UAB „Psyops media“ prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir grąžinti kartu su apeliaciniu skundu jį padavusiam asmeniui. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. Tačiau skolininkas UAB „Psyops Media“ 2013-03-25 el.paštu (t.y. jau po minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-22 nutarties priėmimo, kuria atsisakyta atnaujinti terminą) informavo antstolį apie pateiktą teismui prašymą dėl termino atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6032-541/2012, taip pat prašymu prašė nepradėti vykdymo veiksmų (v.b.l. 56). Kaip nustatyta iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO, apeliantas turi didelę bylinėjimosi patirtį (LITEKO duomenimis apeliantas bylinėjosi/jasi 142 bylose), todėl šiuo atveju pripažintina, kad jis dėl savo neveiklumo ar nenorėjimo sužinoti apie jo paduoto prašymo išnagrinėjimo rezultatą Vilniaus miesto apylinkės teisme, nesidomėjo pateikto teismui prašymo išnagrinėjimo rezultatu ar neskubėjo jo sužinoti - tai patvirtina faktas, kad skolininkas tik 2013-03-25 informavo antstolį apie paduotą teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, kai tuo tarpu minėtas prašymas antstolio informavimo dienai jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme ir dėl to buvo priimta nutartis, kuria nutarta neatnaujinti termino. Be to, apeliantas 2013 m. balandžio 8 d., t.y. praėjus 4 dienoms nuo raginime nustatyto termino sumokėti skolą geruoju, vėl kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl termino žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6032-541/2012, kuris 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi taip pat buvo atmestas. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas teikė prašymus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti bei dėl termino žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti atnaujinimo, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo atmesti. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta, kad antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Tačiau pats prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo padavimas nėra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnis, kuriame yra pateiktas sąrašas atvejų, kada antstolis turi teisę stabdyti vykdomąją bylą, taip pat nenumato tokio pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui. Taigi, pagrindas stabdyti vykdomąją bylą yra tuomet, kai terminas apeliaciniam skundui paduoti yra atnaujinamas, o ne paties tokio prašymo pateikimas. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad raginime nustatytas terminas buvo sustabdytas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas geranoriškai sumokėjo dalį skolos – iš viso 5 962,41 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, taip pat apeliantas su atskiruoju skundu pateikė sąskaitų išrašus (b.l. 52-53) apie tai, kad 2013-07-02 į antstolio sąskaitą buvo pervesta 2 026,60 Lt bei 2013-07-31 – 3 935,81 Lt. Taigi, mokėjimai atlikti 2013-07-02 ir 2013-07-13, kai tuo tarpu raginimo sumokėti skolą geruoju terminas baigėsi 2013-04-04 – byloje nėra duomenų, kad iki šio termino būtų buvę atlikti mokėjimai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas nei visos skolos, nei jos dalies į antstolio depozitinę sąskaitą iki raginime nustatyto termino 2013-04-04 nesumokėjo. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad jis geranoriškai sumokėjo dalį skolos.
Nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdymo veiksmus, kuriuos, apelianto teigimu, jis atliko nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog apeliantas geranoriškai sutiko sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (309,93 Lt), tuo tikslu antstoliui buvo pateiktas mokėjimo grafikas, kuris buvo derinamas el. paštu.
Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį jau po to, kai raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytas terminas pasibaigia, iš skolininko yra išieškomos visos vykdymo išlaidos (vykdymo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p.). Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, šis faktas nesuponuoja vertinimo, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininko sutikimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (309,93 Lt) buvo pateiktas 2013 m. gegužės 28 d. (v.b.l. 51, 47), t.y. jau pasibaigus raginime nustatytam terminui sumokėti skolą geruoju (2013-04-04), antstoliui buvo pateiktas mokėjimo grafikas taip pat po minėto raginime nustatyto termino, t.y. visi skolininko veiksmai buvo atlikti jau pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti vykdomąjį dokumentą gera valia, t.y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos be išimties vykdymo išlaidos, įskaitytinai ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Nagrinėjamu atveju, suėjus raginime nustatytam terminui sumokėti skolą geruoju, nebuvo įvykdytas vykdomasis dokumentas, o praėjus gerokai daugiau nei mėnesiui po šio termino, buvo pateiktas skolininko sutikimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas -309,93 Lt, t.y. skolininkas tik ketino sumokėti skolą ir vykdymo išlaidų sumą, kuri buvo nurodyta raginime. Tačiau skolininko prašymo pateikimo dienai, t.y. 2013-05-28, vykdymo išlaidų suma buvo kita (v.b.l. 44-45). Šiuo atveju pripažintina, kad apeliantas, turėdamas didelę bylinėjimosi patirtį ir būdamas skolininku ne vienoje vykdomojoje byloje, pats laiku nesiėmė priemonių per raginime nustatytą terminą įvykdyti vykdomąjį dokumentą, dėl ko vykdomoji byla turėjo tęsinį - buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai skolai išieškoti bei už jų atlikimą patirtos vykdymo išlaidos. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad nebuvo pagrįsto pagrindo imtis papildomų vykdymo veiksmų, kurie tik didina vykdymo išlaidas bei apelianto skolą. Pažymėtina, kad antstolis D. S. 2013-06-04 raštu informavo skolininką dėl pasikeitusių vykdymo išlaidų, paaiškino, kodėl antstolio išieškotina suma šiai dienai skiriasi nuo raginime nurodytos sumos (v.b.l. 43). Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų bei, vykdydamas teismo sprendimą, įgijo teisę į antstolio atlyginimą, todėl iš skolininko turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Atskirajame skunde apeliantas pažymi, jog teismas, pasisakydamas dėl antstolio teisės nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, nevertino antstolio 2013-06-21 Patvarkyme Nr. 32-236/2013 nurodytų trūkumų pagrįstumo. Nurodė, kas skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ar antstolis nepiktnaudžiavo savo teise ir pagrįstai grąžino apelianto skundus.
Byloje nustatyta, kad antstolis 2013-06-21 patvarkymu Nr. 32-236/2013 nustatė skolininkui 10 dienų terminą 2013-06-13 skundo trūkumams pašalinti (v.b.l. 16), įpareigojant pateikti antstoliui įrodymus apie susidariusį įsiskolinimų padengimą. Antstolis minėtame patvarkyme taip pat nurodė, kad šie įrodymai būtini tinkamam skunde pateiktų argumentų įvertinimui bei tinkamam jo išnagrinėjimui. Skolininkas 2013-06-13 skunde „Dėl neteisėtų antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0032/13/00236“ nurodė, kad nesutinka su priskaičiuotu antstolio atlyginimu už neva atliktus veiksmus (v.b.l. 17-20), konstatavo, kad antstolis D. S. neteisėtai nurodo, kad antstolio atlyginimas priklauso nuo skolos dydžio, o ne nuo atliktų veiksmų kiekio, todėl nepagrįstai priskaičiavo sau padidintą atlygį. Apeliacinės instancijos teismas dėl antstolio atlyginimo dydžio šioje nutartyje jau pasisakė, todėl šioje dalyje pakartotinai nurodytų motyvų nekartoja. Byloje nėra duomenų, kad per raginime nustatytą terminą – iki 2013-04-04 sumokėti skolą geruoju, skolininkas būtų įvykdęs vykdomąjį dokumentą. Todėl konstatuotina, kad antstolis 2013-06-21 patvarkymu Nr. 32-236/2013 pagrįstai nustatė trūkumus – pateikti įrodymus apie susidariusio įsiskolinimų padengimą, nurodydamas, kad šie įrodymai būtini tinkamam skunde pateiktų argumentų įvertinimui bei tinkamam jo išnagrinėjimui.
Lietuvos Respublikos CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas, dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi), procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu, procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento, procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. Nagrinėjamu atveju apelianto 2013-06-13 skunde „Dėl neteisėtų antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0032/13/00236“ nėra nurodyto išieškotojo (b.l. 12-15), nebuvo pateikti įrodymai apie susidariusio įsiskolinimų padengimą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka CPK 111 str. reikalavimų, pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o kadangi pareiškėjas jų nepašalino CPK 115 str. 3 d. tvarka, priimdamas 20132-07-10 patvarkymą, 2013-06-13 bei 2013-07-02 pareiškėjo skundus laikė nepaduotais bei juos grąžino pareiškėjui. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas 2013-07-10 patvarkymus, laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus ir procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose įstatymų pažeidimų, laikė, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino antstolio 2013-06-21 Patvarkyme Nr. 32-236/2013 nurodytų trūkumų pagrįstumą ir antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atmestini apelianto argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo bei antstolio 2013-06-21 Patvarkyme nurodytų trūkumų pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog pirmosios instancijos tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.