Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino (kolegijos pranešėjas) ir Danutės Milašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K. , A. L. , D. Š. , R. R. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-58-71/08 pagal ieškovų D. K. , A. L. , D. Š. , R. R. ir V. R. ieškinį atsakovams J. G. , G. G. , V. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių agrocentras“, trečiajam asmeniui Verbūnų žemės ūkio bendrovei dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo į pajus pagal pajų pirkimo-pardavimo sutartis ir nuosavybės teisių pripažinimo į pajus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

perkelti D. K. , A. L. ir D. Š. pirkėjų teises ir pareigas pagal pajų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2005 m. gegužės 27 d. tarp V. Č. ir UAB “Šiaulių agrocentras” dėl 3 106,25 Lt pajų pirkimo iš V. Č. už 20 190,63 Lt, D. K. , A. L. ir D. Š. sumokant V. Č. 20 190,63 Lt ir pripažinti D. K. , A. L. ir D. Š. nuosavybės teises į 3 106,25 Lt Verbūnų žemės ūkio bendrovės pajų;

perkelti R. R. pirkėjos teises ir pareigas pagal pajų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2005 m. gegužės 27 d. tarp J. G. ir UAB „Šiaulių agrocentras“ dėl 9 044,22 Lt pajų pirkimo iš J. G. ir UAB „Šiaulių agrocentras“ dėl 9 044,22 Lt pajų pirkimo iš J. G. už 58 787,48 Lt, R. R. sumokant 58 787,48 Lt J. G. ir pripažinti R. R. nuosavybės teisę į 9 044,22 Lt Verbūnų žemės ūkio bendrovės pajų;

perkelti V. R. pirkėjo teises pagal pajų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2005 m. gegužės 27 d. tarp G. G. ir UAB „Šiaulių agrocentras“ dėl 9 929,25 Lt pajų pirkimo iš G. G. už 64 540,13 Lt, V. R. sumokant 64 540,13 Lt G. G. ir pripažinti V. R. nuosavybės teisę į 9 929,25 Lt Verbūnų žemės ūkio bendrovės pajų;

priteisti solidariai iš atsakovų J. G. , G. G. ir V. Č. bylinėjimosi išlaidas ieškovams D. K. , A. L. , D. Š. , R. R. ir V. R. .

Nurodė, kad ieškovai D. K. , A. L. , D. Š. , R. R. ir V. R. yra Verbūnų žemės ūkio bendrovės nariai ir turi nuosavybės teise priklausančius pajus: D. K. – 8 640,74 Lt, A. L. - 22 441,26 Lt, D. Š. - 16 034,31 Lt, R. R. - 75 378,86 Lt, V. R. - 47 376,67 Lt. Ieškovai, būdami Verbūnų žemės ūkio bendrovės nariais, pareiškė pageidavimus supirkti parduodamus pajus pirmąja eile pagal galiojančius Verbūnų ŽŪB įstatus. 2005 m. gegužės 27 d. pagal pajų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, J. G. pardavė UAB “Šiaulių agrocentras” 9 044,22 Lt Verbūnų ŽŪB pajų už 58 787,48 Lt. Pagal 2005m. gegužės 27 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, pajininkė G. G. pardavė UAB “Šiaulių agrocentras” 9 929,25 Lt Verbūnų ŽŪB pajų už 64 540,13 Lt, o 2005 m. gegužės 27 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4 pajininkė V. Č. pardavė UAB “Šiaulių agrocentras” 3 106,25 Lt Verbūnų ŽŪB pajų už 20 190,63 Lt. Minėti atsakovai, parduodami jiems priklausančius pajus, nesiūlė kitiems bendrovės nariams pirmumo teise pirkti parduodamus pajus, tokiu būdu pažeidė Verbūnų ŽŪB įstatų 49.6 punktą. Taip pat nurodė, kad ieškovams nereikia įrodinėti aplinkybių, kad minėtomis pajų pirkimo-pardavimo sutartimis buvo pažeista ieškovų pirmumo teisė pirkti parduodamus pajus, nes yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje padarė išvadą, kad ginčijamais sandoriais atsakovai J. G. , D. G. ir V. Č. pažeidė Verbūnų ŽŪB įstatų 49.6. punkte nustatytą bendrovės narių, t.y. ieškovų, teisę nupirkti parduodamus pajus pirmąja eile. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-99-40/2006 taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovai J. G. , G. G. ir V. Č. nepaneigė fakto, kad jie nesiūlė kitiems bendrovės nariams pirkti pajus. Taigi atsakovai, neinformavę ieškovų, kad jie parduoda pajus, pažeidė ieškovų teises nupirkti pajus pirmąja eile. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidė ne tik Verbūnų ŽŪB įstatų, Žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪB įstatymas) nuostatas, bet pažeidė ir CK 1.137 straipsnio normas. Ši norma numato, kad asmenys turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, asmenims draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Taigi atsakovai, neteisėtai sudarydami pajų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB “Šiaulių agrocentras”, pažeidė įstatymų saugomus ieškovų interesus.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo Verbūnų ŽŪB narių, norinčių nusipirkti pajus, sąrašu, nurodęs, kad šis sąrašas nepasirašytas atsakingų bendrovės darbuotojų ir neužfiksuota jo sudarymo data. Nei ŽŪB įstatymas, nei bendrovės įstatai, nei raštvedybos taisyklės nenumato, kad sudaromi darbuotojų, bendrovės narių ar pajininkų sąrašai turėtų būti registruojami registracijos knygose ar pasirašomi atsakingų asmenų. Pateiktas bendrovės narių sąrašas buvo be datos, nes pastoviai buvo pildomas, todėl turi įrodomąją galią ir patvirtina aplinkybę, jog ieškovai iki 2005 m. gegužės 27 d. turėjo pirmumo teisę pirkti parduodamus pajus pagal bendrovės įstatų 49.6 punktą.Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje padaryta išvada, kad ginčijamais sandoriais atsakovai pažeidė bendrovės įstatų 49.6 p. ir nepagrįstai nesirėmė Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. sprendime nustatytu faktu, kad atsakovai nepaneigė fakto, jog jie nesiūlė kitiems bendrovės nariams pirkti pajus. Teismas neteisingai nustatė, kad ŽŪB įstatymas nereglamentuoja žemės ūkio bendrovės pajų nuosavybės, todėl, vadovaujantis CK 4.73 str. 2 d. laikė, kad žemės ūkio bendrovės nario pajus yra bendroji dalinė nuosavybė. Pagal ŽŪB įstatymo 2 str. 2 d., 3 str. 3 d., 15 str. 1 d., 4 d., 7 d., 17 str. 1 d. atsakovų pajai nėra bendroji dalinė nuosavybė, bendrovės turtas yra atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Pajai ar jų metinis padidėjimas registruojami pajininkų turto apskaitos dokumentuose kiekvienam atskirai. Be to, teismas netaikė ŽŪB įstatymo 19 str. 2 p. nuostatos, pagal kurią pajininkas savo pajų pardavimo ar kitais perleidimo būdais turi teisę perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tai taip pat paneigia teismo išvadą, kad atsakovų pajai yra bendroji dalinė nuosavybė. Teismas nepagrįstai taikė CK 4.79 str. 3 d. Ieškovai savo teises ginti prašė pagal CK 1.138 str. 5 p., todėl šiems ieškovų reikalavimams turi būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.Teismas nepagrįstai nesiaiškino ir netaikė Verbūnų ŽŪB įstatų 51 punkto, neteisingai nustatydamas, kad bendrovės įstatai nereglamentuoja pajų realizavimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo teigimu, pagal CK 4.73 straipsnio antrąją dalį laikytina, kad žemės ūkio bendrovės nario pajus yra bendroji dalinė nuosavybė, o žemės ūkio bendrovės nariai yra bendraturčiai, turintys pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 str. 1 d. ). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal CK 4.73 straipsnio antrąją dalį žemės ūkio bendrovės nario pajus yra bendroji dalinė nuosavybė, dėl ko žemės ūkio bendrovės nariai yra bendraturčiai. Pagal galiojančius teisės aktus nėra pagrindo tokiai išvadai padaryti. Visgi, atsižvelgus į žemės ūkio bendrovės narių ir pajininkų tarpusavio turtinių santykių reglamentavimo specifiką, galima teigti, kad žemės ūkio bendrovės narių pajų pirkimui – pardavimui taikytina speciali tvarka, kurios paskirtis užtikrinti pirmenybės teisę įsigyti pajus žemės ūkio bendrovės nariams, o ne kitiems asmenims (ŽŪBĮ 15 str. 6 d.). Todėl sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje yra pagrindo taikyti Šiaulių rajono Verbūnų žemės ūkio bendrovės įstatų 49.6 punktą, pagal kurį žemės ūkio bendrovės nariai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrovės pajų ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (b. l. 18-34). Teisės aktai, Šiaulių rajono Verbūnų žemės ūkio bendrovės įstatai nereglamentuoja tvarkos, kurios laikantis turėtų būti pasiūloma bendrovės nariams pirkti pajų, ir termino, per kurį turėtų būti apsisprendžiama dėl pajaus pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tačiau būsena, atsiradusi dėl juridinio fakto, po kurio įvykimo laikoma, kad bendrovės nariams tapo žinoma apie galimybę įsigyti pajų ir jo įsigijimo sąlygas, negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Todėl nagrinėjamuoju atveju pagal analogiją taikytina CK 4.79 straipsnio antroji dalis, pagal kurią galimybė pasinaudoti pirmenybės teise į pajaus pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą egzistuoja 10 dienų nuo pranešimo apie ketinimą parduoti turimą pajų dienos (Šiaulių rajono Verbūnų žemės ūkio bendrovės įstatų 51 p.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai teigia, kad buvo pažeista ieškovų pirmenybės teisė pirkti pajus, dėl ko egzistuoja pagrindas perkelti ieškovams ginčo pajų pirkimo – pardavimo sutarčių pirkėjų teises ir pareigas, kadangi atsakovai J. G. , G. G. ir V. Č. 2005 m. gegužės 27 d. pajų pirkimo – pardavimo sutartimis perleido turimus pajus UAB ,,Šiaulių agrocentras“ (civilinės bylos Nr. 2-99-40/2006 1 t., b. l. 20-22). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai D. K. , A. L. , D. Š. , R. R. , V. R. pajų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo žemės ūkio bendrovės nariais, todėl jie galėjo įgyvendinti savo pirmumo teisę įsigyti kitų bendrovės narių pajus. Byloje nustatyta, kad ieškovams atsakovai J. G. , G. G. ir V. Č. nepasiūlė sudaryti pajų pirkimo – pardavimo sutarčių, dėl ko galėjo būti pažeista ieškovų pirmumo teisė sudaryti šias sutartis. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai įstatymo nustatytu terminu negynė savo pirmumo teisių sudaryti ginčo pajų pirkimo – pardavimo sutartis, praleisdami ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Ieškinio senaties institutas yra nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t. y. abiejų šalių, interesais. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam perleistas turtas, sąžiningumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pirmenybės turėtojui priklauso ne perleistas turtas, bet teisė jį įsigyti pirmiau už kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis pirmenybės teisės prigimtimi, bendraisiais teisės principais bei sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu, Šiaulių rajono Verbūnų žemės ūkio bendrovės įstatų 49.6. punkte įtvirtintos žemės ūkio bendrovės nario pirmenybės teisės įsigyti parduodamą pajų pažeidimo teisinių padarinių šalinimas neturi iš esmės skirtis nuo kituose įstatymuose nurodytų analogiškos teisės gynimo būdų, todėl šiai teisei įgyvendinti bei ginti taikytinos CK 4.79 straipsnio taisyklės, tarp jų – ir jo trečiojoje dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas ieškiniui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti (CK 1.8 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2008).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nurodė, kad ieškovai praleido trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, per kurį jie galėjo ginti savo pirmumo teisę sudaryti pajų pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovais J. G. , G. G. ir V. Č. . Tokia išvada pagrįstai padaryta atsižvelgus į tai, jog atsakovai J. G. , G. G. ir V. Č. pajų pirkimo - pardavimo sutartis su UAB „Šiaulių agrocentras“ pasirašė 2005 m. gegužės 27 d., 2005 m. birželio 1 d. atsakovas UAB „Šiaulių agrocentras“ raštu pranešė Verbūnų ŽŪB, kad nupirko J. G. , G. G. , R. Č. ir V. Č. pajus, o 2005 m. birželio 6 d. raštu Verbūnų ŽŪB atsisakė įregistruoti naują pajininką ir grąžino pirkimo-pardavimo sutartis atsakovui (civilinės bylos Nr. 2-99-40/2006 1 t., b. l. 20-24). Šį raštą pasirašė valdybos pirmininkas V. R. (ieškovas), todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apie pajų perleidimą ieškovai sužinojo 2005 m. birželio 6 d. Pastarąją išvadą papildomai pagrindžia dar ir ta aplinkybė, kad ieškovai D. K. , D. Š. yra valdybos nariai, ieškovas V. R. - valdybos pirmininkas (civilinės bylos Nr. 2-99-40/2006 1 t., b. l. 153), o ieškovė R. R. , esanti ieškovo R. R. sutuoktine, dirbo Verbūnų ŽŪB vyr. finansininke (civilinės bylos Nr. 2-99-40/2006 2 t., b. l. 19-27).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškinys, kuriuo ieškovai reikalauja perkelti jiems ginčo sutarčių teises ir pareigas, teisme gautas tik 2007 m kovo 14 d., t. y. ieškovai daugiau nei 18 mėnesių praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovai nenurodė motyvų, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujinamas, todėl apygardos teismas turėjo pagrindo atmesti ieškinį (CPK 1.127 str. 1 d., 1.125 str. 2 d., 1.126 str. 2 d., 78 str.).

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo atmesti ieškinį, nes jis nepagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Siekiant konstatuoti, kad viena ar kita teisė buvo pažeista, reikia nustatyti, ar ieškovai turėjo realią, o ne menamą galimybę ir valią pasinaudoti turima pirmumo teise įsigyti atsakovams J. G. , G. G. ir V. Č. priklausančius pajus. Nustatydamas šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ieškovų pateiktą įrodymą – Verbūnų ŽŪB narių, norinčių nusipirkti pajų, sąrašą, nurodydamas, kad jis neįrodo to fakto, jog ieškovai dar iki ginčo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo išreiškė valią pirkti atsakovams J. G. , G. G. ir V. Č. priklausančius pajus, nes jis nepasirašytas atsakingų darbuotojų, neužfiksuota jo surašymo data, gavimo bendrovėje data. Be to, nors pagal Verbūnų ŽŪB narių, norinčių nusipirkti pajų, sąrašą valią pirkti pajus jame nurodyti asmenys išreiškė skirtingu metu, vizualiai ištyrus šį sąrašą, matyti, kad jis sudarytas tuo pačiu metu. Taip pat pažymėtina, kad šiuo dokumentu neišreikšta konkreti valia įsigyti tam tikros vertės ar tam tikro bendrovės nario pajų. Dėl nurodytų motyvų atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Verbūnų ŽŪB narių, norinčių nusipirkti pajus, sąrašu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarąjį dokumentą ieškovai pateikė tik nagrinėjamoje byloje, o civilinėje byloje Nr. 2-99-40/2006, kurioje buvo ginčijamos nurodytos pajų pirkimo – pardavimo sutartys, jis nebuvo pateiktas.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų valios įsigyti ginčo pajus nebuvimą taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, kad Verbūnų ŽŪB 2005 m. spalio 18 d. pareiškė ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl sandorių (ginčo pajų pirkimo – pardavimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiais (civilinės bylos Nr. 2-99-40/2006 1 t., b. l. 1), tačiau ieškovai, žinoję apie šią teismo nagrinėjamą bylą, nereiškė atsakovams reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovams. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos medžiagą matyti, jog nagrinėjamoje byloje nedalyvaujantys Verbūnų ŽŪB nariai 2005 m. gegužės 25 d., 26 d., 31 d., birželio 2 d. savo pajus perleido Verbūnų ŽŪB, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų pareiškę reikalavimą dėl jiems priklausančios pirmumo teisės įsigyti šiuos pajus įgyvendinimo (b. l. 63-70).

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje ir Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. sprendime nustatytais faktais ir išvadomis (civilinės bylos Nr. 2-99-40/2006, 2 t., b. l. 77-80, 111-116). Pažymėtina, kad ginčuose, dėl kurių pasisakyta šiais teismų procesiniais sprendimais, nedalyvavo ieškovai, todėl šie sprendimai ieškovų atžvilgiu nesukelia teisinių pasekmių pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas. Be to, juose padarytos išvados ir nustatyti faktai nepaneigia ankstesnių teisėjų kolegijos motyvų dėl ieškovų pirmumo teisės įsigyti pajus pažeidimo ir ieškinio senaties termino taikymo.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo sprendimą, kuris paliekamas galioti (CPK 329, 330 str., 263 str.).

Atsakovas UAB ,,Šiaulių agrocentras“ prašo priteisti 3540 Lt dydžio atstovavimo Lietuvos apeliaciniame teisme išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylinėjimosi išlaidos atsakovo advokato paslaugoms – 3540 Lt pagrįstos Sąskaita – faktūra Nr. 191 ir Vietinio mokėjimo nurodymo išrašu, taip pat Sąskaita – faktūra Nr. 259 ir Mokėjimo nurodymu Nr. 363 (b. l. 234-237). Tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11., 8.18. punktais, bei atsižvelgiant į tai, kad byla nėra ypač sudėtinga, į advokato darbo ir laiko faktines sąnaudas, į tai, kad nėra pagrindo nukrypti nuo rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, atsakovo prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai suma, lyginant su reikalaujama, mažinama iki 2500 Lt. Todėl iš ieškovų priteistina atsakovo UAB ,,Šiaulių agrocentras“ naudai po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 2 d.).

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovų taip pat priteistina po 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (b. l. 222; CPK 96 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovų D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo UAB ,,Šiaulių agrocentras“ (į.k. 145324043, buveinės adresas Micaičių km., Šiaulių r.) naudai, ir po 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.