Kauno apygardos teismo nuosprendis

2025-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-530/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-01
Bylos Nr.
1A-484-530/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00659-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
D. K., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus
Advokatai
Darius Karabinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-530/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00659-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.1.14.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.6.4.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS2025 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Tomos Laurinaitienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

- pagal 284 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Įpareigojant per 9 mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 10 d.

D. K. paskirta, BK 72 straipsnyje numatyta, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota transporto priemonė „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmės subendrintos, jas visiškai sudedant ir D. K. paskirta subendrinta bausmė 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo ir 60 MGL (trys tūkstančiai eurų) bauda. Nuspręsta, kad baudą jis turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir D. K. nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) bauda. Išaiškinta, kad nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

D. K. įpareigotas:

1) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. K. paliktos galioti kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikytos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 21 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 9, (duomenys neskelbtini) aplinkinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu - konflikto metu atėmė iš nukentėjusiojo V. A. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20+“ ir jį metė ant grindinio – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino nedidelės 405 eurų vertės V. A. telefoną (suskaldė telefono nugarėlę ir priekinį ekrano stikliuką).

2. Be to, jis 2024 m. gruodžio 7 d. apie 09.50 val. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,80 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teisė (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų terminui.

3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad visos aplinkybės rodo, jog BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, taikant BK 68 straipsnyje numatytą poveikio priemonę, gali būti pasiekti, jei pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimo laikotarpis būtų sutrumpintas iki vienerių metų. Kadangi be draudimo naudotis specialiąja teise jam buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, todėl nagrinėjamoje situacijoje nustatytas dviejų metų terminas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Šis terminas yra per ilgas, per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, siekiantis iš esmės tik vieno tikslo – nubaudimo.

3.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus ir padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, nebūdingos jo elgesiui. Suvokęs savo netinkamą elgesį, jis išgyveno baudžiamąjį procesą ir sutiko su paskirta bausme, todėl galima daryti išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.3. Apelianto manymu, specialiosios teisės atėmimas dvejiems metams yra pernelyg griežta priemonė. Kadangi yra žinoma, jog norint įsidarbinti geriau apmokamoje pozicijoje ar apskritai gauti darbą, dažnai reikia konkuruoti su kitais kandidatais. Siekiant padidinti konkurencingumą darbo rinkoje, yra būtinas mobilumas, t. y. galimybė vairuoti automobilį. Dvejų metų terminas riboja jo galimybes konkuruoti darbo rinkoje ilgam laikui ir prieštarauja BK 41 straipsnio tikslui – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Negebėjimas teisėtomis priemonėmis užsidirbti pragyvenimui gali skatinti asmenis nusikalsti. Jis neprašo panaikinti specialiosios teisės atėmimo, nes supranta, kad už vairavimą neblaiviam šios priemonės taikymas yra logiškas ir pateisinamas. Tačiau jis mano, kad dvejų metų terminas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra aiškiai per ilgas, todėl prašo šį terminą sutrumpinti iki BK 68 straipsnyje numatyto minimumo, t. y. vienerių metų.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Toma Laurinaitienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių skyrimo, subendrinimo bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog D. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BR 284 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau susipažinus su skundžiamo nuosprendžio rezoliucine dalimi darytina išvada, kad skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka teismų procesiniams sprendimams keliamų reikalavimų (nuosprendžio rezoliucinė dalis yra neaiški, suformuota netinkamai).

4.2. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką visais atvejais teismo sprendimo aprašomosios dalies išvados turi atitikti rezoliucinę dalį, šios dalies formuluotės turi būti aiškios ir tikslios; teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi būti formuluojama taip, kad nekiltų jokių neaiškumų ją vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-719/2025). Tokie teismo procesinio sprendimo rezoliucinei daliai keliami reikalavimai įtvirtinti ir 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų tarybos nutarimo „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“, kurių laikosi Lietuvos Respublikos teismai, rengdami procesinius sprendimus, 5.11 punkte, numatančiame, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai; kai sprendimas gali būti vykdomas priverstinai, rezoliucinė jo dalis suformuluojama taip, kad būtų aišku, kaip turės būti įvykdytas sprendimas; teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti; teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti galimybių skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas. Šių reikalavimų turi būti laikomasi visais atvejais. Jų turėjo būti laikomasi ir nagrinėjamoje byloje. Tačiau skundžiamas teismo sprendimas ir jo rezoliucinė dalis surašyta ignoruojant visus minėtus reikalavimus ir visa turi būti ištaisyta, aiškiai nurodant kokia galutinė bausmė skiriama D. K..

4.3. Skunde pažymima, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi tuo atveju, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Tačiau skundžiamame nuosprendyje subendrinus bausmes ir D. K. paskyrus galutinę bausmę nebeliko už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirto įpareigojimo per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to skirdamas galutinę bausmę apylinkės teismas nepasisakė ir dėl skirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams bei turto konfiskavimo. Toliau teismas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) baudą. Be to įpareigojo D. K. per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nors įpareigojimai per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje 281¹ straipsnio 1 dalyje, nebuvo paskirti.

4.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas įpareigojo D. K. sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatydamas įpareigojimo įvykdymo terminą 9 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nors iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad D. K. skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, t. y. D. K. paskirto įpareigojimo įvykdymo terminas yra ilgesnis nei jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas.

Šalies argumentai

4.5. Skunde akcentuojama, kad tokiu būdu suformuota skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, įvertinus dar ir tai, kad aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl D. K. skirtinų įpareigojimų, yra itin paini ir reikalauja nuteistojo D. K. atžvilgiu priimto ir skundžiamo nuosprendžio išsamios pakartotinės ir visiškai naujos analizės. Priešingu atveju nėra galimybės tinkamai išaiškinti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies. Tai kelia netinkamų interpretacijų riziką vykdant teismo sprendimą, taip pat neaiškumus tiek nuteistajam, tiek valstybės institucijoms, tvarkančioms nuteistųjų registrus, vykdančioms bausmes, kitiems teismams naujų teistumų atveju ir pan. Todėl tokia skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotė yra negalima.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. K. gynėjas advokatas savo ginamojo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, dėl prokurorės apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkini, o nuteistojo D. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Tomos Laurinaitienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, nuteistasis D. K. savo apeliaciniame skunde kelia tik jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trukmės klausimą, o prokurorė prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniuose skunduose nurodytus reikalavimus, patikrina Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį apeliacinių skundų ribose.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

7. D. K. apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki minimalaus, t. y. iki 1 metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo D. K. nustatytas 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra pagrįstas ir jį trumpinti, nėra objektyvaus pagrindo.

8. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

9. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

10. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).

11. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

12. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad D. K., vairuodamas motorinę transporto priemonę, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,80 promilių etilo alkoholio koncentracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl šios priežasties asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą. Ir nors apeliantas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo teigimu, nustatytas 2 metų terminas yra per griežtas, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui ir pasiekia tik nubaudimo tikslą, kadangi jam be uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones buvo skirtas ir turto konfiskavimas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto nuomone ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta bei jos terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

13. Nagrinėjamu atveju D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių, t. y. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o antruoju – 1,80 promilių neblaivumas. Taigi pastarasis rizikavo ne tik savo, bet aplinkinių sveikata ir gyvybe. Ir nors D. K. praeityje neteistas, prisipažino padaręs ne tik nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bet ir BK 284 straipsnyje, dėl kurios anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, gailėjosi dėl to ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau pažymėtina, kad apeliantas būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir tik per atsitiktinumą pavyko išvengti skaudesnių pasekmių susijusių su sveikata ir gyvybe. Iš D. K. draugo liudytojo D. R. parodymų taip pat matyti, kad nuteistasis automobilį, su kuriuo padarė eismo įvykį ir kurį vairavo būdamas neblaivus, įsigijo su draugu išvakarėse, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d. ir jį pirko per pusę (1 t., b. l. 35-36). Tačiau pažymėtina, kad D. K. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Jam 2021 m. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teise vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams (4 t., b. l. 100-104), kuri baigė galioti tik 2024 m. spalio 4 d. Kai tuo tarpu ši nusikalstama veika buvo padaryta 2024 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus vos 2 mėnesiams nuo administracinio poveikio priemonės vykdymo pabaigos. O tai neigiamai charakterizuoja D. K. ir rodo, kad jo daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktiniai. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teisė vairuoti jam būtina, jog galėtų konkuruoti darbo rinkoje, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. pradėjo dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose (5 t., b. l. 41-43). Tuo tarpu duomenų, jog pradėjo lankyti vairavimo kursus ir siekia įgyti teisę vairuoti apeliantas nepateikia. Kitos nuteistojo skunde minimos aplinkybės susijusios su jaunu amžiumi, teistumų nebuvimu, visišku prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi jau buvo įvertintos apylinkės teismo paskiriant D. K. mažesnį nei įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminą. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi visas anksčiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad D. K. paskirtas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai bei apelianto asmenybei, todėl pagrindo jį švelninti nėra.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, švelnesnė baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti apeliantą nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje net ir vertinant aplinkybę, kad automobilis, kurį D. K. vairavo būdamas neblaivus buvo konfiskuotas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl D. K. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, konstatuojant, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas specialiosios teisės atėmimą terminą 2 metų laikotarpiui BK 68 straipsnio taikymo nuostatų nepažeidė.

Dėl prokurorės skundo

15. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi bausmės skyrimo motyvai, o rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl bausmės. Todėl sutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad visais atvejais teismo sprendimo aprašomosios dalies išvados turi atitikti rezoliucinę dalį, šios dalies formuluotės turi būti aiškios ir tikslios. Ir teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi būti formuluojama taip, kad nekiltų jokių neaiškumų ją vykdant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2010, Nr. 2K-74-719/2025).

16. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skyrė laisvės apribojimo bausmę, o už 281¹ straipsnio 1 dalį – baudą. Taip pat paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones dviejų metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir konfiskavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę (BK 72 straipsnio 2 dalis).

17. Rezoliucinę dalį apylinkės teismas išdėstė taip: D. K. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaudė 9 mėnesių laisvės apribojimo. Įpareigojant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaudė 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. K. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 10 d. Paskyrė D. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskavo transporto priemonę „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes subendrino, visiškai sudedant ir paskyrė subendrintą bausmę 9 mėnesius laisvės apribojimo ir 60 MGL (tris tūkstančius eurų) baudą. Baudą jis turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažino trečdaliu ir nubaudė D. K. 6 mėnesių laisvės apribojimo ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) bauda. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Įpareigojo D. K.: 1) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Iki bausmės vykdymo pradžios D. K. paliko galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

18. Teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo argumentams, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje subendrinus bausmes ir D. K. paskyrus galutinę subendrintą bausmę nebeliko už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirto įpareigojimo per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to skirdamas galutinę subendrintą bausmę apylinkės teismas nepasisakė ir dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos (BK 68 straipsnio 2 dalyje) bei turto konfiskavimo. O skiriant bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje 281¹ straipsnio 1 dalyje, įpareigojimai per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išviso nebuvo paskirti. Be to apygardos teismas pažymi, kad laisvės apribojimo bausmė yra skiriama nustatytam laikui, t. y. nuo trijų mėnesių iki dvejų metų pagal BK 48 straipsnio 2 dalį. Ir įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalyje yra šios bausmės dalis, todėl jie turi būti įgyvendinti per bausmės vykdymo laikotarpį. Prokurorė apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad D. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo įvykdymo terminas – per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, yra ilgesnis už D. K. paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendis atsižvelgiant į prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. rugsėjo 5 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Darius Karabinas, teikė antrinę teisinę pagalbą D. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 262,50 Eur.

20. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam D. K. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios bei tai, kad nuteistajam paskirta ne tik laisvės apribojimo bausmė, o ir bauda, nuteistasis įsidarbino dar visai neseniai ir jo darbo sutartis yra terminuota, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. K. išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Tomos Laurinaitienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Jonavoje 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį:

panaikinti įpareigojimus: 1) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

įpareigoti D. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalis 1 punktas).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Jonavoje 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

pripažinti D. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi 1 punktu, įpareigojant 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) baudą. Nustatyti 1 (vienerių) metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą baudai sumokėti. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesių laisvės apribojimo ir 60 MGL (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi1 punktu, įpareigoti D. K. 6 mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 72 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę – „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo D. K. valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis