- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- e2FB-3174-1080/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34161-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta iškelti bankroto bylą.
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB Legal Balance, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, VSDFV Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VSDFV Mažeikių skyrius
- Pareiškėjas
- G. G.
- Advokatai
- Žaneta Šlyžiutė
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatė Žanetai Šlyžiutei ir
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Asta Stanišauskaitė, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Gintas Badikonis, antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė, antstolė Jurgita Bareikienė, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ ir J. K., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, R. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, L. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas G. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo iškelti jam bankroto bylą, patvirtinti 160 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti ir bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Skolvalda“.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo nemokumą sukėlė jo vadovaujamos bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) nuostolinga veikla ir vėliau sekęs bankrotas, kuomet jis neteko pajamų ir liko skolingas pagal laidavimus, garantijas ir vekselį už UAB (duomenys neskelbtini) prievoles. Taip pat pareiškėjo nemokumui didelės įtakos turėjo 2008 m. ekonominė krizė, dėl kurios padarinių žlugo UAB (duomenys neskelbtini) veikla. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su sutuoktine ir dirba (duomenys neskelbtini). Tačiau, pareiškėjas dažnai atvyksta į Lietuvą aplankyti savo vaikų. Draugai, panaudos pagrindais, leidžia jam gyventi jiems priklausančiame bute, kur pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas išlaiko nepilnamečius vaikus – G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo skolos sudaro apie 264 177,05 Eur, iš kurių pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 264 177,05 Eur. Kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pareiškėjas nėra sudaręs. Nors (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gauna vidutinio dydžio darbo užmokestį (apie 253,31 Eur/mėn.), tačiau, įvertinus jo turimus skolinius įsipareigojimus, yra akivaizdu, kad gaunamas darbo užmokestis yra nepakankamas atsiskaityti su visais kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Žaneta Šlyžiutė palaikė pareiškimo reikalavimus. Atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėjas neturi pareigos pateikti duomenų apie savo sutuoktinės gaunamas pajamas bei turtą, kadangi sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį, jų turtas yra atskiras. Taip pat nurodė, kad reikia įvertinti aplinkybę, kad pareiškėjas gyvena kitoje šalyje, kur yra kitoks vidutinis darbo užmokestis bei pragyvenimo lygis nei Lietuvoje, bei iš prašomos patvirtinti sumos būtiniems poreikiams tenkinti, matyti, kad jis siekia surasti pusiausvyrą tarp jo ir kreditorių interesų užtikrinimo. Taip pat pažymėjo, kad neiškėlus pareiškėjui bankroto bylos, pareiškėjas ir toliau išliktų nemokus, todėl nebūtų užtikrinti kreditorių interesai.
4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, taip pat prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad mano, kad bankroto byla pareiškėjui gali būti iškelta ištyrus visus byloje esančius įrodymus bei nustačius, kad tai nepažeis kreditorių interesų ir viešojo intereso bei prašė bankroto bylos iškėlimą teismo spręsti savo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinį reikalavimą ir įtraukti į pirmos eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal balance“ prašė klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo spręsti savo nuožiūra ir nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo J. K. nurodė, kad patenkinus pareiškėjo pareiškimą bus pažeista teisinga skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra, pažeidžiant pareiškėjo kreditorių interesus, todėl prašė pareiškimo netenkinti.
10. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
11. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Pareiškimas netenkinamas.
12. Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 straipsnio 2 dalis) ir šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
13. Pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto (nemokumo) bylų 3 str. 1 d. iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta. Reglamento preambulės 13 punkte nustatyta, kad pagrindinių turtinių interesų vieta turėtų būti vieta, kurioje skolininkas reguliariai administruoja savo turtinius interesus, ir dėl to ją gali nustatyti trečiosios šalys. Fizinio asmens bankroto byla keltina asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje.
14. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-02 sprendimu nutraukė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. G., su kuria susilaukė nepilnametės dukros G. G., santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turto neturi. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas nuo 2013 metų išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje nuolatos gyvena ir (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su S. S., (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gimė sūnus, pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), kurioje jo darbo užmokestis sudaro 253,31 Eur per mėnesį. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad pareiškėjas atvyksta į Lietuvą pas šeimą, lanko vaiką, tačiau plačiau apie atvykimą į Lietuvos Respubliką, jo reguliarumą, bendravimą su Lietuvoje gyvenančia dukra G. G. nedetalizavimo, apsistojimo vietos pas draugus, šeimos narius nekonkretizavo, o iš teismui pateiktų kredito įstaigų sąskaitų išrašų ir jose atliktų operacijų matyti, jog pareiškėjas Lietuvoje atsiskaitinėjo 2018 metais. Be to iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas turi išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, kas taip pat leidžia abejoti pareiškėjo atstovės teiginiais apie pareiškėjo nuolatinį vykimą į Lietuvą bendrauti su dukra, šeima. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas savo ateitį sietų su Lietuva, nepateikė bei nenurodė, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė šios aplinkybės taip pat nenurodė ir nepatvirtino, priešingai, teigė, jog pareiškėjas nuolat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
15. FABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. Pagal Civilinio Kodekso (toliau –CK) 2.12 straipsnio 1 dalyje fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis). CK 2.16 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas valstybę savo turtinių interesų vieta) kriterijus.
16. Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo atstovės žodinių paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjas ilgą laiką iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo pateikimo teismui negyvena Lietuvoje. Pažymėtina, kad pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Taigi tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog jo gyvenamoji vieta deklaruota ne Lietuvos Respublikoje, t.y. jis nesilaikė prieš tai minėto imperatyvaus reikalavimo ir nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nesuponuoja išvados, jog pareiškėjo nurodytas pareiškime gyvenamosios vietos adresas pats savaime parodo jo realią gyvenamąją vietą. Be to apie aplinkybę, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), minėta, teismo posėdžio metu neginčijo ir pareiškėjo atstovė.
17. Pareiškėjas nurodo, kad jam priklauso UAB (duomenys neskelbtini) 967 vnt. vardinių paprastųjų akcijų ir į UAGDPB „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sutartimi į pensijų kaupimo fondą yra pervesta 285 Eur, tačiau pastarieji duomenys nepaneigia pareiškėjo ekonominių interesų buvimo (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu niekaip nedetalizavo, ar pareiškėjas faktiškai Lietuvoje dalyvauja įmonės veikloje ir jos valdyme.
18. Taigi įvertinus objektyviuosius (asmens turto, darbo vietą, šeimos gyvenamąją vietą, visos gaunamos pajamos ir susidarančios būtinosios pragyvenimo išlaidos yra (duomenys neskelbtini)) ir subjektyviuosius (pareiškėjas nenurodė jokio siekio grįžti į Lietuvą) kriterijus, konstatuotina, kad šiuo metu pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos Respublikoje.
19. Atsižvelgiant į nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka FABĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinosios sąlygos asmeniui iškelti bankroto bylą.
20. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), taigi pareiškėjas siekdamas, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla privalo teismui pateikti įrodymus, jog jo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnyje numatytą nemokumą. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Bylos duomenimis pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Tačiau teismui pateiktų duomenų nepakanka nustatyti faktui, kad pareiškėjas sąžiningai negali šių skolinių įsipareigojimų įvykdyti. Pareiškime savo nemokumą sieja su (duomenys neskelbtini) dirbamu darbu už kurį jam per mėnesį yra mokamas 253,31 Eur darbo užmokestis, tačiau kyla abejonių dėl nurodyto darbo užmokesčio dydžio, įvertinus ir tai, kad iš pareiškėjo pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, jog jo pareigos įmonėje nurodomos komercijos direktoriumi, pažymą pasirašė įmonės generalinis direktorius ir vyriausiasis buhalteris G. S.M. Duomenys tik už 2020 metus.
21. Atsižvelgtina ir tai, kad skolos kreditoriams, kaip pat nurodo pareiškėjas, susidarė nuostolinga jo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) veikla ir sekęs 2013 metais bankrotas, tačiau nors įmonė iš juridinių asmenų registro išregistruota 2017-04-25, tačiau nuo pastarojo momento iki 2020 metų duomenų apie darbo užmokestį nėra pateikęs, kaip ir nėra pateikęs duomenų apie sutuoktinės darbo pajamas, turimą turtą. Teismui bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas į bylą pateikė Vedybų sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės S. M., kuri sudaryta 2020-10-05, t.y prieš pat kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti pareiškėjo išsilavinimo, duomenų apie sveikatos problemas į bylą nepateikta, apie tai, kad pareiškėjas ieškotųsi geriau apmokamo darbo, nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jos atstovė nenurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodo, jog jam priklauso UAB (duomenys neskelbtini) 967 vnt. vardinių paprastųjų akcijų ir plačiau apie jų valdymą nieko nepaaiškina, tačiau pagal viešai internete skelbiamą informaciją matyti, kad pastarojoje įmonėje dirba 9 darbuotojai, įmonės įstatinis kapitalas yra 343 161,64 Eur, pardavimo pajamos 2019 metais sudarė nuo 500 001 - 1 000 000 Eur be PVM, įmonė disponuoja 8 automobiliais, įmonė veikia ilgiau nei 27 metus, kas leidžia abejoti apie pareiškėjo sąžiningumą deklaruojant teisingą informaciją apie turtinę padėtį.
22. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, bylos Nr. e3K-3-434-686/2015).
23. Minėta, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje negyvena, darbines pajamas gauna (duomenys neskelbtini), jokių duomenų, kad iš gaunamų pajamų pareiškėjas būtų bandęs sumažinti savo įsiskolinimą, teismui nepateikta. O kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie vykdymo veiksmų atlikimą, duomenų apie tai, kad iš pareiškėjo buvo išieškotos piniginės lėšos, nėra. Taigi būdamas darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, turėdamas pakankamai ilgos darbinės praktikos, dirbdamas komercijos direktoriumi pareiškėjas elgėsi pasyviai, visiškai nesistengė bent sumažinti savo turimus skolinius įsipareigojimus, o tai laikytina jo kaip skolininko nesąžiningu elgesiu.
24. Išanalizavus pareiškėjo pateiktą lėšų būtiniems poreikiams paskaičiavimą matyti, kad pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos lėšų dydis yra abejotinas, ar galintis užtikrinti būtinuosius jo poreikius, o duomenų apie tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) esantį pragyvenimo lygį, tokių pajamų pakanka pragyventi ar kad pareiškėjas gauna papildomų pajamų, pagalbą, pareiškėjas nepateikė.
25. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, kad ir paskutinius trejus metus turėjo galimybes gauti ženkliai didesnį atlyginimą už darbą, turėti kitų didesnių pajamų, dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir maksimaliai užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau nepateisinamai šia galimybe nesinaudojo, kreditorių reikalavimai dėl tokio pareiškėjo elgesio iš esmės nebuvo tenkinami, įsiskolinimas kreditoriams ne mažėjo, o tik augo, toks pareiškėjo elgesys laikytinas sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas iškelti fizinio asmens bankroto bylos negalima.
26. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą ir teismas konstatuoja, kad yra nors vienas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamų atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų, teismas priima nutartį atsisakyti kelti bankroto bylą.
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 1 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo šiuo atveju netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo G. G. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.