Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Trimailovai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečių vaikų išlaikymui dydžio pakeitimo ir laikino tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tėvo valdžia atsakovui turi būti apribota laikinai, nes jis visiškai nebendrauja su vaikais, jais nesirūpina, nesidomi. Toks laikinas tėvo valdžios ribojimas privers atsakovą susimąstyti ir imti rūpintis savo vaikais.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu jo pajamos iš darbinės veiklos yra minimalios, apie 750 eurų ir teikti prašomo dydžio išlaikymo negali. Su vaikais bendrauja ir telefonu ir betarpiškai, todėl ieškovės reikalavimas riboti tėvo valdžią visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies..

2020-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-320-724/2020, patvirtinus šalių taikos sutartį, atsakovas savo nepilnamečių vaikų S. T., A. T. ir K. T. išlaikymui mokėjo po 160 eurų kiekvienam vaikui.

Civilinio kodekso (toliau CK ) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko motinos (tėvo) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams po 245 eurus, t. y. padidintą išlaikymą, reiškia dviem pagrindais, iš esmės pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai ir iš esmės padidėjus vaikų poreikiams.

Taigi tėvų turtinės padėties, nagrinėjamu atveju atsakovo, pasikeitimas gali būti pagrindas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

Dėl atsakovo turtinės padėties iš esmės pagerėjimo.

Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškinyje nurodė, kad neturi tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turtą ir prašė tokius duomenis išreikalauti teismo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu neturėjo jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį kaip ir to, kad atsakovo turtinė padėtis po 2020-03-12 teismo nutartimi patvirtinto šalių susitarimo dėl vaikų išlaikymo, iš esmės pagarėjo. Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo padidintą išlaikymą iš esmės pagerėjus jo turtinei padėčiai, grindė niekuo nepagrįstu spėjimu, tikėdamasi, kad nagrinėjant bylą teisme tokia aplinkybė bus nustatyta. Taigi konstatuotina, kad atsakovė neturėjo pagrindo pareikšti ieškinio CK 3. 201 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu -iš esmės pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai.

Nežiūrint to, ieškovei spėliojant dėl atsakovo turtinės padėties atsakovas pateikė įrodymus apie savo tikrąją turtinę padėtį (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 178 straipsnis).

Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vairuotoju siunčiant jį į komandiruotę dviem mėnesiams į Vokietiją po jų suteikiant mėnesį atostogų.

2023 metais per 7 mėnesius atsakovas gavo vidutiniškai 624 eurus atlyginimo per mėnesį ir vidutiniškai apie 1301 eurų dienpinigių. 2022 m. per 12 mėnesių gavo vidutiniškai 625 eurus atlyginimo per mėnesį ir vidutiniškai 1619 eurų dienpinigių.

Taigi akivaizdu kad 2023 m. atsakovui mokėti dienpinigiai lyginant su 2022 m sumažėjo.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į komandiruotės vietą, apie 1700 km, vykdavo savo transportu naudojant savo kurą, Vokietijoje iš komandiruotpinigių reikėjo pragyventi nuomojant būstą maitinantis patiriant kitas neišvengiamas pragyvenimo išlaidas.

Pažymėtina, kad darbuotojui komandiruojamam dirbti į užsienį už darbuotojo patiriamas išlaidas transportui, kelionei, nakvynei ir kitoms išlaidom kompensuoti darbdavys moka dienpinigius (komandiruotpinigius), kurie nėra darbuotojo darbo užmokesčio dalis. Todėl jų dydis skaičiuojant atsakovo pajams bylos kontekste neturi esminės reikšmės.

Vien šios aplinkybės, ieškovės nenuginčytos, leidžia spręsti, kad atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos nuo 2020 m. iki ieškovei pareiškiant ieškinį ( 2023-06-28) nepagerėjo, priešingai jos sumažėjo.

Šiuo metu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamos pajamos 708 eurų.

Taigi tiek 2022 m., 2023 m., tiek šiuo metu ieškovas gauną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytą minimalią mėnesinę algą (https://www.tagidas.lt/savadai/9003/).

Atsakovas turi nekilnojamą turtą, kuris jam atiteko iki 2020-03-12:

(duomenys neskelbtini) ha sodo sklypą ir sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis atsakovo gyvenamasis būstas; garažas, esantis (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) dalis buto esančio (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo ir priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

2019-10-01 sudarytos kredito sutarties pagrindu atsakovas iki 2027-07-25 turi mokėti po 184,05 eurus kredito įstaigai.

Atsakovas 2020-08-03 su UAB „SB lizingas„ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią įsipareigojo kas mėnesį iki 2027-07-25 mokėti po 184 eurus. Lizingo sutartis sudaryta, kaip paaiškino atsakovas, tuo metu būtinai transporto priemonei kelionėms į darbą ( Vokietiją) įsigyti-automobiliui.

Pagal kitą kredito sutartį, sudarytą 2019-10-01, atsakovas iki 2029-09-27 turi mokėti po 139 eurus.

Aptartų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis po 2020-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-320-724/2020 patvirtintos šalių taikos sutartį dėl teiktino išlaikymo vaikams, iš esmės netapo geresnė.

Dėl ieškovės turtinės padėties.

Iškovė dirba (duomenys neskelbtini) jos gaunamas vidutinis atlyginimas apie 750 eurų.

Ieškovei faktiškai naudojasi ir jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys neginčija, kad šie butai sujungti į vieną (duomenys neskelbtini) kv/m dydžio (duomenys neskelbtini) kambarių butą.

Ieškovė gauna kasmėnesines išmokas vaikams kiekvienam po 127, 88 eurus.

Taigi galima daryti išvadą, kad ginčo šalių turtinė padėtis yra vienoda.

Pažymėtina tai, kad atsakovas, nutraukus santuoka su ieškove jai nuosavybės teise paliko savo nekilnojamojo turto dalį, ir neturėdamas kur gyventi už gautą kreditą įsigijo sodo sklypą su namu, kurį įsirengus pritaikė nuolatiniam gyvenimui.

Dėl išlaikymo dydžio.

Neginčijama, kad vaikui augant auga ir jo poreikiai, tačiau sprendžiant dėl jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo būtina įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Kaip jau virš paminėta atsakovo turtinė padėtis po 2020-03-12 priteisto išlaikymo nepagerėjo.

Ieškovės argumentas, kad atsakovas pakeitė darbą ir taip neva sąmoningai sumažino galimybes, gauti didesnes pajamas, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip jau minėta, tiek „senoje“ tiek „naujoje“ darbovietėje atsakovas gaudavo atlyginimą artimą Vyriausybės nustatytam minimaliam. Tai, kad dabartinėje darbovietėje atsakovas negauna dienpinigių neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) atlieka visiškai kita nei darbo užmokesčio funkciją. Kita vertus, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą terminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, ieškovo pakeistas darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis vertintinas kaip siekis dar daugiau bendrauti su vaikais. Todėl negali būti vertinamas kaip tyčinis didesnių pajamų atsisakymas. Kita vertus kaip paaiškino atsakovas, ir to neginčijo ieškovė, atsakovas darbą pakeitė dėl sutrikusios sveikatos ir negalėjimo tęsti ilgą laiką dirbto vairuotojo darbo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškovė nepateikė įrodymų apie padidėjusias išlaidas dėl vaikų ligos. Tai, kad šalių nepilnametis turi įgimtą (duomenys neskelbtini) šalims buvo žinoma dar iki 2020-03-12.

Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu.

Šiuo metu ieškovas vaikams išlaikyti teikia po 160 eurų išlaikymą. Prie šios sumos pridėjus 127,88 eurus „ vaiko pinigų“ ir jeigu bent po 100-120 eurų kiekvienam vaikui skirtų ieškovė, susidarytų apie 400 eurų suma, kuri yra pakankama vaikų, įvertinus jų amžių ( (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. , (duomenys neskelbtini) m. ) ne tik baziniams poreikiams tenkinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, kartu su trimis vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) kv/m., (duomenys neskelbtini) kambarių bute, kuris neproporcingai didelis išlaikymo kaštų prasme, nes pvz. komunalinių atliekų surinkimo metinis mokestis yra 138,60 eurai, būsto šildymo, karšto, šalto vandens tiekimas kainuoja 465 eurus ( 2024 m. vasario mėn.), už elektrą sumokama apie 250 eurų. Taigi pati ieškovė gali imtis protingų priemonių įvertinant savo pajams ir poreikius, spręsti dėl patiriamų išlaidų sumažinimo ir taip ženkliai prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo.

Nežiūrint į aukščiau išdėstytus motyvus ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka padidinti išlaikymą vaikams išlaikymas vaikams didintinas iki 200 eurų.

Teismo vertinimu, tokio dydžio atsakovo teikiamas kas mėnesį išlaikymas įvertinus valstybės skiriamas lėšas šalių vaikų poreikiams tenkinti šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė teigdama, kad kreipimosi į mediatorių momentas laikytinas išlaikymo poreikio padidėjimu ir nuo to momento turi būti priteistas padidintas išlaikymas, neteisingai suvokia teisinį reglamentavimą.

Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Šios taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai vaikų išlaikymo klausimas buvo išspręstas teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas.

Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, nes išlaikymo dydis priteisiamas, keičiamas tik teismo sprendimu arba šalių susitarimu.

Ieškovė neginčija, kad atsakovas laiku ir tinkamai mokėjo išlaikymą dėl kurio šalys susitarė ir kurį teismas patvirtino 2020-03-12 sprendimu. Dėl to, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą netenkintinas.

Dėl laikino tėvo valdžios ribojimo.

Ieškovės reikalavimas terminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu grindžiamas, tuo, kad atsakovas visiškai nebendrauja su vaikais.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas paaiškino, kad vaikams skambina telefonu, kartu su vaikais praleidžia laiką. Savo gyvenamojoje vietoje vaikams įrengė batutą, sūpynes, baseiną, kad vaikai galėtų linksmai leisti laiką būdami pas jį. Ieškovo teigimu jis daugiausia bendrauja su dukra, perka jai būtinus daiktus. Atsakovo teigimu bendravimas telefonu su sūnumis nutrūko ieškovei pasikreipus į teismą. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė vaikų telefonų numerius, dienas kada paskutinį kartą iki teismo posėdžio bendravo su vaikais. Šios nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovo palaiko ryšį su vaikais ir taip prisideda prie jų auklėjimo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau tarnyba) išvadoje nurodyta , kad bendraujant su S. T. pastaroji paaiškino, kad tėvas su ja bendrauja. Tėvas jai duoda pinigų po 10-40 eurų, perka daiktus drabužius avalynę, gimtadienio proga padovanojo kvepalus. Kaskart kai tėvas grįžta iš užsienio su juo susitinka, svečiuojasi pas tėvą namuose. Girdėjusi kaip tėvas skambina K. ir A. ir su jais kalbasi. Paaiškino, kad dėl A. uždaro būdu su tėvu jis bendrauja retai, su tėvu bendrauja. S. nesuprantanti, kodėl tėvui turi būti ribojama tėvo valdžia.

Tarnybos atstovams bendraujant su A. pastarasis paaiškino, kad nenori jog tėvui būtu ribojama tėvo valdžia nors su juo pastaruoju metu ir nebendrauja. Tėvą myli.

K. tarnybos atstovams paaiškino, kad su tėvu bendrauja bet nedažnai. Dabar jis supykęs ant tėvo, kuris neleido jam atvažiuoti pas jį su draugu. Tėvą myli ir nori kad jis dažniau jį pasikviestų pas save.

Tarnybos atstovė Inga Trimailova teikdama galutinę išvadą prašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl tėvo valdžios ribojimo atsakovui, nes tam nėra pakankamo pagrindo. Tėvas su vaikais bendrauja taip prisidedamas prie jų auklėjimo materialinį išlaikymą teikia.

Dėl paminėto teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią vaikų atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio suma nurodyta 5355 eurai. Byloje žyminiam mokesčiui paskaičiuoti taikytina CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 80 straipsnio 7 dalies taisyklės, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 161 euras (5355 : 3 proc. = 161). Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokamas 75 procentų dydžio žyminis mokestis 121 euras ( CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 3punktas), todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už advokato teisines paslaugas turėjo 500 eurų išlaidų.

Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 650 eurų.

Teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, šalių išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis šaliai kurios naudai priimamas sprendimas jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies proporcingai patenkintiems reikalavimams.

Teismas tenkina 26,89 procentus ieškinio dydžio reikalavimų (5355=100 proc. 1 proc=53,55. 40x12=1440/53,55=26,89 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 135 eurai (500 eur./26,89 proc=134,9) o iš ieškovės atsakovui 475 eurus (650 eur. /73,11=475,21).

Pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

2020-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-320-724/2020 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams padidinti ir priteisti iš J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki šių vaikų pilnametystės po 200 Eur kiekvienam, periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti G. T., asmen kodas (duomenys neskelbtini).

Reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkinti.

Reikalavimo laikinai apriboti J. T. tėvo valdžią vaikų atžvilgiu netenkinti.

Priteisti iš J. T. G. T. naudai 135 eurus turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš G. T. J. T. naudai 475 eurus turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Iš J. T. į valstybės pajams priteisti 121 eurą žyminio mokesčio. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.