- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- eI2-680-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02253-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB PROPUFF
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Advokatai
- Dovilė Užkurėnė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Propuff“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Propuff (toliau – pareiškėja, Bendrovė) skunde teismo prašo panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas, NTAKD) 2019 m. gegužės 23 d. nutarimą taikyti ekonominę sankciją už tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-90/19 (toliau – Nutarimas) – 869 Eur dydžio baudą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Bendrovė pažymi, jog Nutarimas priimtas iš esmės netinkamai pritaikius ir aiškinus Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, neįvertinus išsamiai ir visapusiškai visų faktinių aplinkybių.
Skunde aiškina, kad Departamentas 2019 m. balandžio 4 d. apie 18 val. 05 min. nustatė, jog Bendrovei priklausančiame kaljanų klube „F. L.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Klubas, matinimo įstaiga, baras), rūkoma, t. y. šalia baro prekystalio sėdėjo vyras ir su vandens pypke (kaljanu) rūkė vandens pypkių tabaką „Stoney mango kush“ (toliau – tabakas). Tokiu būdu buvo pažeista Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, pridedami patalpų planai vienareikšmiškai patvirtina, jog įėjimas į rūkomąją zoną nesutampa su įėjimu į Klubą, kadangi šias patalpas skiria dar vienas uždaras praėjimas. Nurodyta aplinkybė, pareiškėjos manymu, patvirtina, jog atsakovas neteisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai įvertino patalpų išsidėstymą. Rūkymo patalpa yra tinkamai atskirta nuo bet kokių kitų patalpų, prie įėjimo į Klubo patalpas aiškioje vietoje yra nuoroda: „Rūkymo zona N18“, patalpų viduje iškabintos įspėjančiosios nuorodos apie rūkymo žalą.
Pareiškėja tvirtina, jog jai priklausantis kaljanų klubas atitinka visus keliamus reikalavimus cigarų ir (ar) pypkių klubams. Pažymi, kad šis klubas yra ne baras, o būtent kaljanų klubas. Pabrėžia, jog atsakovas klaidingai aiškina Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kurioje nenumatyta, kad cigarų ir (ar) pypkių klubai negali būti įrengiami minėtose vietose, cigarų ir (ar) pypkių klubai tik turi atitikti Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1320 (toliau – Aprašas) reikalavimus.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, jog visose įmonės patalpose įrengta vėdinimo sistema, užtikrinanti nepertraukiamą ventiliaciją, kad dūmai nesikauptų patalpoje. Rūkymo patalpoje laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl Lietuvos higienos normos HM 122: 2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kaljanų klubas yra kaljanų (cigarų ir (ar) pypkių) klubas ir atitinka Aprašo reikalavimus taikomus cigarų ir (ar) pypkių klubams, pareiškėja tvirtina, kad nepažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto draudimo.
Bendrovė mano, jog svarbu įvertinti ir tai, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nagrinėja administracinę bylą Nr. eA-4036-261/2019 pagal jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el-l-547-535/2019, kuriuo Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Pareiškėjo skundą atsakovui NTAKD dėl 2018 m. lapkričio 22 d. priimto nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už to paties Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimą. Šiuo metu teismas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl analogiško atvejo. Pareiškėja mano, kad Departamentas, nesulaukęs LVAT sprendimo jai neteisėtai paskyrė baudą.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog baudos vidurkis už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą – 868,50 Eur. NTAKD paskyrė net 869 Eur, tačiau nemotyvavo, dėl kokių priežasčių skyrė tokio dydžio baudą. Bendrovė laiko, kad paskirta bauda yra per didelė ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad maitinimo vieta buvo atskirta nuo rūkymo patalpos. Neginčijo, kad patikrinimo metu rūkė. Teigė, kad atsakovas netinkamai aiškino Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kadangi Klubas yra kaljanų klubas, o ne baras. Prašė skundą tenkinti.
Departamento nuomone, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsiliepime nurodo, jog Departamento 2019 m. balandžio 4 d. Patikrinimo protokolu Nr. ATK2-75 su priedais bei surinka medžiaga, nustatyta, jog pareiškėjai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje „F. L.“, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilnius (toliau – viešojo maitinimo vieta), yra rūkoma.
Atliekant patikrinimą 2019 m. balandžio 4 d. nustatyta, jog apie 18.05 val. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje, kurioje teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, parduodami alkoholiniai gėrimai, klientų aptarnavimo salėje rūkoma. Šalia baro prekystalio sėdėjo vyras ir su vandens pypke (kaljanu) rūkė vandens pypkių tabaką.
Konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
Departamentas laiko skundą subjektyvia Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto interpretacija, prieštaraujančia Įstatymo tikslui, teleologiniam, sisteminiam, loginiam ir lingvistiniam Įstatymo aiškinimui. Atsakovas akcentuoja, jog priešingai nei tvirtina pareiškėja, į viešojo maitinimo vietos patalpas ir rūkymo patalpas patenkama per vieną ir tą patį įėjimą, kadangi rūkoma pačioje viešojo maitinimo vietoje. Šias aplinkybes patvirtina ir Departamentui Bendrovės pateikti patalpų planai.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neneigia rūkymo fakto viešojo maitinimo vietoje, tačiau, Departamento nuomone, subjektyviai aiškina Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą imperatyvų draudimą. Pažymi, kad Įstatymas nenumato išimčių šioje normoje nustatytam draudimui rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose.
Departamentas kritiškai vertintina ir nepagrįstais laiko pareiškėjos teiginius, kad ji negali būti baudžiama, kadangi dar nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas dėl atsakovo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo. Departamentas, tirdamas Bendrovės padarytą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, surašydamas 2019 m. balandžio 4 d. patikrinimo protokolą bei skundžiamu nutarimu spręsdamas klausimą dėl taikytinos ekonominės sankcijos, teisėtai ir pagrįstai vykdė įstatymo leidėjo jam pavestas funkcijas.
Atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjai atsakomybę taiko ne už tapatų pažeidimą, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės. Pabrėžia, kad pareiškėjos viešojo maitinimo vietai netaikoma Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto išimtis, kadangi draudimas rūkyti viešojo maitinimo vietose yra absoliutus. Departamento nuomone, tirdamas pažeidimus ir taikydamas ekonomines sankcijas jis vykdo Įstatymo pavestas funkcijas.
Kritiškai vertintina pareiškėjos teiginius dėl higienos normų laikymosi. Akcentuoja, kad Lietuvos higienos norma HN 122: „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ konkrečiu atveju nėra taikoma.
Departamento nuomone, pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje pateikti įspėjamieji užrašai nepaneigia Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto imperatyvaus draudimo.
Atsakovas nurodo, jog iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje vykdomas viešasis maitinimas ir rūkoma. Pareiškėja neatitinka pirmosios iš sąlygų (vykdo viešojo maitinimo veiklą), todėl neužtikrindama, kad jos viešojo maitinimo vietoje yra rūkoma, negali naudotis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu išimtimi, todėl pažeidė minėtą nuostatą.
Departamentas mano, kad priėmė objektyviais duomenimis pagrįstą ir tinkamai motyvuotą Nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normos jį priimant nebuvo pažeistos, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Atsakovas nurodo, kad nagrinėdamas byloje surinktą medžiagą, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, skyrė baudą, artimą Įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje nurodytam baudos vidurkiui. Departamento nuomone, Bendrovei paskirtos baudos dydis yra proporcingas nustatytam Įstatymo 19 straipsnio 5 dalies pažeidimui bei atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, todėl paskirtos baudos dydį mažinti netikslinga. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad pagrįstai pareiškėjai taikyta atsakomybė už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, kadangi draudimas rūkyti viešojo maitinimo vietose yra absoliutus, o pareiškėja jį pažeidė.
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Pareiškėja ginčija Nutarimą, kuriuo jai taikyta ekonominė sankcija už Įstatymo 19 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Bendrovei išduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 16 d. išduota licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, suteikiančią teisę pastarajai bare visą parą vykdyti viešojo maitinimo veiklą.
Departamentas 2019 m. balandžio 4 d. surašė patikrinimo protokolą Nr. ATK2-75 (pridedamos fotonuotraukos, patikrinimo metu daryti vaizdo įrašai „VID_20190404_180453“, „V1D_20190404_180816“, kuriame nustatė, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 18.05 val. Bendrovės baro, kuriame teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, parduodami alkoholiniai gėrimai, klientų aptarnavimo salėje rūkoma. Šalia baro prekystalio sėdėjo vyras ir su vandens pypke (kaljanu) rūkė vandens pypkių tabaką. Šias aplinkybes patvirtino Departamento vyr. specialistė J. T..
Patikrinimo metu darytose foto nuotraukose užfiksuoti baro patalpose laikomi tabako gaminiai, skirti vartoti su vandens pypkėmis. Taip pat matomi Įmonės baro patalpose laikomi maisto produktai, tokie kaip: cukrus, druska, įvairūs sirupai skirti alkoholiniams ir nealkoholiniams kokteiliams ruošti. Patikrinimo metu darytuose vaizdo įrašuose „VID_20190404_180453“, „VID_20190404_180816“ užfiksuota kaip Įmonės baro klientų aptarnavimo salėje rūkomas vandens pypkių tabakas. Taip pat užfiksuotos Įmonės baro patalpos vaizdo įraše ,,VID_20190404_ 80816“, matomi Įmonės baro patalpose įrengti stalai su minkštasuoliais, ant stalų sudėti meniu, kuriuose siūloma įsigyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, užkandžių.
Bendrovė 2019 m. balandžio 16 d. Departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais. Jame neginčijo patikrinimo metu užfiksuoto rūkymo fakto, taip pat ir tai, kad teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, tačiau nurodė, kad Bendrovė negali būti baudžiama už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, kadangi šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl analogiškų aplinkybių Departamento priimto 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. ATK2-185/18. Pareiškėja teigia, kad teismas įsiteisėjusiu sprendimu nėra patvirtinęs Departamento pozicijos, jog ji nėra pypkių klubas, todėl Departamentas negali bausti Įmonės pakartotinai už tą patį pažeidimą. Pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nenustatytas imperatyvus draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose. Tvirtina, kad numatyta išlyga pypkių klubui. Taip pat nurodo, kad į barą įleidžiami asmenys tik nuo 18 metų, apie tai informuoja užrašas ant baro įėjimo durų: „Rūkymo zona N-18“. Teigia, kad rūkymo patalpa atitinka Lietuvos higienos normą HN 122. Taip pat pateikė ir baro patalpų, zonų eksplikaciją.
Departamentas Nutarimu už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, nenustačius jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai skyrė 869 Eur dydžio baudą (artimą vidurkiui). Konstatavo, kad pareiškėja, neužtikrindama minėto draudimo rūkyti tabako gaminius laikymosi, o priešingai, teikdama vandens pypkių rūkymo paslaugą, parduodama vandens pypkių tabaką, paruošdama vandens pypkes rūkymui – aktyviais veiksmais sudarė sąlygas rūkyti baro patalpose, tuo pažeidė imperatyvius Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
Pareiškėja teigia, kad Departamentas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teigia, kad jai turi būti taikoma išlyga ir ji negali būti baudžiama.
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai netaikomi bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, t. y. pagal Įstatymo 2 straipsnio 19 punktą, naujoviškas tabako gaminys – tabako gaminys, kuris nepriklauso jokiai iš šių kategorijų: cigarečių, suktinių tabako, pypkių tabako, vandens pypkių tabako, cigarų, cigarilių, kramtomojo tabako, uostomojo tabako ar oraliniam vartojimui skirto tabako, ir yra pateiktas rinkai po 2014 m. gegužės 19 d. Įstatymo 2 straipsnio 53 punkte nustatyta, jog vandens pypkių tabakas – tabako gaminys, kurį galima vartoti naudojant vandens pypkę. Šiame Įstatyme vandens pypkių tabakas laikomas rūkomojo tabako gaminiu.
Taigi, įvertinus minėtas Įstatymo nuostatas, sutiktina su atsakovo pozicija, jog pareiškėjai negali būti taikoma minėta Įstatyme nustatyta išimtis. Tokiu atveju pagrįstai atsakovas konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtintas absoliutus draudimas rūkyti, t. y. vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes, restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. Kaip matyti, iš licencijos ji turi teisę bare visą parą vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjos baras yra specialiai įrengtas cigarų ir (ar) pypkių klubas ar, kaip teigia, kaljanų klubas, nepateikė. Taigi, atsakovas tinkamai vertino pareiškėjos barą, kaip viešojo maitinimo įstaigą. Tokiu atveju Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas laikomas įrodytu Departamento surinkta tyrimo medžiaga. Pabrėžtina, kad pati pareiškėja iš esmės ir neginčijo, jog bare buvo rūkoma.
Akcentuotina, kad atsakovas Nutarime detaliai įvertino pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes ir teismas neturi pagrindo jų vertinti kitaip.
Pareiškėja teigia, kad baro patalpų eksplikacija patvirtina, jog rūkymo patalpa yra aiškiai atskirta nuo įėjimo patalpų ir yra įrengti įspėjantys ženklai.
Byloje nustatyta, kad baro klientų aptarnavimo salėje buvo nustatytas vandens pypkių tabako rūkymo faktas. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatyto pažeidimo sudėties. Pažymėtina, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies punkto pažeidimas yra formalus pažeidimas. Taigi, jokių pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, nereikia nustatyti. Pritartina atsakovo pozicijai, jog absoliutus draudimas apima bet kurią baro patalpą. Kaip minėta, Bendrovės patalpose pagal licenciją buvo teikiamos viešojo maitinimo paslaugos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1320, 1 punkte nustatyta, kad cigarų ir pypkių klubai gali būti įrengiami tik tose vietose, kuriose vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nedraudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius). Taigi, bare, kaip viešojo maitinimo įstaigoje, buvo draudžiama rūkyti, todėl nebuvo galimybės įrengti ir cigarų ar pypkių klubo. Šiuo aspektu pareiškėjo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Pareiškėjo skundo argumentai dėl Higienos normos pažeidimo šiam ginčui nėra reikšmingi. Be to, ta aplinkybė, kad buvo iškabinti įspėjamieji ženklai, negali paneigti atsakovo nustatyto pažeidimo ar šalinti pareiškėjos atsakomybę.
Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti bylą ir taikyti ekonominę sankciją, nes LVAT dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl identiško atvejo.
Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė kitą pažeidimą tai patvirtina surinkta medžiaga, todėl atitinkamai turėjo teisę priimti Nutarimą. Ta aplinkybė, kad dar neišnagrinėta byla teisme negali apriboti atsakovui suteiktos teisės nagrinėti Įstatymo pažeidimus.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 1 punktą, Departamentas turi teisę skirti baudas už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 14 dalį, Departamentas konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.
Pareiškėjai buvo skirtas 869 Eur dydžio bauda, t. y. artima vidurkiui.
Bendrovė taip pat teigia, kad jai neaišku, kodėl atsakovas skyrė 869 Eur baudą.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 12 dalį, už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Taigi, baudos vidurkis yra 868,50 Eur, o skirta 869 Eur. Iš esmės tik 0,50 Eur didesnė bauda. Tai teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės. Pabrėžtina, kad atsakovas nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat jokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjos skundo argumentai dėl neproporcingai skirto baudos dydžio iš esmės yra abstraktūs. Šiuo atveju atsakovas, įvertinęs pažeidimo tyrimo medžiagą, turėjo teisinį pagrindą pareiškėjai skirta baudą 869 Eur, kuri labai artima baudos vidurkiui. Jokių aplinkybių, dėl kurių bauda būtų mažintina teismas nenustatė, t. y. pareiškėja jokių individualių ir išskirtinių aplinkybių nenurodė, be to, duomenų apie bendrovės sunkią finansinę padėtį nepateikė. Taigi, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai turi būti mažinama paskirta bauda (Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Kadangi pareiškėjos skundas šiuo sprendimu atmestas, tai ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Propuff“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.