- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- eA-1121-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02253-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- UAB PROPUFF
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Kategorijos
- 34.1Tabako kontrolė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Propuff“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Propuff“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Propuff“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. ATK2-90/19 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas priimtas netinkamai pritaikius ir aiškinus Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas nustatė, jog Bendrovei priklausančiame kaljanų klube „Fumosumo Lab“ (toliau – ir Klubas), rūkoma, t. y. šalia baro prekystalio sėdėjo vyras ir su vandens pypke (kaljanu) rūkė vandens pypkių tabaką. Tokiu būdu buvo pažeista Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata. Pareiškėjo teigimu, pridedami patalpų planai patvirtina, jog įėjimas į rūkomąją zoną nesutampa su įėjimu į Klubą, kadangi šias patalpas skiria dar vienas uždaras praėjimas. Rūkymo patalpa yra tinkamai atskirta nuo kitų patalpų, prie įėjimo į Klubo patalpas aiškioje vietoje yra nuoroda: „Rūkymo zona N18“, patalpų viduje iškabintos įspėjančiosios nuorodos apie rūkymo žalą.
3. Pareiškėjas tvirtino, jog Klubas atitinka visus keliamus reikalavimus cigarų ir (ar) pypkių klubams. Pažymėjo, kad šis Klubas yra ne baras, o būtent kaljanų klubas. Pareiškėjo teigimu, cigarų ir (ar) pypkių klubai tik turi atitikti Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1320 (toliau – ir Aprašas) reikalavimus.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, jog visose įmonės patalpose įrengta vėdinimo sistema, užtikrinanti nepertraukiamą ventiliaciją. Rūkymo patalpoje laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – ir HN 122:2006).
5. Atsižvelgiant į tai, kad Klubas yra kaljanų (cigarų ir (ar) pypkių) klubas ir atitinka Aprašo reikalavimus taikomus cigarų ir (ar) pypkių klubams, pareiškėjas tvirtino, kad nepažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto draudimo.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. eA-4036-261/2019 pagal jo apeliacinį skundą. Šiuo metu teismas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl analogiško atvejo. Pareiškėjas manė, kad Departamentas, nesulaukęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, jam neteisėtai paskyrė baudą.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog baudos vidurkis už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą – 868,50 Eur. Departamentas paskyrė net 869 Eur, tačiau nemotyvavo, dėl kokių priežasčių skyrė tokio dydžio baudą. Bendrovė laikė, kad paskirta bauda yra per didelė ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, jog Departamento 2019 m. balandžio 4 d. Patikrinimo protokolu Nr. ATK2-75 su priedais bei surinka medžiaga nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame Klube yra rūkoma. Konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
10. Atsakovas akcentavo, jog priešingai nei tvirtina pareiškėjas, į viešojo maitinimo vietos patalpas ir rūkymo patalpas patenkama per vieną ir tą patį įėjimą, kadangi rūkoma pačioje viešojo maitinimo vietoje. Šias aplinkybes patvirtina ir Departamentui Bendrovės pateikti patalpų planai.
11. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigia rūkymo fakto, tačiau, Departamento nuomone, subjektyviai aiškina Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą imperatyvų draudimą. Pažymėjo, kad Įstatymas nenumato išimčių šioje normoje nustatytam draudimui rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose.
12. Departamentas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jis negali būti baudžiamas, kadangi dar nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas dėl atsakovo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo. Departamentas šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai vykdė įstatymo leidėjo jam pavestas funkcijas. Akcentavo, kad pareiškėjui atsakomybę taiko ne už tapatų pažeidimą, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
13. Atsakovas kritiškai vertintino pareiškėjo teiginius dėl higienos normų laikymosi. Akcentavo, kad HN 122:2006 konkrečiu atveju nėra taikoma. Departamento nuomone, pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje pateikti įspėjamieji užrašai nepaneigia Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto imperatyvaus draudimo.
14. Departamentas manė, kad priėmė objektyviais duomenimis pagrįstą ir tinkamai motyvuotą Nutarimą, teisės normos jį priimant nebuvo pažeistos, todėl naikinti jį nėra pagrindo.
Atsiliepimas
15. Atsakovas nurodė, kad nagrinėdamas byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, skyrė baudą, artimą Įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje nurodytam baudos vidurkiui. Departamento nuomone, Bendrovei paskirtos baudos dydis yra proporcingas nustatytam Įstatymo 19 straipsnio 5 dalies pažeidimui bei atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, todėl paskirtos baudos dydį mažinti netikslinga.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismas nustatė, kad Bendrovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 16 d. išduota licencija Nr. A425-122/17(2.17.2.20-TR3) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, suteikianti teisę pastarajai bare visą parą vykdyti viešojo maitinimo veiklą.
18. Departamentas 2019 m. balandžio 4 d. surašė patikrinimo protokolą Nr. ATK2-75 (pridedamos fotonuotraukos, patikrinimo metu daryti vaizdo įrašai „VID_20190404_180453“, „V1D_20190404_180816“), kuriame nustatė, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 18.05 val. Bendrovės baro, kuriame teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, parduodami alkoholiniai gėrimai, klientų aptarnavimo salėje rūkoma. Šalia baro prekystalio sėdėjo vyras ir su vandens pypke (kaljanu) rūkė vandens pypkių tabaką. Šias aplinkybes patvirtino Departamento vyr. specialistė.
19. Patikrinimo metu darytose foto nuotraukose užfiksuoti baro patalpose laikomi tabako gaminiai, skirti vartoti su vandens pypkėmis. Taip pat matomi Bendrovės baro patalpose laikomi maisto produktai. Patikrinimo metu darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip Bendrovės baro klientų aptarnavimo salėje rūkomas vandens pypkių tabakas. Taip pat užfiksuotos Bendrovės baro patalpos vaizdo įraše matomi Bendrovės baro patalpose įrengti stalai su minkštasuoliais, ant stalų sudėti meniu, kuriuose siūloma įsigyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, užkandžių.
20. Bendrovė 2019 m. balandžio 16 d. Departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais. Jame neginčijo patikrinimo metu užfiksuoto rūkymo fakto, taip pat ir tai, kad teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, tačiau nurodė, kad Bendrovė negali būti baudžiama už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, kadangi šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl analogiškų aplinkybių Departamento priimto 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. ATK2-185/18. Pareiškėjas teigė, kad teismas įsiteisėjusiu sprendimu nėra patvirtinęs Departamento pozicijos, jog jis nėra pypkių klubas, todėl Departamentas negali bausti Bendrovės pakartotinai už tą patį pažeidimą. Pažymėjo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nenustatytas imperatyvus draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose. Tvirtino, kad numatyta išlyga pypkių klubui. Taip pat nurodė, kad į barą įleidžiami asmenys tik nuo 18 metų, apie tai informuoja užrašas ant baro įėjimo durų: „Rūkymo zona N-18“. Teigia, kad rūkymo patalpa atitinka HN 122:2006. Taip pat pateikė ir baro patalpų, zonų eksplikaciją.
21. Departamentas Nutarimu už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, nenustačius atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui skyrė 869 Eur dydžio baudą (artimą vidurkiui). Konstatavo, kad pareiškėjas, neužtikrindamas draudimo rūkyti tabako gaminius laikymosi, o priešingai, teikdamas vandens pypkių rūkymo paslaugą, parduodamas vandens pypkių tabaką, paruošdamas vandens pypkes rūkymui – aktyviais veiksmais sudarė sąlygas rūkyti baro patalpose, tuo pažeidė imperatyvius Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas vadovavosi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai netaikomi bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, t. y. pagal Įstatymo 2 straipsnio 19 punktą, naujoviškas tabako gaminys – tabako gaminys, kuris nepriklauso jokiai iš šių kategorijų: cigarečių, suktinių tabako, pypkių tabako, vandens pypkių tabako, cigarų, cigarilių, kramtomojo tabako, uostomojo tabako ar oraliniam vartojimui skirto tabako, ir yra pateiktas rinkai po 2014 m. gegužės 19 d. Įstatymo 2 straipsnio 53 punkte nustatyta, jog vandens pypkių tabakas – tabako gaminys, kurį galima vartoti naudojant vandens pypkę. Šiame Įstatyme vandens pypkių tabakas laikomas rūkomojo tabako gaminiu.
23. Įvertinęs minėtas Įstatymo nuostatas, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjui negali būti taikoma minėta Įstatyme nustatyta išimtis. Tokiu atveju pagrįstai atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtintas absoliutus draudimas rūkyti, t. y. vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes, restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. Kaip matyti iš licencijos, jis turi teisę bare visą parą vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjo baras yra specialiai įrengtas cigarų ir (ar) pypkių klubas ar, kaip teigia, kaljanų klubas, nepateikė. Taigi, atsakovas tinkamai vertino pareiškėjo barą, kaip viešojo maitinimo įstaigą. Tokiu atveju Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas laikomas įrodytu Departamento surinkta tyrimo medžiaga. Teismas pabrėžė, kad pats pareiškėjas iš esmės ir neginčijo, jog bare buvo rūkoma.
24. Teismas akcentavo, kad atsakovas Nutarime detaliai įvertino pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir teismas neturėjo pagrindo jų vertinti kitaip.
25. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad baro klientų aptarnavimo salėje buvo nustatytas vandens pypkių tabako rūkymo faktas. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatyto pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies punkto pažeidimas yra formalus pažeidimas. Taigi, jokių pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, nereikia nustatyti. Pritarta atsakovo pozicijai, jog absoliutus draudimas apima bet kurią baro patalpą. Kaip minėta, Bendrovės patalpose pagal licenciją buvo teikiamos viešojo maitinimo paslaugos. Šiuo aspektu pažymėta, kad Aprašo 1 punkte nustatyta, kad cigarų ir pypkių klubai gali būti įrengiami tik tose vietose, kuriose vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, nedraudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius). Taigi, bare, kaip viešojo maitinimo įstaigoje, buvo draudžiama rūkyti, todėl nebuvo galimybės įrengti ir cigarų ar pypkių klubo. Šiuo aspektu pareiškėjo argumentai pripažinti nepagrįstais. Pareiškėjo skundo argumentai dėl HN 122:2006 pažeidimo šiam ginčui nėra reikšmingi. Be to, ta aplinkybė, kad buvo iškabinti įspėjamieji ženklai, negali paneigti atsakovo nustatyto pažeidimo ar šalinti pareiškėjo atsakomybę.
26. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti bylą ir taikyti ekonominę sankciją, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl identiško atvejo. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė kitą pažeidimą, tai patvirtina surinkta medžiaga, todėl atitinkamai turėjo teisę priimti Nutarimą. Ta aplinkybė, kad dar neišnagrinėta byla teisme negali apriboti atsakovui suteiktos teisės nagrinėti Įstatymo pažeidimus.
27. Teismas vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 1 punkto, šio straipsnio 14 dalies nuostatomis. Pareiškėjui buvo skirta 869 Eur dydžio bauda, t. y. artima vidurkiui. Teismas pažymėjo, kad baudos vidurkis yra 868,50 Eur, o skirta 869 Eur. Iš esmės tik 0,50 Eur didesnė bauda. Tai teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės. Pabrėžta, kad atsakovas nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat jokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjo skundo argumentai dėl neproporcingai skirto baudos dydžio iš esmės yra abstraktūs. Šiuo atveju atsakovas, įvertinęs pažeidimo tyrimo medžiagą, turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui skirti 869 Eur baudą, kuri labai artima baudos vidurkiui. Jokių aplinkybių, dėl kurių bauda būtų mažintina, teismas nenustatė, t. y. pareiškėjas jokių individualių ir išskirtinių aplinkybių nenurodė, be to, duomenų apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį nepateikė. Taigi, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turi būti mažinama paskirta bauda (Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjo skundas šiuo sprendimu atmestas, tai jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
29. Pareiškėjas UAB „Propuff“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento Nutarimą panaikinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
30. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino išimtinai formaliai. Tokiu būdu teismas, netinkamai taikęs ir aiškinęs teisės aktų nuostatas, taikytinas šiam ginčui, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
31. Pareiškėjas akcentuoja, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoje numatyta išlyga, t. y. rūkyti galima specialiai įrengtuose cigarų ir (ar) pypkių klubuose. Pareiškėjas į bylą pateikė patalpų planus, kurie patvirtina, jog įėjimas į rūkomąją zoną nesutampa su įėjimu į „Fumosumo Lab“, kadangi rūkymo patalpą ir įėjimą į „Fumosumo Lab“ skiria dar vienas uždaras praėjimas. Taigi, Aprašo 5 punkto nuostatas kaljanų klubas „Fumosumo Lab“ atitinka. Be to, prie įėjimo į „Fumosumo Lab“ patalpas aiškiai matomoje vietoje yra nuoroda – „Rūkymo zona N18“, ir tai patvirtina pareiškėjo į bylą pateikta patalpų nuotrauka. Patalpų viduje iškabintos įspėjančiosios nuorodos apie rūkymo žalą. Taigi, Klubas atitinka ir Aprašo 7 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismo nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas turi licenciją vykdyti viešojo maitinimo veiklą, nereiškia ir negali reikšti, jog pareiškėjas ir vykdo viešojo maitinimo veiklą.
33. Priešingai nei nusprendė teismas, pareiškėjui priklausantis kaljanų klubas atitinka visus keliamus reikalavimus cigarų ir (ar) pypkių klubams. „Fumosumo Lab“ yra kaljanų klubas, ir būtent taip save pristato viešoje erdvėje. Teismas taip pat nevertino to, kad rūkymo patalpa yra atskirta nuo kitų patalpų, visose patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, užtikrinant nepertraukiamą ventiliaciją, kad dūmai nesikauptų patalpoje. Rūkymo patalpoje yra laikomasi HN 122:2006.
Atsiliepimas
34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą.
35. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo savo sprendimą, atmetė pareiškėjo skundo argumentus motyvuotai.
36. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, į viešojo maitinimo vietos patalpas ir rūkymo patalpas patenkama per vieną ir tą patį įėjimą, kadangi rūkoma pačioje viešojo maitinimo vietoje. Šias aplinkybes patvirtina ir Departamentui pareiškėjo pateikti patalpų planai.
37. Atsakovas pažymi, kad Įstatymas nenumato išimčių šioje normoje nustatytam draudimui rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose. Vadovaujantis Aprašo 1 punkto nuostatomis, cigarų ir pypkių klubai gali būti įrengiami tik tose vietose, kuriose vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, nedraudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius). Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, todėl šiose vietose cigarų ir pypkių klubai negali būti įrengiami.
38. Analizuojant Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu teisės normų aiškinimo metodais matyti, kad išimtis rūkymo draudimui taikoma tik, jei: 1) patalpos, kuriose aptarnaujami žmonės nėra restoranai, kavinės, barai, kitos viešojo maitinimo įstaigos, klubai, diskotekos, interneto kavinės (interneto klubai ir pan.), lošimo namai (kazino), automatų ar bingo salonai, kitos laisvalaikio praleidimo įstaigos, patalpos, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, 2) jei tokia patalpa žmonėms aptarnauti yra įrengta pagal Aprašo reikalavimus. Pareiškėjas neatitinka pirmosios iš sąlygų.
39. Departamento pozicija atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo (2019 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1113-261/2019).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
40. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Departamento Nutarimo taikyti ekonomines sankcijas Bendrovei už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą.
41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, jį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad baro klientų aptarnavimo salėje nustatytas vandens pypkių tabako rūkymo faktas leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu pripažino pareiškėją pažeidusiu Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas bei skyrė jam ekonominę sankciją. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
42. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.
44. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas. Šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (Įstatymo 1 str. 2 d.)
45. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatė vietas, kuriose uždraudė rūkyti (vartoti tabako gaminius). Kai kuriose įstatyme išvardytose vietose, atsižvelgiant į įstaigų paskirtį, įstatymų leidėjas šį draudimą nustatė be jokių išlygų. Kitais atvejais (19 str. 1 d. 2, 4, 5 p., 19 str. 4 d.) šį draudimą nustatė su išlyga, kad atitinkamose vietose, kuriose draudžiama rūkyti, gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti, tokiu teisiniu reguliavimu siekdamas užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012). Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose ir diskotekose yra absoliutus (žr., pvz., 2009 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-692/2009).
47. Aptartą teisinį reguliavimą ir su juo susijusią teismų praktiką įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatytos konkrečios laisvalaikio praleidimo įstaigų ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų, kuriose draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius), kategorijos: restoranai, kavinės, barai, kitos viešojo maitinimo įstaigos, klubai, diskotekos, interneto kavinės (interneto klubai ir pan.), lošimo namai (kazino), automatų ar bingo salonai, kitos laisvalaikio praleidimo įstaigos, patalpos, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitos žmonėms aptarnauti skirtos patalpos. Kaip matyti, šis sąrašas nėra baigtinis. Aptariamoje teisės akto nuostatoje nurodyta vienintelė žmonėms aptarnauti skirtų patalpų kategorija, kuriose draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) netaikoma – specialiai įrengti cigarų ir (ar) pypkių klubai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta išimtis negali būti aiškinama taip, kad būtų paneigtas bendras aptariamoje teisės normoje įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) konkrečiai įvardytose vietose: restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose). Todėl nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoje nenumatytas imperatyvus draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose.
48. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarka nustatyta Apraše, kurio 2.1 punkte įtvirtinta, jog cigarų ir pypkių klubas – tai tabako gaminiams ir elektroninėms cigaretėms rūkyti specialiai įrengtos patalpos, atitinkančios Apraše nustatytus reikalavimus. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad cigarų ir pypkių klubai gali būti įrengiami tik tose vietose, kuriose vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes). Aprašo 5 punkte nustatyta, jog cigarų ir pypkių klubai gali būti įrengiami tik uždarose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą (nesutampantį su įėjimu į <...> restoranų, kavinių, barų, kitų viešojo maitinimo įstaigų, klubų, diskotekų ir kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpas).
49. Vadovaudamasi nutarties 44–48 punktuose išdėstytu ginčo santykiams aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu draudžiančiu rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, minėtose vietose cigarų ir pypkių klubai negali būti įrengiami. Be to, jie gali būti įrengiami tik uždarose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą, nesutampantį su įėjimu į restoranų, kavinių, barų, kitų viešojo maitinimo įstaigų patalpas.
50. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje vykdomas viešasis maitinimas (išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bare pastatyta alaus pilstymo įranga, bare laikoma ir prekiaujama alkoholiniais gėrimais, bare rasti pradėti pilstyti alkoholiniai gėrimai, įrengta virtuvė, ant baro staliukų padėtas meniu, kuriuose siūloma įsigyti alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, užkandžių) ir taip pat rūkoma (užfiksuotas vandens pypkės rūkymo faktas, viešojo maitinimo vietoje užfiksuota įrengta kaljaninė, kurioje plaunamos vandens pypkės, ruošiamos ir pateikiamos klientams vandens pypkės rūkymui, viešojo maitinimo vietoje ant staliukų rastas vandens pypkių tabako meniu, rasti laikomi ir parduodami tabako gaminiai skirti rūkyti vandens pypkes). Į Bendrovės baro klientų aptarnavimo salę, kur ir buvo užfiksuotas vandens pypkių tabako rūkymo faktas, patenkama per vieną įėjimą. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina Departamento nustatytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjui priklausančiose patalpose, kuriose vykdomas viešas maitinimas, buvo rūkoma. Kaip minėta, cigarų ir pypkių klubai negali būti įrengiami viešojo maitinimo vietose, jose rūkyti draudžiama (Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p.). Byloje esantys įrodymai paneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad jo baras atitinka visus Aprašo reikalavimus – ankščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra tenkinami nei Aprašo 3 punkte, nei 5 punkte įtvirtinti reikalavimai, kadangi rūkoma buvo tose pačiose patalpose, kuriose taip pat buvo vykdomas viešas maitinimas.
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1443-261/2020, kurioje iš esmės nesiskiria racio decidendi nuo nagrinėjamos bylos. Minėta nutartis priimta taip pat pareiškėjo atžvilgiu, iš esmės tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu.
52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškė reikalavimo sumažinti baudą dėl jos neproporcingo dydžio, todėl nurodytu aspektu nepasisakytina.
53. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Propuff“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.