- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- eI3-4071-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00292-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei R. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja) prašė iš atsakovės R. P. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 405,15 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2019 m. sausio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, jog 2016 m. gegužės 31 d. K. J. (toliau – ir paramos gavėja) pareiškėjai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje buvo deklaruotas 4,26 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, pagal kurią K. J. buvo išmokėta 447,30 Eur paramos suma. Pakartotinai įvertinus Paraišką nustatyta, kad paramos gavėjai buvo išmokėta didesnė tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 447,30 Eur grąžintinų lėšų suma, dėl ko buvo priimtas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2018 m. liepos 3 d. sprendimas Nr.SP1-4351 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, apie tai paramos gavėja buvo informuota 2018 m. liepos 18 d. raštu Nr. BR6-9449. Pažymima, kad 447,30 Eur sudaranti grąžintinų lėšų dalis buvo sumokėta, liko negrąžinta 405,15 Eur grąžintinų lėšų dalis.
Paramos gavėjos palikimą priėmė atsakovė, todėl ji privalo grąžinti susidariusį paramos įsiskolinimą. Pažymima, kad apie Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr.SP1-4351 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ atsakovė buvo informuota 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. BR6-7241.
Reikalavimas grąžinti skolą grindžiamas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija, 2016 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-345 redakcija), Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 2014 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas.
Tvirtinama, jog aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.
2020 m. birželio 2 d. teismui pateikta informacija, kad atsakovė yra sumokėjusi 405,15 Eur įsiskolinimo sumą. Teigiama, kad ši suma nepadengia įsiskolinimo, pažymima, kad likęs įsiskolinimas sudaro 27,06 Eur , palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. gegužės 25 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento Nr. 1306/2013 „Dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008” 54 straipsnio 1 dalimi, visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės reikalavimą paramos gavėjui jas sugrąžinti pateikia per 18 mėnesių nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas. Pagal aptariamo Reglamento 56 straipsnį, jei aptinkami kaimo plėtros veiksmų arba programų vykdymo pažeidimai arba aplaidumas jas vykdant, valstybės narės atlieka finansinį patikslinimą visiškai arba iš dalies panaikindamos atitinkamą Sąjungos finansavimą. Reglamento 58 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta, kad įgyvendindamos BŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, be kita ko, nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti.
Nagrinėjamam ginčui aktualios Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – minėta, ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės). Šių taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas).
Tai reiškia, kad gavusi pareiškėjos 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SP1-4351 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir nesutikdama su juo, paramos gavėja turėjo teisę šį sprendimą ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento 809/2014 „Kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės” 7 straipsnio 1 dalį, jei išmoka sumokėta nepagrįstai, gavėjas grąžina tą sumą ir, jei taikytina, pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo gavėjui skirtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto ne ilgesnio nei 60 dienų mokėjimo termino iki grąžinimo arba išskaitymo dienos. Taikytina palūkanų norma apskaičiuojama, laikantis nacionalinės teisės nuostatų, bet negali būti mažesnė už palūkanų normą, pagal nacionalines nuostatas taikomą susigrąžinant sumas.
Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 punktas).
Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. SP1-4351 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ matyti, kad paramos gavėjai permokėta 447,30 Eur didesnė tiesioginių išmokų suma. Bylos duomenys patvirtina, kad apie 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SP1-4351 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ paramos gavėja buvo informuota, nepažeidžiant Grąžintinų lėšų taisyklių 9 punkte nustatyto termino. Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų taisyklių 28 punkte, kurioms esant, administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, nėra, nėra nustatyta kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė galėtų būti atleista nuo susidariusio įsiskolinimo grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
Byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad atsakovė yra K. J. teisių perėmėja ir apie Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SP1-4351 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ buvo informuota tinkamai. Kadangi atsakovė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. SP1-4351 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ neginčijo, darytina išvada, jog administruojanti institucija įgijo teisę reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo nukreipti į atsakovę.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovė yra sumokėjusi 405,15 Eur, dėl to, kad iš grąžintinų lėšų pirmiausia dengiamos palūkanos, likusi nesumokėta skola yra 27,06 Eur, palūkanos skaičiuotinos nuo 2020 m. gegužės 25 d.
Kadangi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2018 m. liepos 3 d. sprendimas Nr.SP1-4351 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ nėra nuginčytas ir nėra grąžinta 27,06 Eur tiesioginių išmokų permokos dalis, prašymas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 27,06 Eur tiesioginių išmokų permokos suma bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2020 m. gegužės 25 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovės R. P. 27,06 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 6 centų) dydžio skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 25 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas atsakovė R. P. privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 20 d. rašto numerį - BR6-7241.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.