- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1075-776/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00004-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., VĮ Turto bankas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja R. B. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo tėvo P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos mama mirė (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais tėvas vedė L. B., su kuria 1992-08-06 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apie 2009 m. tėvas pasiligojo, ji persikraustė ir gyveno kartu su tėvu tame bute. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties ji toliau gyveno tėvo bute, mokėjo už jį mokesčius, perėmė ir valdė visus tėvo asmeninius daiktus. Kitų asmenų, suinteresuotų palikimu, išskyrus nurodytuosius, nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys L. B., VĮ Turto bankas savo atsiliepimuose į pareiškimą prieštaravimų pareiškėjos prašymui nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
3. Nustatyta, kad P. B. (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. B.. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, kad P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą R. B., kaip P. B. vaikas, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1992 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7-8095 pagrindu P. B. įgijo nuosavybės teisę į ½ buto, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad po palikėjo P. B. mirties palikimo nepriėmė paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji po tėvo P. B. mirties perėmė ir valdė visus tėvo asmeninius daiktus, liko gyventi tėvui priklausiusiame bute, mokėjo už jį mokesčius (b. l. 9-16; 19), tačiau nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pagal testamentų registro duomenis, nėra įregistruotų P. B. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (b. l. 17). Suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Todėl teismas daro išvadą, kad R. B. priėmė savo tėvo P. B. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
8. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
9. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 1,66 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos nepriteistinos iš pareiškėjos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.