Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo atidėti bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėtas I. T. skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo sprendžiant asmenų prašymus. Išnagrinėjus bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

3.1. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad kelio užtvarą įrengė ne I. T. bei nesiaiškino kelio užtvarą pastačiusio subjekto ir pastatymo laiko, nors nustačius, kad kelio užtvaras įrengtas iki ANK įsigaliojimo I. T. atsakomybė nekyla. Pažymi, kad, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareigūnų nurodymas pašalinti neteisėtai egzistuojantį kelio užtvarą neturi būti siejamas su jį įrengusiu asmeniu, tačiau pareiškėjo teigimu panašioje byloje Nr. II-480-1011/2019 teismas nustatė, jog bortelis įrengtas 2007-2008 m., tai yra iki ANK įsigaliojimo, todėl atsakomybė pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį nekyla. Teismas nepagrįstai vadovavosi kitoje administracinio nusižengimo byloje nurodytu teiginiu, kad bendrovei, kaip naujajam savininkui, perėjo visos ankstesniojo savininko teisės ir prievolės su visais iš to kylančiais padariniais.

3.2. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino būtinojo reikalingumo sąlygų. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad pagal Gaisrinės saugos reikalavimų 148 punktą prie kiekvieno statinio turi būti įrengti tinkami keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti. 148.3 punkte pažymėta, kad keliai privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, turi būti įrengiami iš dviejų išilginių pastato pusių.

3.3. Skunde nurodoma, kad pravažiavimas yra akligatvis ir vienintelis būdas patekti prie pastato yra pro užtvarą. Jį demontavus, pašaliniai asmenys užstatys pravažiavimą automobiliais, todėl bus pažeidžiama gaisrinė sauga ir iškils pavojus bendrovei priklausančio verslo centro darbuotojams ir klientams. Akcentuoja, kad VMSA negalės pastatyti ženklų, draudžiančių automobilių statymą, nes pravažiavimas yra bendrovės nuosavybė. Apelianto teigimu aprašyta situacija atitinka teismų praktikoje suformuluotas būtinojo reikalingumo sąlygas: 1) neužtikrinus gaisrinės saugos asmenims gresia pavojus; 2) gresiantis pavojus yra realus, nes aplinkybė, jog asmenys pranešė apie kelio užtvaro neteisėtą buvimą, patvirtina, kad jie ketina užstatyti pravažiavimą; 3) pavojus akivaizdus, nes nesudarant sąlygų gaisrinei saugai užtikrinti kils pavojus žmonių saugumui avarijos metu; 4) bendrovė palikdama užtvarą tokiu būdu ėmėsi priemonių saugumui užtikrinti; 5) žmonių saugumas yra svarbesnė vertybė nei teisė statyti automobilius. Skunde nurodoma, kad bendrovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į VMSA prašydama nurodyti kaip bus užtikrinama gaisrinė sauga pašalinus kelio užtvarą, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukė.

3.4. Taip pat nurodo, kad 2021 m. kovo 17 d. rašte Nr. A51-23680/21 VMSA pabrėžė alternatyvią galimybę pareiškėjui įteisinti kelio užtvarą. Apeliantas pažymi, kad nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. kovo, kai VMSA sužinojo apie kelio užtvarą ji nebaudė apelianto, tokiais veiksmais patvirtino, kad bendrovė turi teisę nevaržomai pradėti ir baigti įteisinimo procesus. Tokiu būdu buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad pažeidimas nėra padarytas ir bus leista užbaigti kelio užtvaro įteisinimo procedūras ir taip išspręsti kilusį ginčą. Vykdant užtvaro įteisinimo procedūrą, paaiškėjo, kad projektuotojas turi pateikti žemės sklypo dokumentus. Kadangi žemės sklypas ant kurio stovi pravažiavimas nėra suformuotas, žemės sklypo suformavimą turi atlikti VMSA. Bendrovė pateikė prašymą VMSA direktoriui, tačiau VMSA nesuformuoja žemės sklypo ant kurio stovi kelio užtvaras ir tokiu būdu neleidžia jo įteisinti. Tokiu būdu sudaroma situacija, kai VMSA baudžia apeliantą už pažeidimus, kurių pašalinti jis negali dėl VMSA neveikimo ir taip piktnaudžiauja savo padėtimi ir įgaliojimais. Apelianto teigimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės, tokiu būdu sudarant sąlygas baigti kelio užtvaro derinimo procesus.

3.5. Skunde pažymima, kad dėl VMSA neveikimo apeliantas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėjimui. Apelianto teigimu, sprendimas minėtoje administracinėje byloje turės tiesioginę įtaką šios bylos nagrinėjimui, todėl netikslinga spręsti apelianto kaltės klausimą šioje byloje, kol nėra sprendimo administracinėje byloje.

3.6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio, 635 straipsnio 1 dalį ir 636 straipsnio 4 dalį, nes skundžiamame nutarime nepasisakė dėl daugumos teismo posėdžiuose apelianto ir jo atstovo išsakytų argumentų, jų nevertino ir nemotyvavo. Teismas formaliai konstatavo objektyvius ANK 505 straipsnio sudėties požymius atitinkančias aplinkybes, tačiau nevertino byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių pačios administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos VMSA neveikimo, dėl kurio UAB „duomenys neskelbtini“ negalėjo užtikrinti kelio užtvaro teisėtumo.