Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-07 · Administracinė byla Nr. I-1121-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
I-1121-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1121-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04110-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,dalyvaujant pareiškėjui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. M. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodo, kad kalinimo buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus 3,6 kv. m plotas kamerose. Į asmeniui tenkantį plotą neturi būti įskaičiuojamas įrenginių ir baldų užimamas plotas. Pareiškėjas kamerose buvo laikomas su dar 14 asmenų, labai perpildytose kamerose. Dalį kameros ploto užima sanitarinis mazgas, kuris neuždaras, atitvertas tik sienele ir įrengtas šalia įėjimo durų, nešvarus. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas buvo stebimas kitų asmenų tuo metu, kai naudojosi sanitariniu mazgu, dėl to juto gėdą ir pažeminimą. Kamerose trūko gryno oro, dėl drėgmės patalpose veisėsi pelėsis, kuris įkvepiant kenksmingas sveikatai, langai tamsūs, uždengti keliomis grotų eilėmis, trūko natūralaus apšvietimo, grindys betoninės. Kamerose nėra tekančio šilto vandens, pareiškėjas negalėjo švariai išplauti indų. Kamerose trūko spintelių asmeniniams daiktams susidėti. Kamerose, kuriose atliekama asmens apžiūra buvo šalta, nešvaru, pareiškėjas verčiamas nusirengti kitų nuteistųjų akivaizdoje. Minėtos kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios, antisanitarinės, pareiškėjas nuolat patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, emocinę depresiją. Kankinimas ir nežmoniškas elgesys su nuteistaisiais yra draudžiamas. Dėl tokių išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

Atsiliepimas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu buvo kitose kamerose, nei nurodė Lukiškių TI-K teismui pateiktame atsiliepime. Prisiminė, kad nebuvo kameroje Nr. 252 , bet buvo kameroje Nr. 253.

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–17) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą taikomos nebuvo. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų apšvietimas įrengtas pagal Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimus. Papildomų, vidinių langų grotų įrengimas kamerose neprieštarauja Eksploatavimo taisyklių reikalavimams, tuo siekiama, kad nebūtų sugadintas langų apsauginis metalinis tinklas ir nuteistieji (suimtieji) neperduotų daiktų kitiems asmenims. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti po 2 000 Eur neturtinės žalos už teisės aktų reikalavimus neatitinkančias jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Pareiškėjas skunde nenurodo konkretaus jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpio. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2016-02-15 iki 2016-05-24 (2016-05-25 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (b. l. 18–19). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš jo įskaitos kortelės matyti, kad nuo Lukiškių TI-K jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 2 dalies 1punktą).

9. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2016-02-15 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 123 (plotas 7,42 m²) vienas; 2016-02-16–2016-02-25 buvo laikomas kameroje Nr. 253 (plotas 34,43 m²), kurioje buvo laikomi 7–11 asmenų; 2016-02-26 buvo perkeltas į kamerą Nr. 107 (plotas 7,38 m²), kurioje laikomi 2 asmenys; tą pačią dieną (2016-02-26) iki 2016-03-20 perkeltas į kamerą Nr. 398 (plotas 32,33 m²), kurioje buvo laikomi 4–6 asmenys; 2016-03-21 išvyko į Ukmergės areštinę ir į Lukiškių TI-K atvyko 2016-03-30; nuo 2016-03-30 iki 2016-04-03 uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas 7,31 m²), kurioje buvo laikomi 2–4 asmenys; nuo 2016-04-04 iki 2016-04-07 buvo laikomas kameroje Nr. 208 (plotas 7,03 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2016-04-08 išvyko į kitą įkalinimo įstaigą ir į Lukiškių TI-K atvyko 2016-05-04, tą dieną buvo laikomas kameroje Nr. 121 (plotas 7,38 m²) vienas; 2016-05-05 perkeltas į kamerą Nr. 361 (plotas 7,47 m²), kurioje tą dieną buvo su kitu asmeniu; 2016-05-06 išvyko į kitą pataisos įstaigą ir į Lukiškių TI-K atvyko 2016-05-09, tą dieną buvo laikomas kameroje Nr. 120 (plotas 7,38 m²) vienas; 2016-05-10 perkeltas į kamerą Nr. 271 (plotas 7,76 m²), kurioje tą dieną buvo vienas; 2016-05-11 išvyko į kitą pataisos įstaigą ir į Lukiškių TI-K atvyko 2016-05-13, tą dieną buvo laikomas kameroje Nr. 117 (plotas 7,31 m²) vienas; nuo 2016-05-14 iki 2016-05-15 buvo laikomas kameroje, Nr. 271 (plotas 7,76 m²), kurioje buvo 1–2 asmenys; 2016-05-16 išvyko iš Lukiškių TI-K, į Lukiškių TI-K atvyko 2016-05-20 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas 7,31 m²), kur buvo laikomi 2 asmenys; 2016-05-21 perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas 7,69 m²), kurioje tą dieną buvo vienas; nuo 2016-05-22 iki 2016-05-24 buvo laikomas kameroje Nr. 283 kartu su kitu asmeniu; iš Lukiškių TI-K išvyko 2016-05-25. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 56 dienas.

9.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². SVĮ įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. k. be kita ko) reiškia, kad, vykdant suėmimą ir bausmę, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

9.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, nacionalinės teisės aktų reikalavimų neatitinkantis plotas nebuvo užtikrintas 8 paras, t. y. 2016-02-16, 2016-03-31–2016-04-03 ir 2016-04-05–2016-04-07 dienomis pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 m² bendro kameros ploto.

9.3. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant minimalų pareiškėjui tekusį plotą gyvenamojoje kameroje būtina įvertinti ir kameros plotą, tenkantį sanitariniam mazgui. Pagal Lukiškių pateiktus duomenis (pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose laikotarpius ir kartu laikomų asmenų kiekį), atėmus iš bendro kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui tenkantis plotas nacionalinėje teisėje nustatytos minimalios 3,6 m² ribos neatitiko iš viso 13,5 paros. Teismo konstatuotais pažeidimo laikotarpiais, t. y. 2016-02-16, 2016-03-31–2016-04-04 (žr. šio sprendimo 9.2 punktą), pareiškėjui tenkantis asmeninis plotas kameroje praktiškai nesiekė nei 3 m². Todėl yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamo ploto 13,5 paros. Pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K nurodė ne tas kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, atmestini kaip nepagrįsti, nes neįrodyti. Pareišėjo skundo teiginį, kad kameroje iš viso buvo 14 asmenų, paneigia atsakovės atstovės pateikti rašytiniai įrodymai.

10. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.

10.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.

10.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

10.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

10.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas iš esmės visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-12-29 rašte Nr. 24-8442 (b. l. 22–23) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257; Nr. 386–395; Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu 2016-02-16–2016-02-25, t. y. 10 dienų, buvo laikomas daugiavietėje kameroje Nr. 253, kuriose sanitarinis mazgas buvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės, įrengtas kaip atskira kabina. Darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nepažeidė. Tačiau pareiškėjas likusiais laikotarpiais, t. y. 46 paras, buvo laikomas kamerose, kur Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

11. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

11.1. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) 2017-01-25 patikrinimo akto Nr. 13.(13.3)-PA.10-39 (b. l. 24–25) matyti, kad kameroje Nr. 398, kurioje 2017-02-26–2016-03-20 buvo laikomas pareiškėjas, nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas dėl pelėsio, tačiau jis buvo 2016-02-03 pašalintas (b. l. 25). Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio pabaigoje atlikto patikrinimo rezultatuose (b. l. 26–28) kameroje Nr. 123, kurioje buvo laikomas pareiškėjas iki patikrinimo atlikimo (2016-02-15), taip pat kamerose Nr. 120 ir Nr. 121 (b. l. 36–39; 40–43), kuriose pareiškėjas buvo 2016-05-09 ir 2016-05-04, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, kiek jie susiję su pareiškėjo nusiskundimais dėl pelėsio ir drėgmės, nustatyta nebuvo. Iš teismui pateiktų VSC patikrinimų aktų ir kitų dokumentų (žr. b. l. 44–75) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu ir kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Taip pat šiuose dokumentuose patvirtinta, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas (Nr. 109, 283, 398), atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta.

11.2 Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 20), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė, VSC patikrinimo aktuose dėl kamerų, kuriose artimu tikrinamam laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.

12. Pareiškėjo teigimu, kamerose trūko spintelės asmeniniams daiktams susidėti. Eksploatavimo taisyklių 14 punktas įtvirtina, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6. punktas); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas). Atsakovės atstovas nurodo (b. l. 22–23), kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, be kitų baldų, yra lentyna, spintelė (1 spintelė 2 asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos, dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomų spintelių, lentynų. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nurodytas kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Eksploatavimo taisyklėse nėra nurodyta, kad kiekvienas kameroje laikomas asmuo turi būti aprūpintas individualia spintele asmeniniams daiktams susidėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo aprūpinimo baldais

13. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra šilto vandens. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas); laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 punktas). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Lukiškių TI-K neprivalo užtikrinti karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas, t. y. kameras, todėl minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

14. Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerų langai maži, tamsūs, su keliomis eilėmis grotų. Eksploatavimų taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1 punktas). Atsakovės atstovė nurodo, kad vidinių grotų įrengimas, siekiant papildomai apsaugoti lango apsauginį tinklą, minėta norma nėra draudžiama. Bylos duomenimis, Lukiškių TI-K nėra gavusi pareiškėjo skundų dėl nešvaraus, neskaidraus stiklo, blogo apšvietimo, todėl šie skundo reikalavimai laikyti abstrakčiais, nepagrįstais ir atmetami.

15. Pareiškėjas teigia, kad sulaikymo kamerose buvo nešvaru, šalta, reikėjo nusirengti kitų asmenų akivaizdoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, priimti į tardymo izoliatorių suimtieji ir nuteistieji, kol įforminami jų dokumentai, ne ilgiau kaip 2 valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras; priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai (12 punktas); priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (19 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad trumpalaiko laikymo kameros nėra skirtos nuteistųjų (suimtųjų) gyvenimui ir šio pobūdžio patalpoms netaikomi įrengimo bei higienos reikalavimai, nustatyti Eksploatavimo taisyklėse ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Pareiškėjui nenurodžius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kosntatuoti jo laikymo tokiose kamerose esminius pažeidimus, teismas skundo argumentus dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėją laikant trumpalaikio laikymo kamerose atmeta.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui tenkantį kameros plotą, privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 300 Eur suma.

17. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant tai, šis pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas