- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-162-626/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernestas Rimšelis, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- A. K., G. S., M. N. Panevėžio
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką A. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (2 d.) bei nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir nuspręsta solidariai iš A. K. kartu su nuteistaisiais G. S. bei M. N. Panevėžio teritorinės ligonių kasai priteisti 4395,72 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat nuspręsta iš A. K. išieškoti ekstradicijos išlaidas 1877,05 Eur Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir G. S., M. N., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis ir įsiteisėjęs nuosprendis, 2018 m. spalio 30 d., apie 8.17 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip po du smūgius kumščiais G. B. į galvos sritį, bei A. K., suduodant mediniu tvoros pagaliu vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydami poodinę kraujosruvą kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe, pogleivio kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, nuo ko dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje-pakaušinėje srityse, kas komplikavosi židininiu apibusiu seroleukocitiniu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, skysčio susikaupimu dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, 2018 m. gruodžio 8 d., 6.30 val., Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje G. B. mirė, taip tyčia nužudė G. B..
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, ir prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.
3. Apeliantas pripažįsta, jog jo atlikti smurtiniai veiksmai galėjo turėti įtakos G. B. kilusioms komplikacijoms, vėliau sąlygojusioms pastarojo mirtį, nors ir nėra įrodyta, kad būtent nuo nuteistojo suduoto smūgio tai atsitiko. Apeliantas gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistasis mano, kad nustatant jam skirtinos bausmės dydį turi būti atsižvelgta į tai, kad jis turi mažametį vaiką (3 metų), kuriuo iki sulaikymo rūpinosi, bendravo ir kuriam padėjo finansiškai. Apeliantas norėtų, kad vaikas be tėvo augtų kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nuteistasis taip pat pažymi, kad turi neįgalią motiną, kuri yra prastos sveikatos ir labai dėl jo išgyvena. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų, yra ramaus būdo, įkalinimo įstaigoje su pareigūnais nekonfliktuoja, nuobaudų dėl netinkamo elgesio neturi.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl A. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad nuteistasis nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.
7. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir G. S., M. N., veikdami bendrininkų grupėje dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip po du smūgius kumščiais G. B. į galvos sritį, bei A. K., suduodant mediniu tvoros pagaliu vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, tyčia nužudė G. B.. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo atlikti smurtiniai veiksmai galėjo turėti įtakos G. B. kilusioms komplikacijoms, vėliau sąlygojusioms pastarojo mirtį, nors ir nėra įrodyta, kad būtent nuo nuteistojo suduoto smūgio tai atsitiko. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Atsakomybė už nužudymą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016 ir kt.)
8. Šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti G. B. mirtį, išskyrus nuteistųjų A. K., G. S. ir M. N. panaudotą fizinį smurtą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 31/2020(01) pateikta išvada, kad G. B. mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, pabrinkimą bei komplikavosi plaučių uždegimu. G. B. padaryti keturi išoriniai sužalojimai: 1. odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje; 2. poodinė kraujosruva kairės akies vokuose; 3. poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje; 4. poodinė kraujosruva kairiame žande, pereinanti į kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamos nusikalstamos veikos aprašyme nurodomu laiku (2018 m. spalio 30 d., apie 8.17 val.) keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, tikėtina suduodant smūgius kumščiais. Bet kuris vienas iš keturių trauminių poveikių padarant nurodytus sužalojimus galėjo būti kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi. Visi G. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Nustatyti tikslų jų padarymo eiliškumą nėra galimybės. G. B. nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi bet kuris iš jų galėjo būti mirtį lėmusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi. Tarp G. B. padarytų galvos sužalojimų ir jo mirties yra galimas priežastinis ryšys. Nustatyti konkrečiai, kuris iš galvos sužalojimų sukėlė mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės. Nuketėjusiojo sveikatos komplikacijos, t.y. abipusio plaučių uždegimo su progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, negalėjo sukelti aplinkybė, kad G. B. šaltuoju metų laiku (2018 m. lapkričio 26 d.), apie 20 – 25 minutes, išbuvo lauke vien su ligoninės drabužiais. Ekspertų komisija nenustatė ir netinkamų gydymo veiksmų (t. 5, b. l. 146–152).
9. Taigi smurtiniai A. K., G. S. ir M. N. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs, be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp A. K., G. S. ir M. N. veiksmų suduodant smūgius bei atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. B. mirties priežastimi buvo netinkamas gydymas. Tai, kad G. B. mirė praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įvykio, A. K., G. S. ir M. N. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Nors minėtame ekspertizės akte buvo konstatuota, kad nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kuris iš galvos sužalojimų sukėlė mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, tačiau bendrininkavimo atveju kiekvieno bendrininko veiksmai yra inkriminuojami ir kitiems bendrininkams.
10. Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K- 303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji A. K., G. S. ir M. N. nuėjo į G. B. butą bei pradėjo aiškintis su juo dėl pavogtos grandinėlės. Pastarajam tvirtinant, kad jis neėmė grandinėlės, visi trys nuteistieji jį sėdintį ant lovos mušė, kiekvienas suduodamas ne mažiau kaip po du smūgius į galvos sritį, o A. K. taip pat mediniu tvoros pagaliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį.
11. Taigi, visi nuteistieji konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito veiksmams prieš nukentėjusįjį. Teisėjų kolegija neabejoja, kad A. K., betarpiškai matydamas intensyvų smurtą prieš G. B., kai dauguma smūgių nukentėjusiajam buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, taip pat ir pats savo aktyviais veiksmais prisidėdamas prie smurto prieš nukentėjusįjį bei sutikdamas su G. B. atžvilgiu naudojamu smurto pobūdžiu, numatė to smurto padarinius, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo pasekmes. Tai matydamas ir suprasdamas A. K. prisidėjo prie bendrininkų G. S. ir M. N. veiksmų, pats panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį. Tokiu atveju, kaip paminėta aukščiau, už nužudymą atsako visi asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Nėra abejonių, kad nuteistasis A. K. nužudymą padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas nužudymo bendravykdytoju, nes atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistieji A. K., G. S. ir M. N. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po du smūgius į galvos sritį, o A. K. taip pat mediniu tvoros pagaliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį. Nurodyti nuteistųjų veiksmai buvo sąmoningi, jie yra nusikalstami, nes uždrausti baudžiamojo įstatymo. Šie nuteistųjų veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jie, būdami suaugę, nors ir neblaivūs, tačiau suvokdami savo veiksmų esmę ir prasmę, turintys pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodami nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis, o A. K. ir vieną smūgį mediniu tvoros pagaliu, į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Tai, kad nuteistieji buvo abejingi savo veikos pasekmėms, patvirtina ir nuteistųjų elgesys po nusikaltimo padarymo, nes sumušę nukentėjusįjį, jį paliko nebandę suteikti kokią nors pagalbą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. K. kartu su bendrininkais nužudė G. B., veikdamas netiesiogine tyčia.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl A. K. paskirtos bausmės.
15. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. K. yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.
16. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: praeityje buvo tris kartus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu) (t. 3, b. l. 122–126, 131–133, 134–135, 136–137), ne kartą baustas administracine tvarka (daugiausia už nusižengimus, padarytus būnant neblaiviam) (t. 3, b. l. 117–121), prieš pasislėpdamas nuo teismo ir išvykdamas į Jungtinę Karalystę nedirbo (t. 3, b. l. 98–100), buvo registruotas užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 101), piktnaudžiavo alkoholiu, iš 2018 m. lapkričio 15 d. medicininio pažymėjimo matyti, jog jis lankėsi pas psichiatrą, paskutinis apsilankymas 2018 m. kovo 5 d., diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir psichikos bei elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 102). Nuteistasis nevedęs, turi mažametį vaiką (t. 3, b. l. 96). Pirmosios instancijos teismas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam A. K. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. K. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė mažesnę, nei sankcijos vidurkis, 9 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kad turi mažametį vaiką (3 metų), neįgalią prastos sveikatos motiną ir kad įkalinimo įstaigoje su pareigūnais nekonfliktuoja, nuobaudų dėl netinkamo elgesio neturi, yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. Pažymėtina, kad nuteistasis beveik dvejus metus buvo pasislėpęs nuo teismo Jungtinėje Karalystėje, palikęs artimuosius Lietuvos Respublikoje. Tai rodo, kad nuteistojo deklaruojami socialiniai ryšiai nėra itin tvirti. Be to, A. K. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio metu buvo nužudytas kitas žmogus, todėl pakankamai griežta ir nuteistojo teises bei laisves varžanti bausmė yra dėsninga itin pavojingų jo veiksmų pasekmė. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje A. K. paskirtos bausmės švelninimas reikštų teisingumo principo reikalavimų pažeidimą.
Dėl proceso išlaidų.
19. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 3 d. pažyma Nr. (12.32 Mr) PT-987 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 188,40 Eur už A. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. K. atmestinas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021 ir kt.)
21. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. K. atmesti.