- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- AN2-432-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00843-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios darbo inspektorės K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo A. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucija 2021 m. balandžio 13 d. A. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, jog 2021 m. kovo 30 d. apie 11.00 val. Institucijos vyr. darbo inspektorės K. S. ir R. K. pagal 2021 m. kovo 30 d. Kauno teritorinio skyrius vedėjo pavedimą Nr. 571 atliko patikrinimą MB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) centre, 204 kab.). Patikrinimo metu rasti dirbantys: bendrijos vadovė A. S., buhalterė apskaitininke A. D. bei R. Ū.. Remiantis SoDros IS duomenimis R. Ū. MB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbinta, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta. Remiantis R. Ū. bei bendrijos vadovės A. S. paaiškinimais 2021 m. kovo 30 d. apie 8.30 val. R. Ū., bendru su vadove A. S. susitarimu, atvyko į MB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), pasibandyti apskaitininkės darbo, tai buvo pirma pasibandymo diena. Patikrinimo metu R. Ū. sėdėjo prie stalo, naudojosi kompiuteriu, vartė segtuvus su dokumentais bei paaiškino, kad susipažino su banko išrašais, sąskaitomis faktūromis, o į MB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko pagal darbo skelbimą apskaitininkės pareigoms. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nustatyta, kad A. S. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leisdama 2021 m. kovo 30 d. dirbti R. Ū. nepranešusi apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį 1 punktą. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija A. S. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylą A. S. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog tarp R. Ū., kaip darbuotojos ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. S., kaip darbdavio, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai ir, kad R. Ū., paklusdama įmonės tvarkai ir darbdaviui protokole nurodytu laiku ir vietoje dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama apskaitininkės funkcijas, t. y. teikė savo darbo paslaugą ir už tai gavo materialinę naudą
Šalies argumentai
3. Institucijos atstovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą skiriant MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. S. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą 1000 eurų baudą
3.1. Skunde nurodo, kad teismas, nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu, rėmėsi ne pirminiais A. S. ir R. Ū. parodymais užfiksuotais pateiktuose Institucijos inspektoriams paaiškinimuose bei garso bei vaizdo įrašuose, bet parodymais duotais teismo posėdžio metu, kurie skiriasi nuo pirminių parodymų. Apeliantė pažymi, kad A. S. ir R. Ū. pakeitė pirminius parodymus, nes jos patikrinimo metu nei žodžiu, nei raštu neužsiminė apie tai, kad vykdomas pokalbis su R. Ū. dėl įsidarbinimo ar, kad R. Ū. sprendė testą. Priešingai, patikrinimo metu A. S. pristatė R. Ū. kaip mokinę ir savo žodiniuose paaiškinimuose (užfiksuotuose garso ir vaizdo įrašuose) bei rašytiniame paaiškinime nurodė, kad yra atvykusi pagal darbo skelbimą darbuotoja - R. Ū. pabandyti dirbti (tik pabandyti). Esant sutarimui dėl sutikimo, bus sudaryta darbo sutartis. Jei darbuotoja tinkama darbui, ir darbuotojui tinkamas darbas, būtų sudaryta darbo sutartis.
3.2. Skundo autorės teigimu, teismo posėdžio metu teikti A. S., R. Ū. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai ir prieštaraujantys pirminiams jų paaiškinimams. Nors skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, tačiau priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu, šių nuostatų nesilaikė. Teismas išskirtinai vadovavosi ne pirminiais A. S., R. Ū. paaiškinimais, užfiksuotais patikrinimo metu 2021 m. kovo 30 d. jų raštiškuose paaiškinimuose bei darytuose garso bei vaizdo įrašuose, o parodymais duotais teismo posėdžio metu. Taip pat apeliantė nurodo, kad nesuprantamos priežastys dėl kurių teismas iškvietė apklausai į teismą MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją A. D., kuri su A. S. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove yra susieta darbiniais santykiais. Teismui A. D. paaiškino, jog R. Ū. patikrinimo dieną matė pirmą kartą ir tik žinojo, kad ji ateis į darbo pokalbį, po kurio matė R. Ū. prie darbo kompiuterio, tačiau apie jos įdarbinimą nieko nežinojo. Apeliantė pažymi, jog teismas nekvietė ir neapklausė VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorės R. K., kuri taip pat dalyvavo patikrinime.
3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad garso bei vaizdo įrašuose užfiksuota, jog patikrinimo metu A. S. R. Ū. pristatė kaip mokinę; R. Ū. klausiama inspektorės kokius veiksmus atliko, nurodė, kad A. S. supažindino ją su programa, klausiama ar jau suvedinėjo kokius duomenis į kompiuterį, nurodė, kad keletą suvedė, bet ne daug; R. Ū. klausiama ką ketina veikti iki jos paaiškinime nurodytos 15.00 val., paaiškino, kad A. S. sakiusi jai, kad mėnesio pabaiga, tad kitos įmonės gali atnešti naujų dokumentų (sąskaitų faktūrų), tai konkrečiai parodys kaip suvesti duomenis į kompiuterį. Nors teismas nurodė, kad R. Ū. su A. S. nebuvo sutarusi nei dėl darbo laiko, nei dėl darbo mėnesinio ar valandinio užmokesčio, o tai reiškia, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis, nes nebuvo sutarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Tačiau patikrinimo metu VDI inspektorės paklaustos apie darbo užmokesčio dydį, tiek A. S., tiek R. Ū. paaiškino, kad nesitarė dėl darbo užmokesčio dydžio, nes jis aiškiai buvo nurodytas darbo skelbime (garso ir vaizdo įrašai).
3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas, tai yra DK 36 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį, gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį. Sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš galimų papildomų sąlygų. Darbuotojo ir darbdavio faktinės darbo sutarties dalis, jog išbandymo metu bus dirbama neatlygintinai, nekliudo darbdavio veiklos kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismui nustačius, kad darbdavys ir darbuotojas sudarė darbo sutartį su sąlyga dėl išbandymo, bet sutartis nėra sudaryta įstatymų nustatyta tvarka, asmens veika kvalifikuotina pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, kad darbdavys ir darbuotojas sudarė sutartį prieštaraujančia Darbo kodeksui nuostata, jog išbandymo metu nebus mokamas darbo užmokestis.
Atsiliepimas
4. A. S. atstovė advokatė A. G. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka A. S. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Skunde iš esmės teigiama, jog apylinkės teismas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai rėmėsi A. S. bei liudytojos R. Ū. parodymais duotais teisme, neatsižvelgė į jų nurodytas aplinkybės pirminiuose raštiškuose paaiškinimuose.
6. Visų pirma aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
7. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų A. S. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas nutraukti jai administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo nutarime išdėstytais motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą vadovaujantis Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
8. Pažymėtina, jog nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2021 m. kovo 30 d. apie 11.00 val. Institucijos vyr. darbo inspektorės K. S. ir R. K. pagal 2021 m. kovo 30 d. Kauno teritorinio skyrius vedėjo pavedimą atliko patikrinimą MB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu įmonės patalpose rado bendrijos vadovę A. S., buhalterę apskaitininkę A. D. bei R. Ū.. Remiantis SoDros IS duomenimis R. Ū. MB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbinta, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta. Tačiau vien šių duomenų nepakanka konstatuoti, jog A. S. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta A. S. paaiškino, kad įvykio dieną, R. Ū. buvo pakviesta darbo pokalbiui, po to išsprendė testą ir jai buvo leista susipažinti su dokumentais, sąskaitomis ir darbui naudojama sistema, tam, kad būtų patikrinta kvalifikacija. Su R. Ū. buvo sutarta tik ateiti į darbo pokalbį. R. Ū. darbo vietoje nebuvo visą dieną ir su ja nebuvo sutarta dėl darbo užmokesčio už tos dienos užduotis.
11. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta ir R. Ū., kuri nurodė, jog pagal internete rastą skelbimą, telefonu susitarė su A. S. atvykti į darbo pokalbį, nuo 8.00 val., kuris vyktų iki 15.00 val. Pokalbio metu kalbėjo apie išsilavinimą, turimą darbo patirtį, po to sprendė testą. Po pokalbio nuėjo susipažinti su darbui naudojama sistema ir sąskaitomis. Kaip jos suvedimos į sistemą jai parodė pati vadovė, tačiau ji pati jokių sąskaitų nesuvedinėjo. Su A. S. nebuvo susitarta dėl darbo užmokesčio, darbo pradžios ir kitų klausimų, darbo užmokestis buvo nurodytas tik pačiame skelbime. Ji į įmonę atėjo pasibandyti ar jai tinka darbas ir ar ji tinka nurodytam darbui. Atėjus darbo inspekcijos atstovams, ji liko sėdėti kabinete, o po to parašė pasiaiškinimą, kad atėjo susipažinti su darbu.
12. Nors patikrinimo metu, įmonės patalpose buvo rasta ir A. D., tačiau Institucijos atstovai iš minėtos įmonės darbuotojos paaiškinimo nepaėmė. A. D. liudytoja buvo apklaustas tik teisme, kur nurodė, jog R. Ū. patikrinimo dieną įmonėje matė pirmą kartą ir tik žinojo, jog ji ateis į darbo pokalbį. Matė R. Ū. prie darbo kompiuterio, tačiau apie jos įdarbinimą nieko nežinojo. Su ja apie darbo pobūdį nekalbėjo. Į darbo pokalbį prieš R. Ū. buvo atėjęs ir kitas žmogus. Nors Institucijos atstovė apeliaciniame skunde nurodo, jog šios liudytojos parodymai turėtų būti vertintini kritiškai, nes liudytoja A. D. yra susijusi darbiniais santykiais su A. S., tačiau pažymima, jog nors minėta liudytoja įmonės patalpose buvo ir Institucijos pareigūnų patikrinimo metu, tačiau ji apklausta apie R. Ū. nebuvo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Aukštesniojo teismo vertinimu vien tai, jog liudytoją A. D. ir A. S. sieja dabiniai santykiai, nėra pagrindas netikėti liudytojos parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir kiti bylos duomenys.
13. Institucijos atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad vertinant A. S. kaltės klausimą būtina įvertinti A. S. ir R. Ū. pirminius rašytinius paaiškinimus. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, vertino net tik A. S. ir R. Ū. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme, tačiau ir jų nurodytas aplinkybes pirminiuose paaiškinimuose, vaizdo ir garso medžiagą. Iš 2021 m. kovo 30 d. A. S. paaiškinimo matyti, jog ji nurodė, jog patikrinimo metu į įmonę, pagal darbo skelbimą, yra atvykusi R. Ū. pabandyti dirbti (tik pabandyti). Jei darbuotoja tinkama darbui ir darbuotojui tinkamas dabas, būtų sudaryta darbo sutartis (b. l. 3). Iš 2021 m. kovo 30 d. R. Ū. paaiškinimo matyti, jog ji nurodė, kad į įmonę atvyko 8.30 val. pagal skelbimą Užimtumo tarnybos internetiniame puslapyje. Paskambinusi įmonės vadovei A. S., su ja susitarė dėl atvykimo. Atvykusi susipažino su banko išrašais, sąskaitomis faktūromis. A. S. supažindino kaip pildomi dokumentai. Įmonėje turėjo užtrukti iki 15 val. (b. l. 4). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose garso ir vaizdo įrašuose. Šie įrašai patvirtina, kad nei A. S., nei R. Ū. dėl darbo užmokesčio nei už įvykio dieną, nei sudarius darbo sutartį, nebuvo susitarę. A. S. nurodė, jog duomenis apie pretendentės kvalifikaciją pateikė darbo birža. Darbuotojo paieškos skelbime buvo nurodytas darbo užmokestis. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad nors R. Ū. sėdi prie įmonės kompiuterio, tačiau iš matomo vaizdo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ji atliko darbines funkcijas. R. Ū. teigimu, direktorė supažindino su programomis, parodė bankų išrašus, parodė kaip programoje įvedamos sąskaitos faktūros į programą, tačiau to realiai neatliko. Kadangi buvo paskutinė mėnesio diena, tikėjosi, kad į įmonę kas nors atneš sąskaitų faktūrų ir galės realiai pažiūrėti kaip jos įvedamos į programą, todėl ir buvo sutartas laikas iki 15 val. (b. l. 18). Taigi, teismo nuomone, šiuo atveju Institucija be pagrindo A. S. ir R. Ū. pirminius rašytinius paaiškinimus interpretuoja sau naudinga linkme. Tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo buhalterio apskaitininko patvirtina byloje esantys duomenys – darbo skelbimai (b. l. 8–11). Aukštesnės instancijos nuomone, Institucija nepateikė neabejotinų duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad A. S. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, 2021 m. kovo 30 d. leido dirbti R. Ū. nepranešusi apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, tuo pažeisdama DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant tai, apylinkės teismo nutarime pagrįstai nurodyta, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas ir patikrinęs apylinkės teismo įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų.
14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
15. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties A. S. veikoje nėra, dėl to Kauno apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną prieš ją nutraukė pagrįstai. Taigi skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.