- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- A5.-1122-1009/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00843-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Advokatai
- Agnė Golubevienė
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jos atstovei advokatei Agnei Golubevienei,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus – atstovei Kristinai Stasytienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. buvo kaltinama tuo, kad 2021 m. kovo 30 d. apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau tekste – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorės Kristina Stasytienė ir Renata Kononova pagal 2021 m. kovo 30 d. Kauno teritorinio skyrius vedėjo pavedimą Nr. 571 atliko patikrinimą MB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Domeikava ((duomenys neskelbtini) verslo centre, (duomenys neskelbtini) kab.). Patikrinimo metu rasti dirbantys: bendrijos vadovė A. S., buhalterė apskaitininke A. D. bei R. Ū. (gim. (duomenys neskelbtini)). Remiantis SoDros IS duomenimis R. Ū. MB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbinta, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta. Remiantis R. Ū. bei bendrijos vadovės A. S. paaiškinimais (raštiškais paaiškinimais teiktais VDI inspektorėms patikrinimo metu bei žodiniais paaiškinimais užfiksuotais video įrašuose) 2021 m. kovo 30 d. apie 8.30 val. R. Ū., bendru su vadove A. S. susitarimu, atvyko į MB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Domeikava, pasibandyti apskaitininkės darbo, tai buvo pirma pasibandymo diena. Patikrinimo metu R. Ū. sėdėjo prie stalo, naudojosi kompiuteriu, vartė segtuvus su dokumentais bei paaiškino, kad susipažino su banko išrašais, sąskaitomis faktūromis, o į MB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko pagal darbo skelbimą apskaitininkės pareigoms. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nustatyta, kad A. S. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leisdama 2021 m. kovo 30 d. dirbti R. Ū. nepranešusi apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį 1 punktą.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija A. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
A. S. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir paaiškino, kad R. Ū. buvo pakviesta darbo pokalbiui, po to išsprendė testą ir jai buvo leista susipažinti su dokumentais, sąskaitomis ir darbui naudojama sistema, tam, kad būtų patikrinta kvalifikacija. Su R. Ū. buvo sutarta tik ateiti į darbo pokalbį, tačiau ji darbo vietoje nebuvo visą dieną ir su ja nebuvo sutarta dėl darbo užmokesčio už tos dienos užduotis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. atstovė advokatė Agnė Golubevienė teismo posėdžio metu prašė neskirti A. S. nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą ir pateikė teismui A. S. charakterizuojančius duomenis.
VDI Kauno teritorinio skyriaus atstovė Kristina Stasytienė teismo posėdžio metu palaikė administracinio nusižengimo protokolą ir paaiškino, kad patikrinimo pradžioje A. S. paklausta apie darbuotojus nurodė R. Ū., kaip mokinę ir A. D., kuri tik viena buvo įdarbinta pagal Sodros duomenis. Patikrinimo metu apklausus R. Ū. nustatyta, jog darbo sąlygos buvo aptartos telefonu prieš atvykstant ir sutarta atvykti 8.00 valandą, tačiau pati R. Ū. nurodė, jog pavėlavo, o vėliau davė nenuoseklius parodymus, teigdama, jog tik susipažino su sąskaitomis ir sistema, o vėliau – teigdama, jog sąskaitas suvedinėjo pagal A. S. paaiškinimus. Atstovė taip pat pabrėžė, kad viso patikrinimo metu, kuris truko valandą, R. Ū. buvo prie darbo stalo, prie kurio ir buvo rasta ir nuo jo buvo nuėjusi trumpam tik vieną kartą, tačiau netrukus grįžo ir vartė papkes, o išvykus po patikrinimo R. Ū. liko tose patalpose. Be to, prieš atliekant patikrinimą buvo peržiūrėta informacija elektroninėje erdvėje, kur buvo rasti MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo skelbimai, pagal kuriuos R. Ū. ir buvo atvykusi. Pažymėjo, kad A. S. taip pat davė nenuoseklius parodymus ir tuoj pat po patikrinimo pateikė skirtingus paaiškinimus, nei teismo posėdžio metu, nenurodydama, jog darbuotojų atrankai buvo naudojamas testavimo metodas prie informacinės sistemos. Atstovė nelegalaus darbo faktą grindė ir A. S. paaiškinimu, jog R. Ū. buvo leista pasibandyti tam, kad patikrintų, ar ji yra tinkama šiam darbui, ir tik po to sudarytų su ja darbo sutartį, dėl ko R. Ū. veiksmai patikrinimo metu buvo įvertinti kaip darbas, pažeidžiant įstatymų numatytus reikalavimus. Į teismo klausimus apie tai, kokį darbą R. Ū. atliko patikrinimo dieną ir kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas, atstovė nurodė, jog tikrinami asmenys siekia nuslėpti atliekamą darbą, todėl tiksliai to įvardinti negalėjo, tačiau institucijos manymu, R. Ū. dirbo apskaitininkės darbą, ką pagrindžia pirminiai paaiškinimai ir vaizdo įrašo medžiaga. Atsakydama į teismo klausimus atstovė taip pat nurodė, kad patikrinimo dieną atliekamam darbui darbo užmokestis nebuvo sutartas. Nors patikrinimo metu įmonės patalpose buvo kita darbuotoja – A. D., tačiau ji apie R. Ū. darbą institucijos atstovų apklausta nebuvo.
Liudytoja R. Ū. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal internete rastą skelbimą, telefonu susitarė su A. S. atvykti į darbo pokalbį nuo 8.00 val., kuris vyktų iki 15.00 val. Pokalbio metu kalbėjo apie išsilavinimą, turimą darbo patirtį, po to sprendė testą. Po pokalbio nuėjo susipažinti su darbui naudojama sistema ir sąskaitomis, kurių vienos suvedimą į sistemą jai parodė pati vadovė, tačiau ji pati jokių sąskaitų nesuvedinėjo. Su A. S. nebuvo susitarta dėl darbo užmokesčio, darbo pradžios ir kitų klausimų, darbo užmokestis buvo nurodytas tik pačiame skelbime. Ji į įmonę atėjo pasibandyti ar jai tinka darbas ir ar ji tinka nurodytam darbui. Atėjus VDI atstovams, ji liko sėdėti kabinete, o po to parašė pasiaiškinimą, kad atėjo susipažinti su darbu.
Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. Ū. patikrinimo dieną matė pirmą kartą ir tik žinojo, jog ji ateis į darbo pokalbį, po kurio matė R. Ū. prie darbo kompiuterio, tačiau apie jos įdarbinimą nieko nežinojo. Su R. Ū. apie darbo pobūdį nekalbėjo. Į darbo poklabį prieš R. Ū. buvo atėjęs ir kitas žmogus.
Tokios pačios aplinkybės buvo nurodytos ir pirminiuose paaiškinimuose, kurie rašyti dalyvaujant inspektorėms.
A. S. kaltė, dėl administracinio nusižengimo padarymo, buvo grindžiama teisme ištirtais įrodymais, o būtent: 2021 m. balandžio 13 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), su kuriomis A. S. nesutiko; tyrimo veiksmų protokolu (b. l. 2); A. S. paaiškinimu apie tai, kad R. Ū. nebuvo įdarbinta, nes tai buvo jos darbo pokalbis, kurio metu ji leido susipažinti su darbo aplinka (b. l. 3); R. Ū. paaiškinimu apie tai, kad ji į darbovietės vietą atėjo 8.30 val. susipažinti su banko išrašais ir sąskaitomis pagal darbo skelbimą (b. l. 4); VSDF informacinės sistemos išrašu dėl nelegalaus (neteisėto) darbo reiškinių kontrolės (b. l. 5); VĮ „Registrų“ centro informacija apie MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 6–7); darbo skelbimų portalo išrašu dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškomo darbuotojo (b. l. 8–11); nuotraukomis, kuriose užfiksuota R. Ū. darbo vietoje, prie kompiuterio su segtuvais (b. l. 12–13).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas kompaktinis diskas su jame esančiu institucijos atstovų užfiksuotu vaizdo įrašu.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 30 d. apie 11.00 val. VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorėms patikrinus MB „(duomenys neskelbtini)“, darbo vietoje buvo rastos vadovė A. S., buhalterė apskaitininke A. D. bei R. Ū., su kuria rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo.
Tiek R. Ū., tiek bendrijos vadovė A. S. VDI inspektorėms patikrinimo metu ir tuoj po jo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2021 m. kovo 30 d. apie 8.30 val. R. Ū. bendru su vadove A. S. susitarimu atvyko į MB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Domeikava, siekiant išsiaiškinti ar siūlomas apkaitininkės darbas tinkamas ir asmuo jam tinka. Patikrinimo metu R. Ū. sėdėjo prie stalo, naudojosi kompiuteriu, vartė segtuvus su dokumentais, tačiau įdarbinta nebuvo. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, dėl kurių ginčo byloje nekilo, VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorė A. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą, dėl to, kad ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leisdama 2021 m. kovo 30 d. dirbti R. Ū., nepranešusi apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį 1 punktą, t. y. konstatavo nelegalaus darbo požymius.
Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad tam, jog darbas būtų vertinamas kaip nelegalus, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Tačiau nagrinėjamoje byloje pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, nėra surinkta, nors tokią pareigą pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį turi būtent tyrimą atlikusi inspekcija. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitiems, taip pat ir teismui.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VDI inspektorių patikrinimo metu A. S. ir R. Ū. paaiškino, kad pastaroji į MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykusi darbo pokalbiui ir tuoj po jo ėjo susipažinti su apskaitininkės pareigoms atlikti reikalinga naudotis sistema ir sąskaitomis, dėl ko patikrinimo metu buvo rasta darbo vietoje, prie kompiuterio vartanti segtuvus. Šias aplinkybes tiek administracinėn atsakomybėn traukiama A. S., tiek ir liudytojos R. Ū. bei A. D. patvirtino tolimesnio tyrimo bei teismo posėdžio metu, kuriais teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojų bei administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. paaiškinimai nuosekliai patvirtina patikrinimo dieną, t. y. 2021 m. kovo 30 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykusią darbuotojų atranką, pagal patalpintą darbo skelbimą apskaitininko pareigoms užimti.
Teismas sprendžia, kad Valstybinės darbo inspekcijos atstovės nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti, jog yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai, tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ū. buvę santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, R. Ū. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai už sutartą atlygį. Gi priešingai, bylos duomenys ne tik šias aplinkybes paneigia, tačiau ir patvirtina jau ankščiau paminėtą vykdytą darbuotojų atranką: bendrijos vadovės nurodymu, R. Ū. atvyko darbo pokalbiui, kurio metu atsakinėjo į klausimus apie kvalifikaciją ir darbo patirtį, sprendė testą turimoms žinioms patikrinti, o praėjusi šiuos etapus – pradėjo susipažinti su apskaitininkės funkcijoms atlikti naudojama sistema, tačiau su A. S. nebuvo sutarusi nei dėl darbo pradžios laiko, nei dėl darbo mėnesinio ar valandinio užmokesčio, o tai reiškia, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis, nes nebuvo sutarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Šio kodekso 34 straipsnyje nustatytos būtinosios darbo sutarties sąlygos: kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. DK 42 straipsnyje taip pat nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, tačiau darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Taigi sistemiškai aiškinant teisės akto nuostatas, sutartus būtinąsias darbo sutarties sąlygas, iki darbo pradžios atliekami veiksmai (susipažinimas su darbo sąlygomis, tvarka ir kt.) nėra laikoma darbu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog tarp R. Ū., kaip darbuotojos ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. S., kaip darbdavio, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai ir kad R. Ū., paklusdama įmonės tvarkai ir darbdaviui protokole nurodytu laiku ir vietoje dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama apskaitininkės funkcijas, t. y. teikė savo darbo paslaugą ir už tai gavo materialinę naudą, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo požymių nėra, o po darbo pokalbio vykęs praktinis susipažinimas su darbo aplinka, siekiant patikrinti darbuotojo kvalifikaciją bei gebėjimus, o darbuotojui – įvertinti galimybę atlikti funkcijas, negali būti vertinamas kaip nelegalus darbas.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad A. S. veiksmuose yra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.