Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-11021-347/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
2YT-11021-347/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00552-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei įmonei Turto bankas
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11021-347/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00552-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant Rasai Burbienei,dalyvaujant pareiškėjui K. K., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas, jo atstovas teismo posėdžio metu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. K. po tėvo J. K., (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą. Nurodė, kad tėvo palikimą sudaro 5/8 gyvenamojo namo, viralinės, 3 ūkinių pastatų ir kiemo statinių. Pareiškėjas iki ir po tėvo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Ten yra jo deklaruota vieta. Po tėvo mirties pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti, juo rūpinasi ir prižiūri.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymą teismas nagrinėtų savo nuožiūra.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo mirties, name liko gyventi pareiškėjas. Kitų vaikų nėra. Pareiškėjas vienas visą turtą tvarko.

Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėją pažįsta visą gyvenimą. Po tėvo mirties, pareiškėjas vienas prižiūrėjo visą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimų, liudytojų J. B. ir G. V. parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. K., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo tėvas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama. Testamentų registro duomenimis, J. K. palikimo po jo mirties niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėjas bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas, būdamas J. K. sūnus, kaip savo valdė po jo mirties likusį turtą – liko gyventi paveldėtame name, tvarkė, mokėjo mokesčius, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Aplinkybes, kad pareiškėjas po tėvo mirties liko gyventi paveldėtame name, juo rūpinasi ir tvarko kaip savo, pareiškėjas žinomas, kaip turto savininkas patvirtino, pareiškėjo liudytojai. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtina, jog K. K. gyvena (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad jis naudojasi tėvo paliktu turtu.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas K. K. priėmė palikimą po J. K. mirties, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Tam, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir išviešinti savo nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia