Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės „R.“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“, ieškinį atsakovams A. V. ir E. J.-Velyvienei dėl 109 879,12 Eur žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų A. V. ir E. J.-V. 109 879,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017-01-03 nutartimi iškėlė ieškovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „R.“ bankroto bylą, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B. a. p.“. Bankroto administratorė nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas A. V. nuo 2004-10-04 iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo ieškovės savininkas ir vadovas. 2017-01-03 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo IĮ „R.“ savininką per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, antspaudą ir visus dokumentus. Iki šio ieškinio pateikimo dienos įmonės savininkas nebuvo įvykdęs jam įstatymo bei nutartimi nustatytų pareigų. Dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, įmonės turto, administratorius neturi galimybės išaiškinti tikrosios įmonės veiklos, debetinių skolų, jų išieškoti. Greta IĮ „R.“ atsakomybės subjektu tampa individualiosios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas. Atsižvelgiant į tai, jog individualioji įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prievolės, atsiradusios iš jos veiklos, pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, todėl ieškovės savininko – atsakovo A. V. sutuoktinė E. J.-V. laikytina solidariai atsakinga už padarytą žalą ieškovei ir ieškovės kreditoriams savo neteisėtais veiksmai (neveikimu), pažeidinėjant teisės aktus, nevykdant įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų. Esant tokioms aplinkybėms, egzistuoja visos atsakovo kaip vadovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, kadangi atsakovas nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, antspaudą ir visus dokumentus, todėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą.Ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, 2017-11-24 nutartis atsakovams įteikti tinkamai (Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, pasirašytos Hagoje 1965-11-15, 8 str.). Ieškovė prašo, vadovaujantis CPK, priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovai atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė, ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, pripažįstama, kad yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad reikalavimas pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).Atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-03 nutartimi IĮ „R.“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017-01-14. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad ieškovės vadovu ir savininku laikotarpiu nuo 2004-10-04 iki 2017-01-14 buvo atsakovas A. V.. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad A. V. 2012-06-16 įregistravo santuoką su E. J.-V.. 2017-01-03 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo IĮ „R.“ savininką per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, antspaudą ir visus dokumentus. Iki šio ieškinio pateikimo dienos įmonės savininkas nėra įvykdęs jam įstatymu bei nutartimi nustatytų pareigų. Dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, įmonės turto, administratorius neturi galimybės išaiškinti tikrosios įmonės veiklos, debetinių skolų, jų išieškoti. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, antspaudas ir visi dokumentai perduoti bankroto administratoriui.Individualiosios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad individualiajai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualiosios įmonės atsakomybės subjektu tampa ir individualiosios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 str., numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).Įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos jo kaltės nėra, turi atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 d.).CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Anksčiau aptartais duomenimis nustatytam kad atsakovas nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų, t. y. bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto, nesudarė turimo turto sąrašo (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1p.), balanso bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė jokių su IĮ „R.“ veikla susijusių bankroto procesui reikalingų dokumentų, neperdavė įmonės turto. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų pateikęs minėtus dokumentus ar įmonės turtą. Todėl dėl tokių atsakovo veiksmų administratorius neturėjo galimybės patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.). Neperduodamas dokumentų atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debetinių skolų išieškojimą, nustatyti, kokį turtą įmonė turi, ar vykdė veiklą nepažeisdama teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje bankrutuojančios bendrovės balanso nesudarymas bankroto bylos iškėlimo dieną ir finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstama kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Esant šioms aplinkybėms, atsakovo veiksmai vertinami kaip neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.).Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, žala gali būti laikoma tik ta pinigų suma, kuri bankroto proceso metu nepadengs kreditorių patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taip pat yra konstatuota, kad iš esamo įmonės turto tenkinus kreditorių reikalavimus yra įmanoma tiksliai nustatyti žalos (likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų), jeigu tokia yra, faktą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Ieškovės bankroto administratoriui nėra perduotos piniginės lėšos, taip pat dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, ar įmonė turi turto, kurį būtų galima parduoti, ar turi debetinių skolų, kurias galima išieškoti, vadinasi laikytina, jog kreditorių finansiniai reikalavimai liks nepasikeitę, nes nėra iš ko tokių reikalavimų patenkinti. Pažymėtina, kad kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos – ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Dėl to atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-22 nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 109 879,12 Eur. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, pripažįstama, kad jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigas, ieškovės nurodoma 109 879,12 Eur žala nebūtų atsiradusi, todėl darytina išvada, kad minėta žala ieškovei, kreditoriams yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais (CK 6.247 str.).Nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją. Atsižvelgiant į tai, kad individualioji įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prievolės, atsiradusios iš jos veiklos, pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis (CK 3.109 str.), preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), todėl ieškovės savininko – atsakovo A. V. sutuoktinė E. J.-V. laikytina solidariai atsakinga už padarytą žalą ieškovei ir ieškovės kreditoriams.CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina susidariusios žalos dydį. Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, prieštaravimų, įrodymų, paneigiančių bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismui nepateikta, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė 109 879,12 Eur žalos dydį.Kadangi, teismo nuomone, yra įrodytos visos atsakovų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovų solidariai 109 879,12 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 str. 1 d., 4 d.).Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos sprendimo įvykdymo.Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistina po 899,50 Eur subsidiariai, o iš viso 1 799 Eur žyminis mokestis (75 procentai, nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 str. 7 d.)) į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 109 879,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 109 879,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai po 899,50 Eur (iš viso 1 799 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.