Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-46-851/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-09
Bylos Nr.: 1A-46-851/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-65328-2017-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė, Nida Vigelienė
Kaltinamasis: M. B., K. B., V. K.
Advokatai: Pavelas Borkovskis, Emma Domajeva

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-851/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65328-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai,išteisintiesiems M. B., K. B., jų gynėjui advokatui Pavel Borkovski,išteisintajam V. K., jo gynėjai advokatei Emmai Domajevai,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą V. P.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-10-07 nuosprendžio, kuriuo M. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 229 straipsnį, 139 straipsnio 1 dalį; K. B. ir V. K. išteisinti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; byloje pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti ir proceso išlaidos nepriteistos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B. buvo kaltinamas pagal BK 229 straipsnį ir 139 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas valstybės tarnautoju, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fizinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent: M. B., būdamas karjeros valstybės tarnautoju, t. y. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos seniūnu, pagal 2012 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-2229 patvirtinto Eišiškių seniūnijos seniūno pareigybių aprašymo 7.14 p., būdamas atsakingas už jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, privalėjo organizuoti ir kontroliuoti Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimo įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje, organizuodamas 2017 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. šventinį renginį – eglės įžiebimo ceremoniją su civilinės pirotechnikos priemonių – fejerverkų panaudojimu, pažeidė 2004 m. kovo 31 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-300 „Dėl renginių, vykstančių viešosiose vietose, organizavimo tvarkos patvirtinimo“ 8 dalį privalėdamas pateikti Šalčininkų rajono savivaldybei prašymą dėl renginio organizavimo Šalčininkų rajone, Eišiškių m., Gegužės aikštėje, jam žinant K. B. prie Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos pastato vidiniame kieme paliko ant grindinio 2-3 kategorijos fejerverkų baterijų rinkinį, kuriuos vėliau pagal K. B. prašymą įžiebė V. K., Šalčininkų r., Eišiškių m., Gegužės aikštėje, dėl ko mažametei K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri kartu su močiute R. A. buvo prie Kalėdinės eglės, sprogusio fejerverko fragmentas pažeidė dešinę akį, mažametei K. P. po 2017 m. gruodžio 6 d. įvykio nustatytas dešinės akies ragenos ir junginės I-II laipsnio cheminis nudegimas, ragenos erozijos, svetimkūniai ragenoje ir junginėje, kraujosruvos stiklakūnyje, šiais veiksmais dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė K. P. sveikatą, nepaisė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir netinkamai atliko savo pareigas.

2. K. B. buvo kaltinamas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2017 m. gruodžio 6 d. apie 16 val. Šalčininkų rajone, Eišiškių m., Gegužės a. 19, šventinio renginio – eglės įžiebimo ceremonijos - metu su pramogai skirtos civilinės pirotechnikos priemonių – fejerverkų panaudojimu, pažeidė Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 22 d. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, pagal kurią už šiame įstatyme nustatytų civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos saugos reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi civilines pirotechnikos priemones naudojantys fiziniai asmenys, nes K. B. prie Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos pastato vidiniame kieme ant grindinio padėjo galimai 2 - 3 kategorijos fejerverkų baterijų rinkinį, kurį vėliau pagal K. B. prašymą įžiebė V. K., dėl ko mažametei K. P., (duomenys neskelbtini), kuri kartu su močiute R. A. buvo prie Kalėdinės eglės Šalčininkų rajone, Eišiškių m., Gegužės aikštėje, sprogusio fejerverko fragmentas pažeidė dešinę akį, mažametei K. P. po 2017 m. gruodžio 6 d. įvykio nustatytas dešinės akies ragenos ir junginės I-II laipsnio cheminis nudegimas, ragenos erozijos, svetimkūniai ragenoje ir junginėje, kraujosruvos stiklakūnyje, šiais veiksmais dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė K. P. sveikatą.

3. V. K. buvo kaltinamas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. gruodžio 6 d. apie 16 val. Šalčininkų rajone, Eišiškių m., Gegužės a. 19, šventinio renginio – eglės įžiebimo ceremonijos - metu su pramogai skirtos civilinės pirotechnikos priemonių – fejerverkų panaudojimu, pažeidė Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 22 d. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, pagal kurią už šiame įstatyme nustatytų civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos saugos reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi civilines pirotechnikos priemones naudojantys fiziniai asmenys, nes K. B. prie Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos pastato vidiniame kieme ant grindinio padėjo galimai 2 - 3 kategorijos fejerverkų baterijų rinkinį, kurį vėliau pagal K. B. prašymą kaltinamasis V. K. įžiebė, dėl ko mažametei K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri kartu su močiute R. A. buvo prie Kalėdinės eglės Šalčininkų rajone, Eišiškių m., Gegužės aikštėje, sprogusio fejerverko fragmentas pažeidė dešinę akį, mažametei K. P. po 2017 m. gruodžio 6 d. įvykio nustatytas dešinės akies ragenos ir junginės I-II laipsnio cheminis nudegimas, ragenos erozijos, svetimkūniai ragenoje ir junginėje, kraujosruvos stiklakūnyje, šiais veiksmais dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė K. P. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-10-07 nuosprendžiu M. B. išteisintas pagal BK 229 straipsnį, 139 straipsnio 1 dalį; K. B. ir V. K. išteisinti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat šiuo nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 514,09 Eur išlaidų, susijusių su K. P. gydymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinis ieškinys dėl 134,13 Eur žalos dėl ligonio (K. P.) slaugymo, nepilnametės nukentėjusiosios K. P. įstatyminės atstovės, motinos V. P. civilinis ieškinys dėl 546,93 Eur turtinės žalos ir 16000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš M. B., K. B. ir V. K. palikti nenagrinėti. Nepilnametės nukentėjusiosios K. P. įstatyminės atstovės motinos V. P. prašymas priteisti iš civilinių atsakovų M. B., K. B. ir V. K., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovavimo išlaidas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokuroras (toliu tekste ir – prokuroras) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-07 nuosprendį, kuriuo M. B. išteisintas BK 229 straipsnį, 139 straipsnio 1 dalį; K. B. ir V. K. išteisinti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, ir priimti jų atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: M. B. pripažinti kaltu pagal BK 229 straipsnį ir paskirti 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą; pripažinti kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 55 MGL (2750 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., paskirtas bausmes subendrinti, ir paskirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą; K. B. pripažinti kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą; V. K. pripažinti kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 514,09 Eur išlaidų, susijusių su K. P. gydymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį dėl 134,13 Eur žalos dėl ligonio (K. P.) slaugymo, nepilnametės nukentėjusiosios K. P. įstatyminės atstovės, motinos V. P. civilinį ieškinį dėl 546,93 Eur turtinės žalos ir 16000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi, išieškant solidariai iš M. B., K. B., V. K. ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, jog teismas, išteisindamas M. B., K. B. ir V. K., nevertino, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtinta aplinkybė, kad Eišiškių seniūnijos seniūnas M. B. 2017-12-06 organizavo šventę, sąmoningai pažeisdamas renginių, vykstančių viešose vietose, organizavimo tvarką, patvirtintą 2004 m. kovo 31d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-300. Be to, prokuroro manymu, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pirotechnikos pirkimas šiuo atveju, kai šventė buvo organizuojama seniūno, turėjo būti įgyvendinamas remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnybos Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nurodyta tvarka, t. y. kreipiantis į tiekėjus ir ieškant geriausio pasiūlymo. Pasak prokuroro, jeigu Eišiškių seniūnijos seniūnas M. B. būtų viską daręs, kaip numatyta teisės aktuose - „Renginių, vykstančių viešose vietose, organizavimo tvarka, patvirtinta 2004 m. kovo 31 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-300“, t.y. gavęs leidimą, įgyvendinęs visus saugumo reikalavimus, be to, jeigu būtų atlikęs viešuosius pirkimus, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas ir Viešųjų pirkimų tarnybos Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, tokiu atveju Seniūnija turėtų pati kreiptis į pirotechnikos tiekėjus, kad iš pastarųjų gautų labiausiai tinkantį ir geriausią pasiūlymą, todėl galimai pirotechniką būtų pasirinkę pirkti kitoje vietoje, tačiau, pasak prokuroro, M. B. to nepadarė ir pirotechnikos pirkimą perdavė savo broliui K. B., kuris pirotechnikos rinkinį įsigijo iš UAB „Vilniaus saliutas“. Esant šioms aplinkybėms prokuroras daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino priežastinį ryšį tarp M. B. veikos ir atsiradusios didelės žalos nukentėjusiajai K. P., nes būtent toks aplaidus M. B. veikimas, kai jis nesilaikė nustatytos tvarkos tiek šventės organizavimo, tiek pirotechnikos pirkimo metu, lėmė, jog buvo nesunkiai sutrikdyta nepilnametės K. P. sveikata.

5.2. Taip pat, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino K. B. pagal 139 straipsnio 1 dalį. Pasak prokuroro, teismas neįvertino, jog M. B. paskyrė K. B. atsakingu už fejerverkų įgijimą ir paleidimą, o pastarasis, 2017 m. gruodžio 6 d. įgijęs fejerverkų baterijų rinkinį, pastatė jį prie Šalčininkų rajono administracijos Eišiškių seniūnijos teritorijoje ir paprašė, kad šiuos fejerverkus paleistų V. K., tuo atveju, jeigu jis (K. B.) nesuspės sugrįžti. Prokuroro manymu, K. B., turėdamas gyvenimišką patirtį, suprasdamas, jog ruošiamasi paleisti sprogstamąjį įtaisą, kad fejerverkai gali būti brokuoti ar kitaip sugadinti, turėjo atsižvelgti ne tik į rekomenduojamą atstumą, bet ir kitas aplinkybes, pvz. oro sąlygas (vėjo stiprumą ir kryptį), tačiau to nepadarė ir, parinkdamas fejerverkų rinkiniui netinkamą vietą, nebuvo pakankami atsargus, dėl ko, paleidus fejerverkus, dėl neatsargumo buvo nesunkiai sutrikdyta mažametės K. P. sveikata.

5.3. Taip pat, prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino pagal BK 139 straipsnio 1 dalį V. K., kuris K. B. paprašytas turėjo uždegė fejerverkus. Pasak prokuroro, V. K., turėdamas gyvenimišką patirtį, suprasdamas, kad jis uždega ne žvakę, o sprogstamąjį įtaisą, turėjo įsitikinti, kad fejerverkų paleidimo vieta yra saugi ir tinkama, tačiau to nepadarė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta mažametės K. P. sveikata.

5.4. Be to, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino didelės žalos kriterijų, padarydamas, anot prokuroro, nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl nesunkaus nepilnametės nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo atsirado didelė žala, įvertinęs tik tą faktą, kad šiuo metu nukentėjusiosios K. P. regėjimas atsistatęs. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad K. P. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų, po įvykio nukentėjusiosios K. P. regėjimas buvo susilpnėjęs iki 0,6-0,7, jis atsistatė tik praėjus kuriam laikui po gydymo, taip pat nevertino to, kad K. P. akyje iki šiol yra likę likučiai nuo fejerverko, kurie neigiamai veikia nukentėjusios sveikatą, ir kuriuos pašalinti bus galima tik operacijos būdu, nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiajai K. P. po įvykio naktimis skauda galvą, ją pykina, be to, dėl šio įvykio iki šiol tenka lankytis pas akių gydytojus du-tris kartus per metus. Taigi, pasak prokuroro, nebuvo įvertinta K. P. padaryta neturtinė žala: šokas išgąstis, emociniai išgyvenimai, ilgalaikis stresas, nepatogumai, sukeltas skausmas.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. B. pagal BK 229 straipsnį, 139 straipsnio 1 dalį, o K. B. ir V. K. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, BPK nuostatų nepažeidė. Savo išvadas teismas grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatomis, išteisinamajame nuosprendyje išdėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus bei išvadas, kurių pagrindu kaltinamieji M. B., K. B. ir V. K. išteisinti, taip pat motyvus, kuriais remiantis atmetė kaltinimo įrodymus

Dėl M. B. išteisinimo pagal BK pagal BK 229 straipsnį ir 139 straipsnio 1 dalį teisėtumo ir pagrįstumo

9. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

10. BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatlikusio savo pareigų ar jas netinkamai atlikusio, jeigu dėl to valstybė, juridinis asmuo ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.

11. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad M. B. kaltinimai pareikšti dėl to, kad jis būdamas karjeros valstybės tarnautoju, t. y. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos seniūnu, pagal 2012 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-2229 patvirtinto Eišiškių seniūnijos seniūno pareigybių aprašymo 7.14 p., būdamas atsakingas už jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą privalėjo organizuoti ir kontroliuoti Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimo įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje, organizuodamas 2017 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. šventinį renginį – eglės įžiebimo ceremoniją - su civilinės pirotechnikos priemonių – fejerverkų panaudojimu, pažeidė 2004 m. kovo 31 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-300 „Dėl renginių, vykstančių viešosiose vietose, organizavimo tvarkos patvirtinimo“ 8 dalį, privalėdamas pateikti Šalčininkų rajono savivaldybei prašymą dėl renginio organizavimo Šalčininkų rajone, Eišiškių m., Gegužės aikštėje, jam žinant K. B. prie Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos pastato vidiniame kieme paliko ant grindinio 2-3 kategorijos fejerverkų baterijų rinkinį, kuriuos vėliau pagal K. B. prašymą įžiebė V. K., Šalčininkų r., Eišiškių m., Gegužės aikštėje, dėl ko mažametei K. P., kuri kartu su močiute R. A. buvo prie Kalėdinės eglės, sprogusio fejerverko fragmentas pažeidė dešinę akį, mažametei K. P. po 2017 m. gruodžio 6 d. įvykio nustatytas, dešinės akies ragenos ir junginės I-II laipsnio cheminis nudegimas, ragenos erozijos, svetimkūniai ragenoje ir junginėje, kraujosruvos stiklakūnyje, šiais veiksmais dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė K. P. sveikatą. Taigi, M. B. kaltinimas iš esmės pareikštas dėl to, kad jis organizavo šventinį renginį – eglės įžiebimo ceremoniją Šalčininkų rajone, Eišiškių m., Gegužės aikštėje, – iš anksto nepateikęs Šalčininkų rajono savivaldybei prašymo dėl šio renginio organizavimo, nors pagal 2004 m. kovo 31 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-300 „Dėl renginių, vykstančių viešosiose vietose, organizavimo tvarkos patvirtinimo“ 8 dalį tokį prašymą privalėjo pateikti, ir šie M. B. veiksmai siejami su nesunkiai sutrikdyta mažametės K. P. sveikata. Apeliaciniame skunde prokuroras praplėtė kaltinimo ribas, grįsdamas juos spėjimais ir prielaidomis, kad, jei Eišiškių seniūnijos seniūnas M. B. būtų viską daręs, kaip numatyta teisės aktuose - „Renginių, vykstančių viešose vietose, organizavimo tvarka, patvirtinta 2004 m. kovo 31 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-300“, t. y. gavęs leidimą, įgyvendinęs visus saugumo reikalavimus, be to, jeigu būtų atlikęs viešuosius pirkimus, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas ir Viešųjų pirkimų tarnybos Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, tokiu atveju Seniūnija turėtų pati kreiptis į pirotechnikos tiekėjus, kad iš pastarųjų gautų labiausiai tinkantį ir geriausią pasiūlymą, todėl galimai pirotechniką būtų pasirinkę pirkti kitoje vietoje, tačiau, pasak prokuroro, M. B. to nepadarė ir pirotechnikos pirkimą perdavė savo broliui K. B., kuris pirotechnikos rinkinį įsigijo iš UAB „Vilniaus saliutas“.

12. Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant ne tik atskiram asmeniui atsiradusią turtinę žalą, tačiau kitą veikos padarymo aplinkybių visumą. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, į nukentėjusiųjų skaičių, į tai kaip nukentėjusieji vertina valstybės tarnautojo padarytą veiką, į veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, Nr. 2K-115/2015 ir kt.)

13. Minėta, kad atsakomybė už tarnybos pareigų netinkamą atlikimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys. Formuojamoje teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno nusikalstamos veikos dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Vadinasi, byloje turi būti nustatyta, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą ir jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė. Be to, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį, turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas. M. B., sprendžiant iš pagal BK 229 straipsnį pateikto kaltinimo, buvo kaltinamas dėl to, kad profesinių ir tarnybos pareigų neatliko dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes didelę žalą galėjo ir turėjo numatyti.

14. Taigi, nusikalstamam nerūpestingumui būtini valinis ir intelektualusis kaltės elementai. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius pagal formuojamą teismų praktiką nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį. Tokios veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-228/2008, Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115/2015, Nr. 2K-134/2017 ir kt.). Taigi, tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 229 straipsnį, būtini visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atskleisdamas M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties turinį, vertindamas šio prilyginto valstybės tarnautojui asmens neatsargius veiksmus jų pavojingumo aspektu aukščiau išdėstytų teismų praktikos reikalavimų laikėsi. Nagrinėdamas bylą pateikto kaltinimo ribose pirmosios instancijos teismas nenustatė M. B. veikoje BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo objektyviojo požymio – priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

16. Iš liudytojos R. A. parodymų matyti, kad ji su anūkais nuėjo į Seniūnijos organizuojamą šventę. Aikštėje buvo daug žmonių, vaikų. Eglutė buvo aikštės centre. Seniūnas pasakė, kad greitai bus fejerverkai. Ji su vežimėliu, kuriame buvo 2 metų anūkas, atsistojo nuošaliau, o anūkė K. P. nubėgo prie draugių, tačiau ji nuolat matė anūkę. Prasidėjo fejerverkai, kurie buvo leidžiami iš už seniūnijos pastato, tik iš vienos pusės. Žiūrėdama į viršų, matė, kaip kažkas degančio krito ant žemės. Fejerverkams artėjant prie pabaigos, anūkės draugė atvedė anūkę. Pastaroji laikė ranką prie akies, iš kurios matė lašantį kraują, tačiau sužalotos akies nematė. Anūkė pasakė, kad kuomet žiūrėjo į fejerverkus, jai tiesiai į akį įkrito kažkas degančio.

17. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos mažametės K. P. įstatyminės atstovės (jos motinos) V. P. parodymų matyti, kad jos dukra buvo hospitalizuota Santariškių vaikų ligoninėje nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. Vėliau dukra buvo gydoma namuose. 2019 m. K. P. gydėsi sanatorijoje. Po minėto įvykio dukros regėjimas susilpnėjo iki 0,6-0,7, tačiau šiuo metu regėjimas jau atsistatė. Dabartiniu metu K. P. regėjimas yra 0,8, kartais mato 1. Akinių dukrai nešioti nereikia. Du – tris kartus per metus reikia lankytis pas akių gydytojus, lašinti lašus.

18. Iš M. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, matyti, kad jis savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 229 straipsnyje ir 139 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad dirba Šalčininkų rajono savivaldybės administracijoje Eišiškių seniūnu. Eglutės įžiebimas Eišiškėse vyko 2017 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. Eglutės įžiebimo šventės išvakarėse, maždaug prieš savaitę iki renginio, K. B. ir T. S. jį informavo, kad Eišiškėse nevyksta renginiai, reikia organizuoti šventinį renginį. Jis atsakė, kad renginys neplanuotas, ir tam lėšų biudžete nėra. Pagal pareigybės aprašymą seniūnas turi prižiūrėti, kaip vykdomi savivaldybės tarybos reikalavimai ir tvarkos. Renginių organizavimo ar kontroliavimo funkcijos nėra. Jei reikšmingos iškilmės, tuomet stengiasi koordinuoti. Kai K. B. ir T. S. pasakė, kad jie prisidės prie šventės organizavimo, jis sutiko. Kultūros darbuotoja T. S. turėjo užtikrinti kultūrinę renginio pusę – Kalėdų senelį ir Snieguolę, o seniūnija – papuošti eglutę, pakabinti dekoracijas ir jas įžiebti. K. B. yra jo brolis, savivaldybėje nedirba, tačiau pasisiūlė kaip fizinis asmuo už savo pinigus nupirkti fejerverkų. Pasiruošimo darbams laiko daug nebuvo. Žinojo, kad pagal galiojančią tvarką visi renginiai turėtų turėti leidimą. Už bet kokį renginį seniūnijos teritorijoje yra atsakingas renginio organizatorius. Vykstant kultūros renginiams dėl leidimų kreipiamasi į Šalčininkų kultūros centrą. Leidimą stabdyti eismą derina su policija ir kelių savininku. Iki renginio buvo likę keletas dienų, todėl suderinti fiziškai buvo neįmanoma, nes oficialiai dėl leidimo reikia kreiptis prieš mėnesį. Kiekvienas Eišiškių gyventojas prisidėjo, kas kuo galėjo. Buvo uždaryti aplinkiniai keliai. Pastatyti ženklai, teritoriją aptvėrė stop juosta, kad automobiliai renginio metu nepatektų į aikštę. Aikštėje budėjo techninis automobilis su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais. Prieš renginį K. B. atvežė fejerverkus. Juos pastatė už seniūnijos pastato esančiame aptvertame kiemelyje tarp garažų. Tai saugi vieta. Apie 17.10-17.12 val. prasidėjo fejerverkai, kurie buvo pastatyti už seniūnijos pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri aptverta metaline tvora. Pašaliniai į šią vietą patekti negali. Pagalvojo, kad iš šios vietos fejerverkai iki žmonių niekaip negalės nukristi. Tai buvo saugiausia vieta. Nuo šios vietos iki eglutės buvo virš 50 metrų. Seniūnijos pastatas yra dviejų aukštų. Fejerverkų leidimo metu stovėjo prie eglutės ir žiūrėjo fejerverkus, kurie buvo leidžiami iš vienos vietos. Dėl saugumo paprašė visų žmonių atsitraukti prie eglutės. Dauguma atsitraukė. Renginys vyko apie valandą Pagal vaizdo įrašą renginyje dalyvavo apie 100 žmonių. Nepastebėjo, kad tuo metu renginyje būtų kilusi sumaištis, taip pat niekas nesikreipė ir dėl fejerverkų paleidimo vietoje stovėjusių automobilių apgadinimų.

19. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos T. S. parodymų matyti, kad ji dirba Eišiškių pramogų centre vedėja ir mokykloje mokytoja. Kartu su seniūnu organizavo eglutės įžiebimo šventę, kurios metu nukentėjo K. P.. Sprendimas organizuoti šventę susiformavo spontaniškai, nes šios šventės norėjo miestelio gyventojai. Susitarė, kad Eišiškių pramogų centras organizuos Kalėdų senelį su saldumynais vaikams, o seniūnas organizuos fejerverkus, pakalbės. Šventės organizavimą derino su kultūros centru. Kalėdų senelis buvo Eišiškių pramogų centro darbuotojas, kuris gauna atlyginimą, Snieguolė padėjo savanoriškai, saldumynus parūpino kultūros centras. Į šventę susirinko daug žmonių. Renginys prasidėjo maždaug 17 val. ir truko apie valandą. Aikštė buvo aptverta, oras - geras. Fejerverkai buvo leidžiami už seniūnijos pastato. Atstumas iki fejerverkų buvo saugus, nieko krentančio iš dangaus nematė. Apie tai, kad šventės metu nukentėjo vaikas, sužinojo praėjus savaitei po šventės. Ji buvo atsakinga tik už kultūrinę programą. Šventės apsauga ir kitais dalykais rūpinosi seniūnas.

20. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo Z. K. parodymų matyti, kad jis dirba Eišiškių asmens sveikatos centre vairuotoju – vairuoja „VW D4“, A tipo automobilį, kuris nėra greitosios medicinos pagalbos automobilis. Ant šio automobilio yra tik mėlynos spalvos švyturėliai, skiriamųjų greitosios pagalbos automobilio ženklų nėra. Automobilis skirtas nesunkių ligonių pervežimui. Ligoninės direktorius paprašė vakare nuvažiuoti šiuo automobiliu į centrinę Eišiškių aikštę ir ten pastovėti. Prasidėjus šventei įjungė švyturėlius, siekiant reguliuoti automobilių srautus, t. y., kad nevažiuotų automobiliai. Automobilyje buvo vienas. Kas dalyvavo šventėje, nematė, tačiau matė, kad šventėje buvo daug žmonių. Už seniūnijos pastato buvo leidžiami fejerverkai, kurie skriejo į viršų. Nematė, kad kažkas kristų ant žmonių.

21. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo Ramūno Vingro parodymų matyti, kad jis dirba UAB „Vilniaus Saliutas“, yra profesionalus pirotechnikas, nuo 2017 m. turi licenciją. 2017 m. gruodžio 6 d. fejerverkų baterija buvo įsigyta už 132 eurus, tai buvo rinkinys bei greičiausiai 30 milimetrų, priskiriamas F2-F3 kategorijai. Ant dėžutės turėtų būti nurodyta. Jo manymu abejotina, kad šiuo atveju leidžiant fejerverkus iš dangaus krito kažkokios žiežirbos. Peržiūrėjus vaizdo įrašus liudytojas Ramūnas Vingras papildė, kad eglutės įžiebimo šventės metu leidžiamų fejerverkų baterija buvo 2-3 kategorijos. Krito pirotechnikos mišinys. Jis krito prie pastato, prie eglės nekrito. Pardavinėjami fejerverkai skirstomi į keturias kategorijas. Pirma kategorija skirta vaikams, šie fejerverkai nėra pavojingi. Antros ir trečios kategorijos fejerverkams leidimo nereikia. Ketvirta kategorija yra profesionali, jai reikalingas leidimas. Visi parduodami fejerverkai turi praeiti du sertifikatus, po to testuojami Europos komisijoje. Visi fejerverkai yra sertifikuoti. Brokas kartais būna, bet labai retai. Dažniausiai brokas būna tame, kad pati baterija per greitai iššauna, o taip neturėtų būti. Arba būna, kad šaudymo viduryje tiesiog nustoja šaudyti, nes nustoja degti. Fejerverkams visuomet suteikiama garantija, kuri priklauso nuo baterijos tipo, galioja bent 5 metus. Fejerverkų aukštis - maždaug 40-50 metrų, priklauso nuo vėjo sąlygų. Fejerverkai, pasiekę reikiamą aukštį, susprogsta, nesvarbu koks tiksliai kalibras, kuris parduodamas, jo spindulio diapazonas gaunasi 20-25 metrai. Fejerverkas šauna, sprogsta ir viršuje susinaikina, į žemę grįžta nebent minimaliai, bet dažniausiai reversu grįžtant sudega. Svarbiausias fejerverkų saugumo reikalavimas – atstumas nuo žmonių. Rekomenduojamas atstumas yra 30-50 m., priklauso nuo oro sąlygų Šių fejerverkų pastatymo vieta buvo tinkamai parinkta – paviršius lygus, žmonių pavojingiausiame ruože nebuvo. Fejerverkų pastatymo kampas tiesiai į viršų. Fejerverkų kritimo laikas normalus, viskas suveikė gerai. Pirotechnikos kontrolės įstatymas šiuo atveju nebuvo pažeistas.

22. Iš 2018 m. sausio 17 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. 17 val. Eišiškių miesto Gegužės aikštėje įvyko iškilmingas miesto eglės iliuminacijų įžiebimas. Šventė buvo suorganizuota bendromis Eišiškių miesto gyventojų, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro Eišiškių pramogų centro bei Eišiškių seniūnijos pastangomis. Eišiškių pramogų centras buvo atsakingas už kultūrinę šventės programą: įgarsinimo įrangą, muziką, Kalėdų senelio ir Snieguolės pasirodymą. Eišiškių seniūnija buvo atsakina už įgarsinimo įrangos atvežimą ir pastatymą, aplinkos prie pastato puošimą, iliuminacijų įjungimą bei aikštės sutvarkymą (šiukšlių išvežimą) po šventės. Šventėje buvo panaudoti civilinės pirotechnikos fejerverkai, už kurių organizavimą buvo atsakingas K. B..

23. Iš 2018 m. sausio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. pateikė pirkimo kvitą, patvirtinantį, kad 2017 m. gruodžio 6 d. iš UAB „Vilniaus Saliutas“ įsigijo pirotechniką 132 Eur sumai (t.1, b. l. 149-150).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai nepatvirtina nei priežastinio ryšio tarp išteisintojo M. B. veiksmų ir mažametės K. P. nesunkaus sutrikdymo, nei intelektualaus M. B. kaltės turinio. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o M. B. kaltinimas suformuluotas tinkamai neištyrus ir neįvertinus kitų šalutinių veiksnių, visiškai nesusijusių su paraiškos rengti šventinį renginį pateikimu/nepateikimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju niekas iš daugybės aikštėje buvusių žmonių, išskyrus mažametę K. P., nenukentėjo, transporto priemonės apgadintos nebuvo, taip pat nei vienas iš liudytojų tiesiogiai nematė mažametės K. P. sužalojimo fakto, kur fejerverkų leidimo metu buvo nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu taip pat tiksliai nenustatyta. Įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeistas įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių kontrolės įstatymas (2015-11-12 įstatymo Nr. XII-2006 (TAR, 2015, Nr. 2015-18574 redakcija), byloje nėra. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad F2-F3 kategorijos pirotechnikos priemonės buvo įgytos iš legalią veiklą vykdančios ir turinčios licenciją prekiauti pirotechnikos priemonėmis UAB „Vilniaus Saliutas“, pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių kontrolės 2015-11-12 įstatymą Nr. XII-2006 (TAR, 2015, Nr. 2015-18574 redakcija), specialaus leidimo naudoti F2-F3 kategorijos fejerverkus nereikėjo (pagal šio įstatymo 21 straipsnį F2 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys; F3 kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir jas naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys), fejerverkų paleidimo metu oras buvo geras, paleidimo vieta atitiko nustatytus reikalavimus (teritorija už savivaldybės pastato aptverta ir saugoma, grindinio pagrindas lygus, fejerverkų uždegimo metu pažeidimų nebuvo, atstumas iki kalėdinės eglutės – 62,20 m). Kita vertus, nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, kokios kategorijos fejerverkai įvykio metu iš tikrųjų buvo naudojami, taip pat byloje nėra duomenų apie UAB „Vilniaus Saliutas“ atliktą patikrinimą, jo metu išimtas prekes, jų galiojimo laiką bei atitikimą kokybės sertifikatams, galiojantiems teisės aktams ir pan.

25. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433/2016). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtį, nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika.

26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne kiekvienas valstybės tarnautojo tarnyboje padarytas priešingas teisei elgesys, juolab neatsargus, yra vertinamas tik kaip nusikalstama veika, kuri reikalauja baudžiamųjų represijų taikymo. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija, nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).

Dėl K. B. ir V. K. išteisinimo pagal BK pagal 139 straipsnio 1 dalį teisėtumo ir pagrįstumo

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisinęs K. B. ir V. K. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad jų veiksmuose nėra neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, vieno iš būtinųjų sudėties požymių – priežastinio ryšio, – BPK nuostatų nepažeidė.

28. Neatsargaus nusikaltimo kaltės turinys atskleistas nagrinėjant M. B. išteisinimo pagal BK 229 straipsnį ir 139 straipsnio 1 dalį teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija nesikartodama sprendžia, kad ir šiuo konkrečiu atveju viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai nepatvirtina nei priežastinio ryšio tarp išteisintųjų K. B. ir V. K. veiksmų ir mažametės K. P. nesunkaus sutrikdymo, nei jų neatsargios kaltės turinio.

29. Kaip jau buvo minėta, K. B. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 22 d. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, pagal kurią už šiame įstatyme nustatytų civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos saugos reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi civilines pirotechnikos priemones naudojantys fiziniai asmenys, nes K. B. prie Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos pastato vidiniame kieme, ant grindinio padėjo galimai 2 - 3 kategorijos fejerverkų baterijų rinkinį, kurį vėliau pagal K. B. prašymą įžiebė V. K., dėl ko mažametei K. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Gi, V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis įžiebė galimai 2 - 3 kategorijos fejerverkų baterijų rinkinį ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 22 d. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, dėl ko mažametei K. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytais K. B. gynėjo argumentais, jog kaltinime netinkamai nurodyta įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių kontrolės įstatymo redakcija ir straipsnis. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeistas įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių kontrolės įstatymas (2015-11-12 įstatymo Nr. XII-2006 (TAR, 2015, Nr. 2015-18574) redakcija, byloje nėra.

31. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje K. B. parodė, kad šventės dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d., apie pietus nuvažiavo į Gariūnų turgavietę pirkti fejerverkų. Suprato, kad fejerverkai parduodami legaliai. Pardavėjai pasiūlė, kokius pirkti. Norėjo pirkti atskirus elementus, bet pardavėjas patikino, kad dėl saugumo geriau pirkti ryšulį, kad jis labiau stabilus. Paaiškino, kaip įžiebti, kaip naudotis, kokiu atstumu pastatyti – apie 50 m. Įžiebimo instrukcija buvo ant fejerverkų dėžės, taip pat buvo nurodyti pagaminimo metai – 2017 m. Fejerverkus nunešė į seniūnijos kiemą. Pastatė fejerverkus maždaug 15 metrų atstumu nuo pastato. Nusprendė, kad iš kiemo bus saugiau iššauti. Kiemas yra aptvertas, grindinys stabilus, išklotas trinkelėmis. Informavo sargą V. K., kad palieka fejerverkus bei paprašė, kad jei jis laiku nespės ateiti, kad pastarasis (V. K.) paleistų fejerverkus. Fejerverkus jo prašymu uždegė V. K. Iš 2018 m. sausio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. pateikė pirkimo kvitą, patvirtinantį, kad 2017 m. gruodžio 6 d. iš UAB „Vilniaus Saliutas“ įsigijo pirotechniką 132 Eur sumai (t.1, b. l. 149-150).

32. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. K. parodė, kad įvykio dieną K. B. prašymu uždegė fejerverkus, kuriuos K. B. pastatė 20 metrų atstumu nuo seniūnijos pastato, iki eglutės buvo 65 metrai. Iki vietos, kur stovėjo žmonės, buvo maždaug 50 metrų. Kaltinamojo V. K. parodymai patvirtinti 2018 m. liepos 18 d. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis (t.1, b. l. 126-129). Protokole nurodyta, kad matavimo ruletės pagalba buvo išmatuoti atstumai nuo vietos, kurioje2017 m. gruodžio 6 d. buvo pastatyti fejerverkai, kuriuos V. K. įžiebė: 5,50 m atstumu nuo garažo sienos ir 15,50 m atstumu nuo seniūnijos pastato, iki Gegužės aikštės pagrindinio kelio šaligatvio – 17 m, iki vietos, kur buvo įrengta kalėdinė eglutė – 64 m.

33. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Z. K., S. R., R. A. ir T. S., dalyvavę eglutės įžiebimo šventėje, patvirtino, kad šventės metu fejerverkai buvo leidžiami už seniūnijos pastato. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad fejerverkai buvo leidžiami iš Šalčininkų rajono savivaldybės Eišiškių seniūnijos pastato vidinio kiemo. Pašalinių žmonių šalia fejerverkų paleidimo vietos nebuvo.

34. Kaip jau buvo minėta, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad F2-F3 kategorijos pirotechnikos priemonės buvo įgytos iš legalią veiklą vykdančios ir turinčios licenciją prekiauti pirotechnikos priemonėmis UAB „Vilniaus Saliutas“. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių kontrolės 2015-11-12 įstatymą Nr. XII-2006 (TAR, 2015, Nr. 2015-18574 redakcija), specialaus leidimo naudoti F2-F3 kategorijos fejerverkus nereikėjo (pagal šio įstatymo 21 straipsnį F2 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys; F3 kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir jas naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys). Taigi, priešingai nei teigia prokuroras, K. B. ir V. K. šio įstatymo nuostatų nepažeidė. Fejerverkų paleidimo metu oras buvo geras, paleidimo vieta atitiko nustatytus reikalavimus (teritorija už savivaldybės pastato aptverta ir saugoma, grindinio pagrindas lygus, fejerverkų uždegimo metu pažeidimų nebuvo, atstumas iki kalėdinės eglutės – 62,20 m). Kita vertus, kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, kokios kategorijos fejerverkai buvo įgyti, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Vilniaus Saliutas“ buvo atliktas patikrinimas, kurio metu patikrintas prekių galiojimo laikas, atitikimas kokybės sertifikatams, galiojantiems teisės aktams ir pan., todėl, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino K. B. ir V. K., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymių.

35. 2020 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 7 d. pažyma dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje pažymima, kad advokatė Emma Domajeva teikia valstybės garantuojamą teisnę pagalbą V. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-580-851/2020, pažymint, jog teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 264,06 eurų. Prašoma paminėtą pinigų sumą priteisti iš V. K. valstybės naudai.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

36. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistųjų nesuderinamas su jų teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Be to, šioje baudžiamojoje byloje V. K. yra išteisintas, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra netenkinamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas iš išteisintojo V. K. netenkinamas.

37. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-10-07 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybės naudai iš V. K. 264,06 Eur netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėAiva SurvilienėN. V.