Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-13 · Civilinė byla Nr. e2FB-13270-937/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
e2FB-13270-937/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Pareiškėjas
E. M.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant pareiškėjai E. M. ir jos atstovui advokatui E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir antstolė Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti jai bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi skirti UAB „Admivira“.

Pareiškėja nurodė, kad 2003-2007 metais iš kitų asmenų įsigijo 10 butų, esančių Užupio g. 22, Vilniuje. Šiuos butus pareiškėja nurodė tuo metu įsigijo ketindama supirkti visus pastate esančius butus bei pritaikyti pastatą savo asmeniniams poreikiams. Vis dėlto, pareiškėjai nepavyko įsigyti visų pastate esančių butų bei pasikeitus ekonominėms sąlygoms 2007 metais ji visus įsigytus butus dviem sandoriais perleido UAB „Skala“. Nuo gautų pajamų pareiškėja apskaičiavo ir sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, kuris buvo apskaičiuotas nuo skirtumo tarp butų pardavimo ir įsigijimo kainų. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-04-21 patikrinimo aktu konstatavo, kad pareiškėjos 2003-2007 metais vykdyti sandoriai turi visus individualios veiklos požymius bei papildomai apskaičiavo pareiškėjai 915 296 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 129 972 Lt delspinigių, 145,01 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 98,13 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 72,51 Lt VSD įmokos bazinei pensijos daliai baudą ir 49,07 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai baudą. Vilniaus AVMI viršininkas 2009-06-11 sprendimu Nr. (21.26)-256-246 patvirtino visas aukščiau nurodytas sumas, o taip pat paskyrė pareiškėjai 91 530 Lt GPM baudą. Pareiškėja skundė šį sprendimą, tačiau VMI 2009-08-06 sprendimu Nr. 68-227, o taip pat 2009-11-02 Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimu Nr. S-349(7-303/2009) aukščiau nurodyti sprendimai buvo palikti nepakeisti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-327-121/2010, bei Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011-04-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-618/2011 pareiškėjos skundus taipogi atmetė bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimą paliko nepakeistą. VMI viršininkas 2017-03-24 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-88022 nusprendė sustabdyti aukščiau nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimą. Sprendime yra nurodytas pareiškėjos skolos likutis, kuris ir šiuo metu sudaro 417 812,98 Eur. Skolą sudaro 26 508,92 Eur bauda, 264 894,58 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 126 409,48 Eur delspinigių. Aukščiau nurodytos skolos išieškojimą vykdo antstolė Virginija Meškauskienė. Antstolė yra nurodžiusi, kad šio pareiškimo pateikimo metu neišieškotos vykdomosios išlaidos sudaro 16 712,52 Eur.

Šios aplinkybės patvirtina, kad bendra E. M. pradelstų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 434 525,50 Eur. Pareiškėja teigė, kad pareiškėjos nemokumą nulėmė VMI sprendimas jos sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius pripažinti individualia veikla. Įsigydama nekilnojamąjį turtą, pareiškėja neketino jo niekam perleisti, ketino jį naudoti asmeniniais tikslais. Kadangi turto perleidimas buvo pripažintas individualia veikla, pareiškėjos turtinė padėtis neleido iš NT pardavimo gautomis lėšomis ir grąžinti gautas paskolas, ir įvykdyti mokestinius įsipareigojimus. Kadangi apie mokestines prievoles pareiškėja sužinojo tik 2009 metais, tuo metu ji jau buvo grąžinusi visas NT įsigijimui gautas paskolas bei likusių lėšų nepakako įvykdyti mokestines prievoles. Kita vertus, netgi tuo atveju, jeigu 2007 metais parduodama įsigytą NT pareiškėja būtų žinojusi, kad jos veikla bus pripažįstama individualia veikla, iš NT pardavimo gautų lėšų nebūtų pakakę tiek mokestinėms prievolėms įvykdyti, tiek grąžinti gautas paskolas. Taigi, pareiškėjos nemokumą nulėmė staiga pasikeitusi jos finansinė padėtis, dėl kurios ji turėjo skubos tvarka parduoti įsigytą nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad nesutinka sus pareiškimu. Nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, E. M. mokestinė nepriemoka, 2019 m. kovo 26 d., buvo 427 813,36 Eur, iš kurios gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų nepriemokos susidarė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - Vilniaus AVMI) atlikus E. M. GPM įmokų mokestinį patikrinimą už 2008-2009 metų laikotarpį ir patvirtintu Vilniaus AVMI 2009 m. birželio 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256- 246, apskaičiavus 264.894,58 Eur GPM, 126.409,70 GPM delspinigius, ir 26508,92 Eur GPM įmokų baudas. E. M. mokestinė nepriemoka susidarė realizavus turimą nekilnojamąjį turtą ir gavus individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Asmuo, planuodamas realizuoti (perleisti) nekilnojamąjį turtą, privalo įvertinti GPMį nuostatas, reglamentuojančias skirtingą gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimą, bei tinkamai ir laiku įvykdyti iš panašaus pobūdžio sandorių kylančias mokestines pasekmes. Pareiškėja jų neįvykdė, nuosekliai laikydamasi neteisingos ir nepagrįstos GPMĮ nuostatų interpretacijos. Pareiškėja inicijavo mokestinį ginčą, tačiau VMI 2009-08-06 sprendimu Nr. 68-227, o taip pat 2009-11-02 Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimu Nr. S-349(7- 303/2009) aukščiau nurodyti sprendimai buvo palikti nepakeisti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-327-121/2010, bei Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011-04-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-618/2011 pareiškėjos skundus taipogi atmetė bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjos veiksmai atlikti nuo 2008-2009 metų, kurie Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimu Nr. S-349(7-303/2009) buvo pripažinti nesąžiningais, o būtent dėl to, jog išvengė mokestinių prievolių mokėjimo, nepatenka į 3 metų laikotarpį, tačiau minėti veiksmai bendrame bankroto bylos kėlimo procese papildomai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus, siekiant gauti sau materialinės naudos Biudžetui. Pažymėjo, jog dėl pareiškėjos nesąžiningų veiksmų susidariusi mokestinė nepriemoka sudaro net 100 proc. pradelstų pareiškėjos įsiskolinimų ir yra vienintelė pareiškėjos nemokumo priežastis. Sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų sąlygų, stengiasi gauti daugiau pajamų ar išnaudoti turimus resursus ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Pažymėjo, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, nepateikė informacijos apie pastangas gauti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgi gauti, arba įsidarbinti ir gauti pajamas, taip sudarant sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja su pareiškimu neatskleidė pilnos informacijos, nepateikė jokių duomenų už praėjusius 3 paskutinius metus, iš kurių būtų galima vertinti jo sąžiningumą kreditorių atžvilgiu, t. y. atsiskaitymą su kreditoriumi mastą, vykdytą paskutinių 3 metų veiklą ir 1.1., nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias pastangas savo mokumui pagerinti (mėginimus susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir kt.). Pažymėjo, jog sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, imasi aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, keičia savo gyvenamąją vietą ir gyvena ten, kur gali susirasti geriau apmokamą darbą, gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Pareiškėjos nurodytas 268,91 Eur atlyginimas, net nesiekiantis minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokesčio per mėnesį, Kreditoriaus VMI prie FM vertinimu, patvirtina Pareiškėjos pasyvumą, nerūpestingumą, nenorą dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kreditoriumi kuo didesne apimtimi. Taigi, suinteresuoto asmens manymu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės, VMI prie FM vertinimu, neabejotinai patvirtina tai, kad Pareiškėja visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį žinojo apie galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, suprato įsipareigojimų mastą, tačiau sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178, 185 straipsniai).

Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Teismas priima nutartį iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.

Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja yra nurodžiusi, kad jos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma bendrai yra 434 525,50 Eur. Skola sudaro skoliniai įsipareigojimai antstolei Virginijai Meškauskienei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis pareiškėjos vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis pareiškėjos vardu nėra registruota nekilojamojo turto. Bylos duomenimis pareiškėja turi banko sąskaitą AB SEB banke – 455,26 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2016-07-29 buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis. Šiuo metu pareiškėja yra sudariusi darbo sutartis su UAB „Verslo konsultavimas“ ir Labdaros ir paramos fondu „Gamtos restitucija“. Darbo sutartis su UAB „Baltijos soviga“ buvo nutraukta. Iš pridedamos pažymos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad pareiškėjos pajamos iki mokesčių 2019 metų vasario mėnesį sudarė 162,72 Eur. Pasibaigus darbo santykiams su UAB „Baltijos soviga“, pareiškėja pakeitė darbo sutartį su Labdaros ir paramos fondu „Gamtos restitucija“, nes atsirado galimybė dirbti ilgesnį laiko tarpą. Pagal pakeistą darbo sutartį jos darbo užmokestis turėtų sudaryti 277,50 Eur iki mokesčių. Taigi, pareiškėjos pajamos sudarys 345,30 Eur iki mokesčių arba 268,91 Eur po mokesčių. Atsižvelgiant į darbingumo lygį, pareiškėja neturi galimybės susirasti geriau apmokamo darbo. Pareiškėja nuosavybės teise valdo 100 proc. UAB „Ginta ir partneriai“ akcijų. Šioms akcijoms yra taikomas turto areštas užtikrinat mokestinių prievolių įvykdymą. Bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo nuo 2007 metų. Duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad pareiškėja galimai dirbtinai mažina pajamas ar bando jas nuslėpti, byloje nėra. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėja gauna pajamas patvirtina pareiškėjo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamos gaunamos kaip darbo užmokestis nėra iš esmės priklausomos nuo pareiškėjo, dėl ko vien aplinkybė, jog pareiškėjos pajamos yra mažos, nesuponuoja išvados, jog pareiškėja siekia nuslėpti savo tikrąsias bei realiai galimai gaunamas didesnes pajamas. Taigi, šiuo metu pareiškėja gauna mažas pajamas iš darbo užmokesčio, palyginus su turimais pareiškėjos skoliniais įsipareigojimais yra nepakankamos skoliniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamos) faktiškai šiuo metu įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų negali, t. y. pareiškėja šiuo metu yra nemoki.

Savo ruožtu fizinių asmenų nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog: „Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. (...) Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. (...) Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. (...) Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Teismas pažymi, kad remiantis pareiškėjo paaiškinimais pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra vienintelės jo pajamos. Teismo manymu skoliniai pareiškėjo įsipareigojimai iš esmės susidarė siekiant pagerinti savo asmeninę gyvenamo būsto padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą ir patvirtinus kreditorinius reikalavimus, nemokus fizinis asmuo rengia kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriame, be kita ko, nurodo planuojamas gauti pajamas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai). Nurodytą planą fizinis asmuo pateikia teismo paskirtam bankroto administratoriui, kuris parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir pateikia ją fiziniam asmeniui bei kreditoriams (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), kurie sprendžia dėl pritarimo nurodytam planui. Plano tvirtinimo teisė suteikta teismui, kuris plano tvirtinimo klausimą sprendžia atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo metu nustačius, jog pareiškėjas yra nemokus ir nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies sąlygų, kurioms esant atsisakoma iškelti bankroto bylą, yra visos sąlygos pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui. Vėliau, nagrinėjant pateiktą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, bus sprendžiama, ar nurodytas planas atitiks nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, t. y. ar toks planas nepažeis skolininko ir jo kreditorių pusiausvyros.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės galimybę gauti tikslesnius-išsamesnius duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį ir tiksliau nustatyti pareiškėjos turtinę būklę. Tuo atveju, jei pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo įsipareigojimus ir dėl to planas gali būti neįvykdytas, bankroto administratorius turi kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bankroto administratoriui taip pat kils pareiga patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje pateiktus duomenis atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą neatitiktų nei pareiškėjos (skolininkės), nei jos kreditorių interesų – pareiškėja ir toliau liktų faktiškai nemoki, nei jos gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti visų kreditorių reikalavimų. Priešingai, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, t. y. abi šalys (skolininkė ir kreditoriai) siektų atkurti pareiškėjos mokumą, kuris atitiktų tiek pareiškėjos, tiek jos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad iš esmės turimi skoliniai pareiškėjų įsipareigojimai yra atsiradę dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių, nesant jokių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, galėjusių nulemti pareiškėjų nemokumą. Pareiškėja, siekdama nedidinti savo skolinių įsipareigojimų sumos, sąžiningai kreipėsi į teismą, informuodama savo kreditorius bei pradėdama fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjams iškeltina bankroto byla (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Admivira“. Nurodė, kad šiam bankroto administratoriui yra reikalinga 50 EUR bankroto procedūroms atlikti suma. Prie pareiškimo pridėtas sutikimas atlikti bankroto procedūras (FABĮ 4 straipsnio 5 dalis), leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas, Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas (FAB 13 straipsnio 7 dalis). FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nustatytina 50 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėja prašė teismo patvirtinti 200 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Byloje yra pateiktas būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavimas.

Teismo vertinimu, būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavime nurodytos sumos nėra nepagrįstai didelės, atitinkančios būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad net ir patvirtinus pareiškėjos prašomą200 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, įvertinus gaunamas šiuo metu pareiškėjos pajamas, akivaizdu, jog kreditoriams taip pat galėtų būti skirta tam tikra pinigų suma finansinių įsipareigojimų dengimui. Todėl teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjos prašomą būtiniausiems jos poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą, pareiškėjos kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Atsižvelgiant į tai, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 200 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Fizinio asmens kreditoriai (toliau – kreditoriai) – turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys (FABĮ 3 straipsnis). Nustatytinas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto instituto naujumą Lietuvos Respublikoje, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Iškelti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Paskirti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi UAB „Admivira“, j. a. k. 302675832, registracijos adresas Žemynos g. 31-37, Vilnius, įmonių administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eil. Nr. B-JA148.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) sumą, kurią bankroto administratorius UAB „Admivira“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį E. M., būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, registruotino turto duomenis tvarkančioms įstaigoms: valstybės įmonei „Registrų centras“ ir valstybės įmonei „Regitra“; E. M. aptarnaujančiai kredito įstaigai AB SEB.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys