- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- I-327-121/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02004-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Rosita Patackienė, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Vitas Vasiliauskuibė Gintaras
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Kaminsko, Rositos Patackienės, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Vitui Vasiliauskui bei Gintarui Balčiui, atsakovės atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-MGK) 2009-11-05 sprendimą Nr. S-349(7-303/2009), panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau-VMI) 2009-08-06 sprendimą Nr. 68-227 ir panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau-Vilniaus AVMI) 2009-06-11 sprendimą Nr. (21.26)-256-246 (b.l.3-7). Paaiškina, kad anot skundžiamų sprendimų, pareiškėjos vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai turi visus individualios veiklos požymius, nurodytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau-GPMĮ) 2 str. 7 dalyje. Su tuo pareiškėja nesutinka dėl šių motyvų:
1. Iš GPMĮ 2 str. 7 dalyje pateikto individualios veiklos apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo- ekonominės naudos siekimo- buvimą. Iš visų šių požymių pareiškėjos sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai gali turėti tik savarankiškumo požymį. Tačiau šis individualios veiklos požymis pareiškėjos atžvilgiu nėra svarbus, kadangi šio požymio tikslas yra atskirti individualią veiklą nuo darbo veiklos. Nustatydama kitų individualios veikos požymių (tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo) egzistavimą, MGK neteisingai įvertino su pareiškėjos atliktais nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais susijusias faktines aplinkybes, todėl padarė neteisingas išvadas. Veiksmų tęstinumas turėtų būti suprantamas kaip tapatūs veiksmai (t.y. pirkimo ir pardavimo sandoriai) atliekami per eilę mokestinių metų. Tuo tarpu pareiškėja nuo 2003 m. iki 2007 m. atliko tik išimtinai su vienu objektu- gyvenamuoju namu- susijusius nekilnojamojo turto pirkimo sandorius, o nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai buvo atlikti tik 2007 m. Atsižvelgiant į tai, kad (i) visi parduoti butai ir negyvenamosios patalpos yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t.y. viename name), o (ii) šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas vienam pirkėjui (t.y. UAB „Skala"), visų butų ir negyvenamųjų patalpų pardavimas, individualios veiklos vykdymo požymių nustatymo požiūriu, ekonomine prasme turėtų būti laikomas vienu sandoriu, nepaisant to, kad formaliai buvo atlikta daugiau, negu vienas sandoris. Taigi, nebuvo jokios skirtingo nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorių grandinės, kas yra būdinga individualiai veiklai. Buvo siekiama supirkti visus vieno namo butus (patalpas) tam, kad patenkinti savo asmeninius poreikius- įsirengti visame name savo gyvenamąjį būstą. Tačiau, per daug užsitęsus įsigijimo procesui ir objektyviai nepasiekus užsibrėžto tikslo, teko parduoti visus butus (patalpas) vienam pirkėjui. Pagal centrinio mokesčių administratoriaus paruoštą GPMĮ komentarą, kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sudaromiems sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas ir galimybės sandorius sudaryti ir ateityje. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pajamų, gautų pardavus butus ir patalpas UAB „Skala", neinvestavo į kito nekilnojamojo turto įsigijimą ar kokią nors kitą analogišką veiklą, o didžiąją dalį gautų pinigų padovanojo savo dukrai, galima padaryti išvadą, kad pareiškėja neturėjo motyvo ir galimybės sudaryti sandorius ateityje. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad pareiškėjos atlikti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai neturi tęstinumo požymių.
2. MGK ginčijamame sprendime teigia, kad byloje nėra duomenų, jog nekilnojamojo turto objektus pareiškėja įsigijo, turėdama kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš jų vėlesnio pardavimo. Pareiškėja visuose paaiškinimuose mokesčių administratoriui nuosekliai nurodydavo, kad vienintelė priežastis, dėl kurios ji nusprendė parduoti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo finansinių galimybių trūkumas. Pareiškėja, 2003 m. pradėjusi derybas su namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojais dėl jiems priklausančių butų (patalpų) įsigijimo, negalėjo numatyti, kad nekilnojamojo turto objektų įsigijimas truks beveik 5 metus, ko pasėkoje labai išaugo finansinių lėšų poreikis. Taip pat išaugus rekonstrukcijos darbų kainoms, pareiškėja jau neturėjo finansinių galimybių atlikti viso namo rekonstrukcijos darbus, todėl įsigytų butų (patalpų) pardavimas turėtų būti traktuojamas kaip priverstinis (ekonomine prasme), o GPMĮ prasme kaip atsitiktinio pobūdžio. Kadangi butų (patalpų) įsigijimo procesas užtruko, objektyviai nebuvo įmanoma pradėti jokių būsto pertvarkymo, rekonstrukcijos ar panašių darbų, nes neįsigijus visų butų (patalpų), bet kokiems statybos, rekonstrukcijos ar panašiai darbams reikėjo bendraturčių sutikimo, o bet kokių statybinių darbų atlikimas, neturint projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo (kuriems reikalingi bendraturčių sutikimai), yra ir buvo neįmanomas. Pagal Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" 10 punkto nuostatas be bendraturčių sutikimo yra neįmanoma gauti projektavimo sąlygų sąvado, taigi, tik įgijus visus butus (patalpas), realiai buvo galima kreiptis dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir tik tada pradėti galvoti apie bet kokios projektinės dokumentacijos parengimą. Dėl šios priežasties pareiškėja negali pateikti su įsigytais nekilnojamojo turto objektais susijusių dokumentų, kurie pagrįstų pareiškėjos siekį įsirengti visame name savo gyvenamąjį būstą ir tuo pačiu paneigtų, kad nekilnojamojo turto objektus pareiškėja įsigijo turėdama tikslą gauti pajamų iš jų vėlesnio pardavimo. Kad pareiškėja turėjo siekį įsirengti savo gyvenamąjį būstą rodo, kad ji savo nuosavybėje neturėjo ir neturi gyvenamojo būsto, gyvena dukrai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2006-06-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 yra konstatuojama, kad vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, tai reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (nagrinėjamu atveju jau įsigyjant nekilnojamąjį turtą) turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Šiuo atveju pareiškėjos atliktų nekilnojamojo turto sandorių faktinės aplinkybės visiškai atitinka šios administracinės bylos faktines aplinkybes. Minėtoje byloje pareiškėjas įsigijo žemės sklypus, siekdamas namų valdos praplėtimo ir turėdamas tikslą pagerinti gyvenimo sąlygas, šiame mokestiniame ginče analogiškai pareiškėja tikslingai, kryptingai ir koncentruotai orientavosi į viso namo (t.y. visų butų ir negyvenamųjų patalpų esančių šiame name) nupirkimą. Dėl šios priežasties MGK turėjo atsižvelgti į teisminį precedentą.
3. Faktas, jog nekilnojamajam turtui įsigyti pareiškėja naudojo iš fizinių ir juridinių asmenų gautas paskolas, kurias grąžino pardavus šį nekilnojamąjį turtą, negali būti naudojamas kaip įrodymas, jog pareiškėja vykdė individualią veiklą. Skolintas lėšas nekilnojamojo turto įsigijimui naudoja tiek individualią veiklą vykdantys asmenys, tiek individualios veiklos nevykdantys asmenys, todėl pats paskolos paėmimo ar paskolos refinansavimo faktas negali būti laikomas individualios veiklos vykdymo požymiu. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad, įsigydama nekilnojamąjį turtą, pareiškėja turėjo tikslą jį parduoti ir tokiu būdu grąžinti paskolas. Pareiškėja 2007m. gavo 48 480,55 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 593 236 Lt dividendų, ir 2104,95 Lt palūkanų. Šios pajamos 2007 m. dar buvo pakankamos atlikti mokėjimus pagal visas sudarytas paskolos sutartis, t.y. pareiškėja nepažeidinėjo nė vienos paskolos sutarties nuostatų. Tačiau pareiškėja, 2007 m. įvertinusi, kiek finansinių lėšų pareikalaus namo rekonstrukcija, nusprendė, kad ji nėra finansiškai pajėgi iki galo įgyvendinti savo ketinimus suformuoti namą kaip savo nuolatinę gyvenamąją vietą.
4. MGK teigimu, nekilnojamojo turto perleidimo pajamų dalis visose pareiškėjos 2007 m. gautose pajamose sudarė 92,5 proc. MGK nurodydama, kokią pareiškėjos 2007 m. gautų pajamų dalį sudaro nekilnojamojo turto perleidimo pajamos, siekia didelių pelnų parodymo efekto, tokiu būdu elgdamasi nesąžiningai, nes pamirštama paminėti, kad nekilnojamojo turto rinka 2003 m., 2006 m. bei 2007 m., kada butai (patalpos) buvo parduoti, kainų prasme ženkliai skyrėsi. Dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčio, nekilnojamojo turto kainos ženkliai išaugo ir tai jokiu būdu neįrodo individualios veiklos vykdymo, nes pajamų dydis pats savaime dar nieko nereiškia. Laikantis priešingos nuomonės, bet kurį nuolatinį Lietuvos gyventoją, kuris kažkada įsigijo bet kokį turtą ir vėliau dėl rinkos konjunktūros brangiai jį pardavė, galima būtų priskirti prie vykdančio individualią veiklą ir atitinkamai apmokestinti. Objektyvios ekonominės priežastys niekaip negali apspręsti asmens apmokestinimo rėžimo.
5. MGK teiginys, kad pareiškėja, ieškodama nekilnojamojo turto, skirto gyvenimui, ir elgdamasi rūpestingai bei atidžiai, tikrai galėjo numatyti, jog derybos su butų ir patalpų savininkais gali užtrukti ilgesnį laiką ir galėjo įvertinti viso namo rekonstrukcijai reikalingas investicijas, vertintinas kritiškai. Pareiškėja yra UAB „Ginta ir partneriai" akcininke ir vadovė. Ši bendrovė yra sėkmingai įgyvendinusi du nekilnojamojo turto vystymo projektus (duomenys neskelbtini) g. 23 ir (duomenys neskelbtini) g. 27. Dėl šios priežasties pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti, kad butų (patalpų) supirkimas name esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebus sklandus. Vienintelė priežastis, dėl kurios neplanuotai ilgai užtruko butų (patalpų) įsigijimas buvo ta, kad buto (duomenys neskelbtini)-8, Vilniuje, savininkė J. R. kategoriškai atsisakė parduoti savo butą, todėl vienintelis įmanomas buto (duomenys neskelbtini)-8, Vilniuje, įsigijimo būdas buvo mainai. J. R. pageidaujamas butas turėjo būti (duomenys neskelbtini) g., pilnai suremontuotas, su visais patogumais, tinkamas gyventi globotinei- I grupės invalidui. Pažymi, kad pareiškėjai tik po labai ilgų derybų pavyko sutarti, kad J. R. sutiktų išmainyti savo butą į butą (duomenys neskelbtini) g. 18-8, Vilniuje, kurį pareiškėja specialiai nupirko šiam tikslui. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėja, ieškodama nekilnojamojo turto, skirto gyvenimui, elgėsi rūpestingai ir atidžiai, priimdama sprendimus, vadovavosi praktine patirtimi, tačiau dėl objektyvių priežasčių derybos su butų (patalpų) savininkais užtruko ilgiau, negu buvo planuota, ir nėra pagrindo priekaištauti, kad pareiškėja, 2003 m. pradėdama supirkinėti butus (patalpas), nesugebėjo tiksliai įvertinti viso namo rekonstrukcijai reikalingas investicijas. Dabartinė ekonominė krizė patvirtino, kad net ekonomikos ekspertai praktiškai nesugeba numatyti, kokios bus šalies ekonomikos vystymosi tendencijos per artimiausius metus, todėl yra nesąžininga reikalauti, kad pareiškėja dar 2003 m. turėjo numatyti, kaip pasikeis statybos darbų kainos per 5 metus. Akivaizdu, kad objektyvios aplinkybės sudaro pagrindą daryti vienareikšmę išvadą jog pareiškėjos atlikti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai GPMĮ prasme yra atsitiktinio pobūdžio (b.l.3-7).
Atsiliepimas
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, nurodo, kad su juo nesutinka Vilniaus AVMI 2009-06-11 sprendime Nr. (21.26)-256-246, VMI 2009-08-06 sprendime Nr. 68-227 ir MGK 2009-11-02 sprendime Nr. S-349-(7-303/2009) išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjos teiginiai, kad aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą nebuvo tinkamai ir objektyviai atskleistos, mokesčių teisės pažiūriu yra nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, todėl yra vertinami tik kaip gynybinė pareiškėjos pozicija, susidedanti iš nieko neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos, t.y., nesudaro pagrindo naikinti ginčo sprendimus, kurie yra pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje yra apstu eksplicitiškai motyvuotų aplinkybių, vienareikšmiškai įrodančių, kad pareiškėja turimą nekilnojamąjį turtą naudojo kaip prekę, kurią realizavus, ji gavo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Be to, būtina aiškiai apibrėžti tai, kad ir vienas sandoris gali būti pagrindas šią ūkinę operaciją pripažinti individualia veikla, o sprendžiant klausimą dėl individualios veiklos vykdymo fakto pripažinimo, svarbu kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai, netaikant taisyklių, priimtinų bendruoju atveju. Asmuo, planuodamas realizuoti (perleisti) nekilnojamąjį turtą, privalo įvertinti GPMĮ nuostatas, reglamentuojančias skirtingą gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimą, bei tinkamai ir laiku įvykdyti iš panašaus pobūdžio sandorių kylančias mokestines pasekmes. Pareiškėja jų neįvykdė, nuosekliai laikydamasi neteisingos ir nepagrįstos GPMĮ nuostatų interpretacijos. Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo vykdomi per tęstinį laikotarpį- pareiškėja per 2003-2007 metus nusipirko 10 butų Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), iš jų: 2003 metais- 4 butus, 2006 metais- 4 butus, 2007 metais- 2 butus; 2007 metais visus 10 butų dviem sandoriais (t.y. 2007-03-23 ir 2007-04-20) pardavė UAB „Skala". Ginčo turtą pareiškėja perleido už 7 946 000 Lt, įsigijo už 2 450 650 Lt. Ekonominės naudos dydis lygus 5 495 350 Lt. Akivaizdu, kad pareiškėjos veikla 2007 metais parduodant nekilnojamąjį turtą atitinka GPMĮ 2 str. 7 dalyje nurodytus individualios veiklos požymius, todėl vietos mokesčių administratorius pagrįstai pajamas iš aukščiau minėto turto pardavimo priskyrė pareiškėjos individualios veiklos pajamoms. Iš to seka, kad GPMĮ 2 str. 7 dalies normos taikymo prasme kitos pareiškėjos skunde nurodomos nekilnojamojo turto įsigijimo ir vėlesnio jo pardavimo priežastys nėra reikšmingos. Pareiškėja turėtą nekilnojamąjį turtą naudojo kaip prekę. Naikinti skundžiamų sprendimų nėra pagrindo (b.l.21-22).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI, palaikydama VMI atsiliepime išdėstytus argumentus, su E. M. skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b.l.24).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad neįrodytas veiklos tęstinumas, nes butų, esančių viename name, pardavimas vienam pirkėjui laikytinas vienu sandoriu.Butų bendras plotas sudaro apie 300 kv.m., butus pirko įsirengti būstą dviejų asmenų šeimai- sau ir dukrai. Pareiškėja yra nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės vienintelė savininkė, sandorius galėjo vykdyti per ją. Projektavimo sąlygų negavo dėl vienos savininkės nesutikimo parduoti butą, gi UAB „Skala“ sutiko pirkti visą namą, nuo to priklausė sandorio kaina.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad buvo patikrintas mokesčių mokėtojos E. M. GPM, VSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 teisingumas, 2009-04-21 surašytas patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-43. Mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus mokestinį tyrimą pagal E. M. 2007-07-02 pateiktus keturis prašymus (FR0464) dėl 231 150 Lt (45 900Lt+76 500 Lt+32 250 Lt+76 500 Lt) GPM permokos grąžinimo už parduotą nekilnojamąjį turtą- butus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g.22-3, 22-2, 22-5, 22-9. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad E. M. vykdyta veikla (nekilnojamo turto pirkimas ir pardavimas) atitinka GPMĮ 2 str. 7 dalimi nustatytus individualios veiklos požymius (MGK byla Nr. 6.11-03(7-303/2009), toliau-,,ten pat“, 1t., b.l.36-45)..
Vilniaus AVMI nustatė, kad E. M. 2003-09-09 pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB ,,Ginta ir partneriai“ už 312 000 Lt įsigijo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini)-4, 22-1, 22-7, o 2003-09-30 susitarimu pakeitė sutarties kainą į 338 000 Lt. Negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini)-12 E. M. 2003-09-11 nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš Ž. U. ir E. U. U. už 41 650 Lt. Visas šias negyvenamąsias patalpas, t.y. (duomenys neskelbtini)-12 (plotas 18,18 kv.m.), 22-7 (plotas 62,45 kv.m.), 22-4 (plotas 58,50 kv.m.), 22-1 (plotas 18,08 kv.m.), E. M. 2007-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB ,,Skala“ už 5 959 000 Lt. Minėtus butus ir negyvenamąsias patalpas pareiškėja įsigijo panaudodama 318 650 Lt paskolą, kurią pagal 2003-10-01 kredito sutartį gavo iš UAB ,,Sampo bankas“, lėšas, gautas pagal 2005-11-09 trumpalaikę paskolos sutartį iš G. M. (100 000 Lt), pagal 2006-04-19 trumpalaikę paskolos sutartį iš savo dukters M. M. (438 000 Lt), pagal 2006-02-01 trumpalaikę paskolos sutartį iš UAB ,,Ginta ir partneriai“ (925 000 Lt) bei išrašydama 2006-10-19 paprastąjį vekselį UAB ,,Ginta ir partneriai“ 215 000 Lt sumai (ten pat, 1t., b.l.36-45).
Taip pat nustatyta, kad 2006-02-02 pirkimo-pardavimo sutartimi E. M. iš I. L. įsigijo butus (duomenys neskelbtini)-9 ir 22-2 už 1 020 000 Lt; 2006-04-24 buto pirkimo-pardavimo sutartimi iš V. P. įsigijo butą (duomenys neskelbtini)-3 už 306 000 Lt; 2006-10-20 pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB ,,Ginta ir partneriai“ įsigijo butą (duomenys neskelbtini) g.22-5 už 215 000 Lt. Visus šiuos butus (duomenys neskelbtini)-9 (plotas 69,51 kv.m.), 22-5 (plotas 42,89 kv.m.), 22-3 (plotas 46,73 kv.m.), 22-2 (plotas 38,12 kv.m.) E. M. 2007-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB ,,Skala“ už 1 541 000 Lt (ten pat, 1t., b.l.36-45).
E. M. 2007-03-23 sutartimi pardavusi negyvenamąsias patalpas ir butus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už gautas pinigines lėšas 2007-04-04 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą (duomenys neskelbtini) g.18-8, Vilniuje, iš Ž. D. už 410 000 Lt. 2007-04-20 butų mainų sutartimi E. M. išmainė butą (duomenys neskelbtini) g.18-8, Vilniuje, į J. R. nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini)-8, Vilniuje. Sutartyje nurodyta, kad mainomas butas (duomenys neskelbtini) g. 18-8 ir butas (duomenys neskelbtini)-8 šalių įvertinti 146 000 Lt, butai mainomi be priemokos ir vertės skirtumo kompensavimo. 2007-04-24 nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi E. M. pardavė butą (duomenys neskelbtini)-8 UAB ,,Skala“ už 300 000 Lt. UAB ,,Skala“ nuo pajamų, gautų pagal sutartis 2007-03-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-04-24 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į valstybės biudžetą 276 150 Lt GPM (231 150 Lt+45 000 Lt) (ten pat, 1t., b.l.36-45).
Vilniaus AVMI 2009-04-21 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-43 konstatavo, kad E. M. vykdyti sandoriai turi visus individualios veiklos požymius, nurodytus GPMĮ 2 str. 7 dalyje, todėl padarė išvadą, kad ji vykdė individualią veiklą (EVRK kodas 68.10- Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas) nuo 2007-03-23 (pirmojo pardavimo sandorio data) iki 2007-04-24 (paskutinio pardavimo sandorio data) ir gavo 7 946 000 Lt individualios veiklos pajamų. Vilniaus AVMI E. M. papildomai apskaičiavo 915 296 GPM (įvertinusi E. M. 2007 metais gautas 48 480,00 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas, išskaičiuoto mokesčio sumą 12 096 Lt, 593 226 Lt dividendų, išskaičiuoto mokesčio sumą 88 984 Lt, 2104,95 Lt gautų palūkanų, pagal palankesnį 15 proc. tarifą apmokestinamas 7 946 000 Lt individualios veiklos pajamas, išskaičiuoto mokesčio sumą 276 150 Lt, 2726,89 Lt patirtas gyvybės draudimo išlaidas ir taikytą metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį 3840 Lt), vadovaudamasi GPMĮ 36 str. 2 dalimi, MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu, 129 972 GPM delspinigių, vadovaujantis MAĮ 13 straipsniu, VSDĮ 4 straipsniu, 145,01 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 98,13 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai, vadovaujantis VSDĮ 16 str. 2 dalimi 72,51 Lt VSD įmokos bazinei pensijos daliai baudą, 49,07 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai baudą (ten pat, 1t., b.l.36-45).
Mokestinio patikrinimo metu taip pat buvo įvertinti E. M. 2007-07-02 keturi prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti 231 150 Lt GPM sumą, susidariusią pagal 2007-03-23 nekilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį pardavus butus Vilniuje: (duomenys neskelbtini) g.22-3, 22-2, 22-5, 22-9 UAB ,,Skala“ už 1 541 000 Lt kainą. UAB ,,Skala“, vadovaudamasi GPMĮ 23 straipsnio reikalavimais, gyventojo lėšomis apskaičiavo ir pervedė į biudžetą 231 150 Lt GPM. Išnagrinėjusi E. M. prašymus ir mokestinio patikrinimo metu nustačiusi, kad pagal 2007-03-23 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį gautos pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms, UAB ,,Skala“ gyventojo lėšomis sumokėta 231 150 Lt GPM suma įvertinta mokestinio patikrinimo metu apskaičiuojant mokėtiną GPM už 2007 metus ir nustatė, kad jos nepriklauso grąžinti E. M. (ten pat, 1t., b.l.36-45).
Vilniaus AVMI viršininkas 2009-06-11 sprendimu Nr. (21.26)-256-246 patvirtino 2009-04-21 patikrinimo akte Nr. (21.26)-04-77-43 apskaičiuotus 915 296 Lt GPM, 129 972 Lt GPM delspinigius, 145,01 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 98,13 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 72,51 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą ir 49,07 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą bei skyrė 91 530 Lt GPM baudą (ten pat, 1t., b.l.50-54).
VMI, išnagrinėjusi E. M. skundą, 2009-08-06 sprendimu Nr. 68-227 patvirtino Vilniaus AVMI 2009-06-11 sprendimą Nr. (21.26)-256-246 (ten pat, 1t., b.l.20-26), o MGK 2009-11-02 sprendimu Nr. S-349(7-303/2009) patvirtino VMI 2009-08-06 sprendimą Nr. 68-227 (ten pat, 3t., b.l.161-168).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Dėl pareiškėjos vykdytos nekilnojamo turto prekybos veiklos priskyrimo individualiai veiklai.
2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau-GPMĮ) 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. GPMĮ 35 str. 2 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 2005-04-04 VMI viršininko įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau-Taisyklės) 9.5 punkte nustatyta, kad kiti individualią veiklą vykdantys gyventojai, draudėjai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.
Kolegija mano, kad mokesčių administratoriai (centrinis ir teritorinis) bei MGK pagrįstai E. M. sandorius įvertino kaip individualią veiklą siekiant gauti pajamų (ekonominės naudos) ir ji turi visus tokiai veiklai būdingus požymius- komerciškumą (versliškumą), ekonominės naudos siekimą, veiklos tęstinumą bei savarankiškumą, pastarosios buvimo neneigia ir pati pareiškėja.
Nustatyta, kad pareiškėja iš patalpų (butų) pirkimo-pardavimo sandorių gavo ekonominės naudos, nes nekilnojamąjį turtą pirko pigiau, nei vėliau pardavė. Kolegija nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad taip atsitiko atsitiktinai, dėl pokyčių rinkoje, nes pareiškėja ir pati neneigia, kad jos pagrindinė darbo veikla ir yra prekyba nekilnojamojo turto rinkoje, t.y. pelno siekimas, kas leidžia manyti, kad ji sekė tendencijas šioje rinkoje, buvo įgijusi tam tikros patirties ir šią patirtį taikė. Pagal surinktus įrodymus konstatuotinas ir vykdytos veiklos tęstinumas, kuri (įrodinėjimo prasme) apima ne tik turto pardavimo, bet ir jo supirkimo laikotarpius (nuo 2003m.). Kolegija nesutinka su pareiškėjos vertinimu, jog pirkimų-pardavimų visetas vertintini kaip vienas sandoris, nes butai buvo supirkti viename name ir parduoti vienam pirkėjui, be to, tai iš pradžių buvo daroma siekiant pagerinti pačios pareiškėjos gyvenimo sąlygas, o vėliau butai parduoti dėl pablogėjusios ekonominės situacijos. Tokius teiginius paneigia netrumpas pirkimų pardavimų laikotarpis, jų chronologija, nes pareiškėja, 2007-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimis butus pardavusi UAB ,,Skala“, toliau tęsė butų supirkimą tame pačiame name. Jos atstovas teisme paaiškino, kad tai, viena vertus, buvo susitarimo su UAB “Skala” dalykas (ši norėjo įsigyti visą namą), be to, išpildžius tokią sąlygą, didėjo sandorio kaina. Teismas argumentą, kad butai (patalpos) buvo įsigyjamos siekiant pačiai pareiškėjai pasigerinti savo būsto sąlygas, vertina kaip gynybinę poziciją, nes jai pagrįsti nepateikta jokių įrodymų.
Dėl GPM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo.
GPMĮ 2 str. 15 dalyje nustatyta, kad pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. GPMĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr.339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos (toliau-Tvarka) (neteko galios, 2009-05-19 įsakymu Nr. 1K-162, įsigaliojusiu nuo 2009-07-01 ) 5.1 punktą gaunant turtą arba paslaugas pajamos, gautos natūra, įvertinamos to turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. GPMĮ 2 str. 20 dalyje nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
GPMĮ 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. GPMĮ 25 str. 2 dalyje nustatyta, kad pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal GPMĮ 27 str. 1 dalyje (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija), nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. GPMĮ 27 str. 7 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
GPMĮ 36 str. 2 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau-MAĮ) 96 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). MAĮ 139 str. 1 dalyje nsuatatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Minėta, kad pareiškėja aptartais nekilnojamo turto pardavimo sandoriais gavo 7 946 000 Lt individualios veiklos pajamų, todėl jai, įvertinus cituotą reglamentavimą, pagrįstai buvo papildomai apskaičiuotas 915 296 GPM, 129 972 GPM delspinigių.
Dėl VSD įmokų bei su jomis susijusių sumų apskaičiavimo.
Vilniaus AVMI VSD įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai apskaičiavo vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) originalia 1991-05-21 redakcija Nr. I-1336 bei Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis (2004-01-27 nutarimo Nr. 81 redakcija), kurios buvo pripažintos netekusiomis galios Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 3.1 punktu. 2007 metais galiojo VSDĮ 2004-11-04 redakcija Nr. IX-2535 bei Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
VSDĮ 2004-11-04 redakcijos Nr. IX-2535 4 str. 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Tuo atveju, kai šioje dalyje išvardyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme.
Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau-Taisyklės) 20.11. punkte nustatyta, kad kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau-Fondas) biudžeto sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos vykdymo pabaigos. Taisyklių 20.12. punkte nustatyta, kad už savarankiškai dirbančius asmenis, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, mokamos Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei ir papildomai dalims gauti. 2006-12-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr.X-966 3 str. 5 dalyje nustatyta, kad VSD pensijos pagrindinei daliai gauti socialinio draudimo įmokos dydis-50 procentų VSD bazinės pensijos, o 7 dalyje nustatyta, kad VSD visų rūšių pensijų papildomai daliai gauti socialinio draudimo įmokos dydis-15 procentų valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų.
VSDĮ 16 str. 2 dalyje (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1396 redakcija) nustatyta, kad jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda.
Įvertinus pasakytą, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra priimti teisingai pritaikius bei aiškinus galiojusį bei galiojantį teisinį reglamentavimą, itin detaliai išanalizavus vertintai pareiškėjos veiklai reikšmingus laikotarpius, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, pamatuotai atsikirtus į pareiškėjos argumentus, todėl jie laikytini teisėtais ir teisingais, o skundas- atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija
nusp rendė:
Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-11-05 sprendimą Nr. S-349(7-303/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009-08-06 sprendimą Nr. 68-227, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-06-11 sprendimą Nr. (21.26)-256-246 (b.l.3-7) palikti nepakeistus, o skundą- atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.