Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. D. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo

K. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas 35 (trisdešimt penkių) parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu ir paskirta ga­lu­tinė subendrinta bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų areštas, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straips­nio 4 dalyje, ir nuteistas 35 (trisdešimt penkių) parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 da­limis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuos­pren­džiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė su­ben­drinta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai 17 (septyniolika) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. D. ir V. L. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai so­li­da­riai priteista 114,73 eurų (vienas šimtas keturiolika eurų 73 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. D. ir V. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 19.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užėję į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), K. D. paėmė vieną butelį degtinės Grey Goose“, 1 l talpos, 44,75 Eur vertės, ir vieną butelį vis­kio „Jack Daniels“, 0,7 l talpos, 25,99 Eur vertės, V. L. paėmė vieną butelį brendžio „Torres 15“ 0,7 l talpos, 27 Eur vertės, ir vieną butelį brendžio „Torres 10“, 0,7 l talpos, 16,99 Eur vertės, V. L. šias parduotuvės prekes susidėjo į savo kuprinę ir iš parduotuvės išėjo pro įėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu kaltinamieji pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 114,73 Eur vertės turtą.Nuteistasis K. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę. Apelianto nuomone, teis­mas, skirdamas arešto bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusi­žen­gi­mą, yra dirbantis, o dėl paskirtos bausmės praras darbą. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė įro­dymus dėl žalos civilinei ieškovei atlyginimo.Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Nurodo, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo draugė nėščia, jis pats ketina pra­dė­ti dirbti ir nori susitvarkyti gyvenimą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė V. V. at­si­liepime į nuteistųjų apeliacinius skundus prašo K. D. ir V. L. ape­lia­ci­nius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą. Nuteistojo K. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo K. D. apeliacinio skundo

Nuteistasis K. D. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo jam skirti laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įver­tino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nu­teistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sun­ki­nan­čią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir pas­kyrė K. D. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą tinkamos rūšies bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. D. arešto bausmę, pagrįstai atsi­žvel­gė į tai, kad jis anksčiau eilę kartų teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat ir už pa­na­šaus pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas taip pat už tur­ti­nių pažeidimų padarymą. Jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, pri­klausomybės sindromas. Nors skunde nurodo, kad dirba, tačiau pastebėtina, kad įsidarbino 2018 m. vasario 7 d., t. y., tik bylos nagrinėjimo teisme metu, sudaryta terminuota darbo sutartis (su­tarties pabaigos terminas – 2018 m. balandžio 30 d.). Baudžiamasis nusižengimas padarytas pra­ėjus kiek daugiau nei mėnesiui laiko po to, kai apelianto atžvilgiu buvo priimtas apkal­ti­na­ma­sis nuosprendis dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, už ką jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad K. D. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o nu­lem­ta susi­for­mavusių neigiamų vertybinių nuostatų ir kad anksčiau paskirtos bausmės nepadarė poveikio nuteistojo elgesiui, nepakeitė jo polinkio nusikalsti. Todėl teismas jam pagrįstai pas­ky­rė griež­čiau­sią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs nu­si­kalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusi­kals­tamų veikų. Todėl keisti K. D. paskirtos bausmės rūšį nėra jokio teisi­nio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas arešto bausmės trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsa­ko­mybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, kitas aukščiau išdėstytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, ir paskyrė bausmę, šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatytos areš­to bausmės vidurkis. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo dar viena K. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kartu su apeliaciniu skundu nu­teistasis pa­tei­kė pinigų pervedimo kvitą, patvirtinantį, kad jis 2018 m. kovo 15 d. (po nuos­prendžio priė­mi­mo) civilinei ieškovei atlygino baudžiamuoju nusižengimu padarytą žalą, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 114,73 Eur (2 t., b. l . 142). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nus­ta­ty­ta, kad atsa­ko­my­bę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pa­ša­li­no padarytą žalą. Teismų praktikoje savanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę len­gvinančia aplin­ky­be tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės ins­tan­ci­jos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/­2009, 2K-7-287/2009, 2K-534/2013, 2K-211/2014). Taigi minėta aplinkybė dėl žalos atlygi­ni­mo pripažintina nuteistojo K. D. atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punk­tas). Kadangi individualizuodamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę len­g­vinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju nuteistojo atsakomybę leng­vi­nanti aplinkybė nustatyta po teismo nuosprendžio priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą baus­mę. Skundžiamu nuos­pren­džiu K. D. už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta šiek tiek didesnė nei sank­ci­jos vidurkis arešto bausmė, tačiau atsižvelgus į apeliacinės ins­tancijos teisme paaiškėjusią at­sa­komybę lengvinančią aplinkybę bei kitas aukščiau aptartas baus­mės skyrimui reikšmingas ap­linkybes, į kurias atsižvelgė ir apylinkės teismas, šis dydis ma­žintinas ir K. D. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriama artima sankcijos vi­dur­kiui bausmė. Tuo pačiu mažintina ir galutinė su­ben­drin­ta nuteistajam paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis keis­ti­nas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo

Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde savo kaltės taip pat neginčija, prašo jam skir­ti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ape­liacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką teis­mas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nu­teistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sun­ki­nan­čią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir pas­ky­rė V. L. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą tinkamos rūšies ir dydžio baus­mę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. L. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus, baustas admi­nis­tra­cine tvarka. Jis yra niekur nedirbantis, nevedęs, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai var­tojant opioidus, priklausomybės sindromas. Baudžiamasis nusižengimas padarytas laisvės atė­mimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus nei trims mėnesiams po to, kai ape­lianto atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo atidėtas laisvės atė­mi­mo bausmės vykdymas, praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini), kur taip pat atliko laisvės atėmimo bausmę. Visos šios teismo nustatytos ap­lin­kybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsi­tik­tinė, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų ir kad anksčiau paskirtos baus­mės nepadarė poveikio nuteistojo elgesiui, nepakeitė jo polinkio nusikalsti. Todėl teismas jam pa­grįs­tai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas arešto bausmės trukmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsa­ko­mybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – baudžiamąją nu­sižengimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, kitas aukščiau išdėstytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, pagrįstai paskyrė bausmę, šiek tiek didesnę nei sankcijoje nu­ma­ty­tos arešto bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra pakankamai motyvuoti, nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, numatytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Paskirta 35 parų arešto bausmė yra pro­por­cin­ga nuteistojo asmenybei, nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, nėra per griež­ta ir neprieštarauja teisingumo principui.Pastebėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu V. L. buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Bau­džiamasis nusižengimas, už kurį V. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pa­da­rytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šios bausmės, kaip ir nurodė apylinkės teis­mas, va­dovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis turi būti subendrintos. BK 64 straipsnio 3 da­lyje numatyta, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pri­de­da­ma neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pri­de­dama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedamos bausmės dalis negali būti ma­žes­nė, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neat­likta bausmės dalis nuteistajam, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismų pripažįstama visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė. Nagrinėjamu atveju, kaip mi­nėta, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu V. L. buvo pas­kir­ta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas. Tad prie šiuo nuos­pren­džiu skir­tos bausmės turėjo būti pridėta dalis 35 parų arešto bausmės, paskirtos skundžiamu nuos­­pren­džiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, kurios dydis didesnis nei 8 mėnesiai lais­vės atė­mi­mo. Tačiau apylinkės teismas, nenurodydamas jokių savo sprendimo motyvų, nu­teis­ta­jam pas­kyrė galutinę subendrintą 7 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kadangi ape­liacinį skundą padavė tik pats nuteistasis, jo padėtis negali būti pabloginta, todėl galutinė baus­mė apeliacinės instancijos teismo jam lieka nepakeista. Bylos duomenys patvirtina, kad V. L. nuolat daro tyčinius nusikaltimus, anksčiau jam paskirtos bausmės, o buvo skiriamos ir pačios griežčiausios – laisvės atėmimas – teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Nuteistasis baudžiamąjį nusižengimą padarė nepraėjus trims mė­ne­siams po to, kai jo atžvilgiu buvo atidėtas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pa­siek­ti be realaus bausmės atlikimo, nes akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti lais­vė­je negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, keisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį nu­teistojo V. L. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo

Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 114,73 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 17) dėl tur­ti­nės žalos atly­gi­ni­mo. Iš K. D. pateikto mokėjimo do­kumento matyti, kad nuteistasis su­mo­kėjo civiliniam ieškovui 114,73 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 142). Kadangi ieškinyje reikalaujama žala yra pilnai atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nu­trau­kiamas (BPK 107 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo K. D. ape­liacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį K. D. paskirtą arešto bausmę sumažinti iki 25 (dvidešimt penkių) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę su­bendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos bausmė dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš K. D. ir V. L. solidariai priteista 114,73 eurų turtinei žalai atlyginti, procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.