Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017 m. liepos 2 d. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambinusi moteris pasiskundė, jog jos turimo sandėliuko plotas sumažėjo ir ji neturi kur laikyti dviračio. Nors moteris neprisistatė,

jai pažadėjo susitikti ir kitą dieną nuvyko kartu su pussesere J. G. į paveldėtą butą ir nuėjo į rūsį. Netrukus prisistatė moteris, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo D. P. ir prašė atrakinti sandėliuką, jai atsakęs, jog rakto neturi, kadangi tarp jų vyko nemalonus pokalbis ir jis buvo apšauktas.

2017 m. liepos 31 d. jam dar kartą iš to paties numerio paskambino moteris , skundėsi, jog neturi kur laikyti dviračio, jam paprašius prisistatyti, moteris pradėjusi šaukti ir jis nutraukęs pokalbį. Po šio pokalbio, ne vėliau kaip rugpjūčio 10 d., ėjo į butą, kadangi reikėjo apmokėti komunalinius mokesčius, nuėjo ir į sandėliuką , tačiau negalėjo patekti į sandėliuko vidų dėl pakeistos durų spynos.

2021-02-11 ieškovas, kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti informaciją, pateikiant atsakovui klausimus, susijusius su kilusiu ginču, pateikti dokumentų kopijas. Atsakydamas į atsakovui pateiktus klausimus atsakovas nurodė, jog atidarant duris dalyvavo du bendrijos nariai D. P. ir A. G.. Nurodė, jog poreikis įeiti į bendro naudojimo patalpas buvo, nes per ginčo objektą (kurios yra tualeto patalpos) eina vamzdynas. Patikslino, jog buvo išlaužtos vyrų tualeto durys, esančios bendrose patalpose, o ne sandėliuko. Atlikus darbus buvo uždėta nauja spyna. Ieškovas nurodo, kad nors ginčo objekto paskirtis yra tualeto, tačiau juo pagal paskirtį nebuvo naudojamasi. Brėžiniuose ši patalpa žymima R-35 ir nurodoma kaip techninė patalpa. Pateiktame atsakyme atsakovas nenurodė ar buvo būtinas reikalingumas patekti į ginčo objektą, taip pat nenurodė kada tiksliai buvo įsilaužta (patekta) į ginčo patalpą. Bendrijos pirmininkas nurodė, kad gyventojų neinformavo, kokie darbai atliekami bendro naudojimo patalpose, šiuo atveju tualete. Nurodo, jog daiktai buvę ginčo objekte išliko, nes po atliktų darbų viskas buvo grąžinta, bendromis patalpomis naudojasi visi. Nurodė, kad visuotiniuose susirinkimuose nesvarstomi bendrų patalpų renovacijos darbai. Pagal planus buvo renovuota šildymo sistema. Nurodė, kad bendromis patalpomis gali naudotis visi ir gali kurį laiką susidėti nereikalingus daiktus.

Ieškovo nuomone, pateiktas atsakovo atsakymas ieškovui neatspindi realios tiesos, nes patalpos visada laikomos užrakintos ir tik rakto turėtojas gali į jas laisvai patekti, o ieškovas nežinojo, kas tiksliai turi raktus. Bendrija nurodė, jog neturi ginčų nagrinėjimo komisijos, todėl ieškovui nebuvo galimybės ikiteismine tarka kreiptis į bendriją. Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendina bendrijos tikslus, raštu atsako į butų ir kitų patalpų savininkų prašymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu (toliau – Bendrijos įstatymas) bendrijos valdyba nesvarsto gyventojų prašymų, nes tai nenumatyta jų tiesioginėje kompetencijoje.

Atsakovui nepateikus atsakymų ieškovui į klausimus susijusius su atliekamais renovacijos darbais, ieškovas gavo duomenis iš UAB „Rokiškio butų ūkis“ , kad Rangos sutartis CP040250/120265 pasirašyta 2017 m. liepos 31 d., o atsakingas asmuo - statybos vadovas buvo paskirtas 2017-10-13. UAB „Rokiškio butų ūkis“ siųstais duomenimis 2017 m. spalio 10 d. buvo baigti projekto rengimo darbai, tai reiškia, kad iki to momento jokie kiti šildymo renovacijos darbai, dė1 kurių būtų būtinybė patekti į ginčo patalpas, nevyko.

Atsakant į klausimus atsakovas nurodęs, kad D. P. žinojo, kad ieškovas turi raktą, dėl to prašė pasidėti dviratį, bet ne pačių patalpų. Tai reiškia, kad ginčo objekto patalpose buvo pakeista spyna siekiant asmeninių interesų, turėti galimybę, kažkur laikyti dviratį ir tai nebuvo susiję su šildymo renovacija. Bendrija nurodė, kad į patalpas ieškovas neina, jam buvo siūlyta pasiimti daiktus. Nurodo, kad pretenzijos ieškovui dėl naudojamų patalpų nebuvo reikštos, patalpomis naudotis galėjo, nes turi butą. Nurodo, kad ieškovas bet kada galėjo pasiimti daiktus. Bendrija nepriėmė jokių sprendimų susijusių su šildymo renovacija. Sprendimai dėl renovacijos buvo rengiami „Rokiškio butų ūkio“ iniciatyva.

2021-02-24 ieškovas kreipėsi raštu į Rokiškio butų ūkį ir prašė suteikti informaciją, atsakant į pateikiamus klausimus, bei dokumentų kopijas.

Atsakant į klausimus dėl projektavimo darbų, ar buvo būtina projektuojant šildymo sistemas patekti į rūsio patalpas, UAB „Rokiškio butų ūkis“ nurodė, kad prieš pradedant projektavimo darbus darbuotojams buvo būtina atlikti vizualias apžiūras, taip pat atlikti natūrinius matavimus. Atsakant į klausimą ar buvo prašoma gyventojų sudaryti sąlygas patekti į rūsius, UAB „Rokiškio butų ūkis“ nurodė, jog nebuvo būtinybės patekti į gyventojams priklausančias rūsio patalpas, tačiau prašė suteikti galimybę patekti į šilumos punkto ir elektros skydinės patalpas, esančias rūsyje. UAB „Rokiškio butų ūkis“ nurodė, jog neturi informacijos apie tai, kad buvo bandoma įsilaužti į bendro naudojimo patalpą (R-35).

Atsakant į klausimus dėl renovacijos darbų, UAB „Rokiškio butų ūkis“ nurodė, jog rangovas, atliekantis darbus, į dalį rūsio patalpas privalėjo patekti tam, kad galėtų demontuoti seną vamzdynų sistemą ir sumontuoti naują. Kaip jau buvo nurodyta, atsakingas darbus prižiūrintis žmogus buvo paskirtas 2017 m. spalio 13 d., tai reiškia, kad iki paskiriant asmenį, būtinybės patekti į ginčo objektą nebuvo. Atsakymą teikusi institucija nurodė, jog iš Rangovo negavo prašymų suteikti galimybę patekti į užrakintas rūsio patalpas. Institucija neturi informacijos apie tai, jog darbuotojams būtų tekę laužti duris bendro naudojimo patalpose.

Nurodo, jog gauti bendrijos atsakymai patvirtina, kad D. P. ieškovo prašė leisti pasidėti dviratį ir ši aplinkybė paneigia kuriamą versiją, jog pateikimas į patalpas buvo reikalingas siekiant įleisti darbuotojus, būtiniems darbams atlikti, ką patvirtina UAB „Rokiškio butų ūkio“ pateikti atsakymai. Gauti atsakymai patvirtina ir tai, kad ieškovas nebuvo aiškiai informuotas apie tai, kad privalo atrakinti ginčo objekto duris, kaimynė D. P. tik skundėsi, jog neturi kur laikyti dviračio, jokie sprendimai nebuvo priimami dėl šildymo sistemos renovacijos rūsio patalpose ir būtino reikalingumo laužti uždėtą spyną be ieškovo žinios ir jam nedalyvaujant. Ieškovo pridedamos ginčo objekto nuotraukos patvirtina, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasiimti jam priklausančius daiktus, kadangi patalpos yra užrakintos, tai paneigia atsakovo versiją, jog bendro naudojimo patalpos yra prieinamos visiems ir bet kas gali atėjęs laikinai pasidėti daiktus. Asmuo, jam skundęsis jog neturėjo kur laikyti dviračio, galimai reiškė netiesioginį reikalavimą atlaisvinti rūsyje esančią patalpą, tačiau jis savo tariamai pažeistas teises turėjo ginti teisėtais būdais, t.y. tartis su juo (ieškovu) arba reikšdamas ieškinį teisme, bet ne savavališkai laužti duris ir sukurti kliūtis daiktų savininkui (ieškovui) disponuoti sandėliuke laikytais daiktais. Jeigu tų patalpų reikėjo bendrijos interesams tenkinti, bendrija turėjo pareikšti pretenzijas jam ir reikalauti perduoti patalpas ir/ar tų patalpų raktus, tačiau jis tokių pretenzijų nėra gavęs, kaip ir negavęs iš atsakovo jokio raštiško įspėjimo dėl rūsio patalpų užėmimo, ar perspėjimo apie ketinimą plombuoti ginčo sandėliuko duris.

Bendrijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse (toliau — CK), šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Bendrijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad bendrijos visuotinis susirinkimas tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. DGNIKPSBĮ 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.

Kaip nurodė aukščiau, jam skambinusi ir neprisistačiusi moteris netiesiogiai pareikalavo/prašė apleisti rūsio sandėliuką, siekdama asmeninių tikslų, kadangi ji neturi kur laikyti dviračio. Tai pagrindžia galimai neteisėtą patekimą į sandėliuką. Bendrijai atsakomybė tenka, nes ji neužkirto kelio neteisėtiems veiksmas, ir pats faktas, jog be jo dalyvavimo buvo pakeista durų spyna rodo, kad atliktas neteisėtas veiksmas - įsilaužimas, nebuvo grindžiamas priimtais teisėtais ir pagrįstais sprendimais.

Nurodo, jog dabar ginčo objektas yra užrakintas ir neteisėtai yra užvaldyti ten esami daiktai. Neteisėtais būdais išlaužus durų spyną, tikėtina, kad jį užėmė atsakovo administruojamos bendrijos narys, kuris neišsiaiškino, ar istoriškai nebuvo priimtas daugiabučio namo gyventojų žodinis susitarimas dėl leidimo naudotis ginčo rūsiu neatlygintinai. Bendrijos įstatymo 2 str. 2 p. nustatytas bendrijos narių įgaliotinio apibrėžimas. Ieškovas nežino ar toks asmuo buvo išrinktas ir turėjo teisę atstovaujant bendrijos interesams neteisėtai patekti į sandėliuką, pakeičiant jos spyną.

Vadovaujantis Bendrijos įstatymo 14 str. 6 d. nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą (8 p.), vadinasi jam turėjo būti žinoma arba jis turėjo domėtis kokiais būdais jis (ieškovas) disponuoja bendro naudojimo patalpose esančiu sandėliuku. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtintu apibrėžimu, bendrojo naudojimo objektų aprašas - pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys. Ieškovas nurodo, kad jeigu buvo priimtas toks aprašas, kuris buvo patvirtintas priimant balsų dauguma, jis apie tokio aprašo egzistavimą nebuvo informuotas . Jeigu toks aprašas sudarytas pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis juo ir pagrindžiant bendrijos poreikius naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, į kurį galimai patenka ir sandėliukas, kuriame buvo laikomi ieškovui priklausantys daiktai ir nustačius protingą terminą, galima buvo minėtus daiktus iškraustyti tik dalyvaujant daiktų savininkui, t.y. jam, ieškovui.

Vadovaujantis CK 4.95 straipsniu, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nurodo, jog jam buvo sukurta tokia situacija, kad jis negalėtų prieiti prie savo daiktų ir tai yra tapatu priverstiniam iškeldinimui. Teismų praktikoje buvo išaiškinta, jog iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Šiuo atveju teisėto pagrindo užkirsti kelią disponuoti sandėliuke saugomais daiktais nebuvo jokio teisėto pagrindo. CK 4.37 str. 1 d., nurodoma, kad viena iš pagrindinių savininko teisių yra valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą. Jeigu savininkas šios teisės netenka ir daiktas be jokio teisinio pagrindo atsiduria pas kitą asmenį, tuomet jis turi teisę šį daiktą išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo vadovaudamasis CK 4.95 str. 1 d..

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai kildinami iš jo neveikimo arba bendrijos nario veikimo su jo žinia ir nesulaikymo nuo neteisėtų veiksmų. Atsakovei taikytinos CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatos, pagal kurias civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). Atsakovė savo neveikimu nesulaikė bendrijos nario nuo neteisėtų veiksmų, t. y. savavališko patekimo į sandėliuką, kur laikomi ieškovui priklausantys daiktai. Ieškovas negalėdamas patekti į sandėliuką gali numanyti, jog jo daiktai buvo išmesti. Bendrijos narys veikdamas neteisėtai, o atsakovė nesulaikydama savo bendrijos nario nuo neteisėtų veiksmų, pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl ieškovas dėl atsakovės veiksmų, patyręs žalą, nes praradęs galimybę disponuoti savo turtu, kurio likimas šiuo metu yra nežinomas. Nurodo atsakovo veiksmuose esant visas civilinės atsakomybės atsiradimui būtinas sąlygas: atsakovui savivaldžiavus ir tai atlikus netiesiogiai per savo bendrijos narį, kuriam savavališkai patekus į ne jam priklausantį sandėliuką , užvaldytas ieškovui priklausantis turtas, atsakovo kaltę ir esamą priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusių pasekmių.

Kadangi kaip jau buvo nurodęs sandėliuke buvusių daiktų vertės negali pagrįsti pirkimą pagrindžiančiais dokumentais, nes nuo jų įsigijimo praėjo pakankamai metų, jų vertę galima nustatyti tik vadovaujantis analogiškų daiktų kainomis, kuri vadovaujantis daiktų nusidėvėjimu, bendrai yra vertinama 500 Eur. Kai kurių įrenginių kainos nustatyti negalima, nes minėti įrenginiai yra nurašyti ir jie yra buvo naudojami aviacijoje. Nurodo, jog apytikslė šių dienų „Friskars“ sodo įrankių rinkos kaina yra: grėblys sodui - 23 Eur, kauptukas - 28 Eur, kauptukas su maža rankena - 9 Eur, kastuvas - 45 Eur, šakės - 47 Eur, Kintamosios srovės generatorius GZ-123 (F3-123 ) - 69000 rublių, tai sudarytų 771,65 Eur. Ieškovas negali nurodyti skrydžio įrašymo įrenginio MSPR-64 ir osilografo K12-22 kainos, kadangi tai buvę aviacinės kilmės daiktai. Ieškovas atsižvelgdamas į daiktų nusidėvėjimą ir pritaikomumą buityje, bendroje sumoje juos vertina 500 Eur. Nurodo, kad jeigu jam priklausantys daiktai yra išsaugoti, sutinka, kad atsakovas jam sugrąžintų ginčo objekte saugotus ir ieškovui priklausiusius daiktus.

Prašo priteisti iš atsakovo, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, ieškovo V. M. naudai žalos atlyginimą 500 Eur arba sugrąžinti ieškovui priklausančius daiktus, nurodytus ieškinyje bei priteisti iš atsakovo ieškovui jo turtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. M. teismo posėdyje 2021-03-31 nurodė, kad pateiktą ieškinį palaiko. Paaiškino, kad įėjus į (duomenys neskelbtini) namo rūsį, pirmos ir antros durys buvo patalpos, pažymėtos WC: du sandėliukai-tualetai, už kampo buvo dar vienos durys, ant kurių buvo parašyta-ventiliacijos kamera. Tos patalpos pagal projektą priklausė civilinei gynybai. 1973-1974 metais jo tėvai atsikraustė į ši namą gyventi. Tose patalpose buvo šiukšlynas: cementas, plytos, lentos, metalo gabalai. Civilinės gynybos viršininkui F. leidus, jo, ieškovo tėvas su kaimynu S. išvežė tose patalpose buvusias šiukšles, sutvarkė duris ir tomis patalpomis naudosi: pirmame sandėliuke savo daiktus laikė S., o antrame sandėliuke daiktus laikė ieškovo tėvai. Sandėliuke laikė visokius nereikalingus daiktus: varikliukus, reduktorius. Ieškovas nurodo, kad 1988 metais, išėjęs iš karinės tarnybos, atsivežė dalį savo įrangos: magnetinį skrydžio parametrų įrašymo įrenginį , oscilografą, naktinio prietaiso įrenginį, kuriuos sukrovė tėvų naudojamame sandėliuke . Apie 1990 metus , jo tėvų namuose buvo atliekamas remontas, kurio metu du kilimai, iš kurių vienas buvo su meška ir meškiukais, kitas su riaumojančiu elniu, tapo nereikalingi, todėl jie buvo sunešti į rūsį. Nurodo, kad 1992 metais motinai iš Rusijos atvežė Fiskar grėblį, mažą grėbliuką, ravėjimui skirtą kauptuką , šakes, mažą kastuvėlį. Ieškinyje nurodyta, kad buvo ir kastuvas, tačiau tai nurodant padaryta klaida, nes kastuvo nebuvo. Po motinos mirties, po palikimo priėmimo, jis buvo nuėjęs į sandėliuką vieną ar du kartus, nes jam tie daiktai nebuvo reikalingi, jis nekreipė į juos dėmesio. Paaiškino, kad sandėliukas yra sudarytas iš dviejų dalių, pirmoje dalyje buvo praustuvė, įrankiai, kilimai, jo daiktai, o antroje dalyje visokie nereikalingi daiktai, tame tarpe oscilografas. Nurodė, kad jis nėra bendrijos narys, tačiau yra paveldėjęs po tėvų mirties butą (duomenys neskelbtini). 2017 metais jam paskambino P. ir pasakė, kad jos sandėliuko plotas sumažėjo ir nėra kur jai laikyti dviračio, paprašė atvykti. Jis atvyko su pussesere J. G., nusileido į rūsį, pradėjo atrinkinėti raktus, kai prisistatė ta moteris, kuri dar kartą pasakė, kad jos sandėliukas sumažėjo ir ji nebeturi kur laikyti dviračio, moteris pradėjo šaukti, jis atsakė, kad neturi raktų, nors raktą turėjo, ir viskas tuo pasibaigė. Ieškovas nurodo, kad tą dieną vėliau su G. jie nebuvo įėję į sandėliuką. Po to 2017 m. liepos 31 d. vėl paskambino moteris , sakydama, kad ji neturi kur laikyti dviračio, jis atjungė telefoną. Po to, jis paskambino kaimynei iš trečio aukšto S. ir paklausė, ar ji žino telefono numerį, iš kurio skambino ta moteris, ji atsakė, kad tai D. P. numeris. Tada jis paprašė kaimynės nueiti pas P. ir pasakyti, kad ji nesilaužtų į sandėliuką, nes jis kreipsis į policiją. S. rugpjūčio 1 dieną nuėjo pas P. ir tai pasakė, bet ji atsakė, kad „šaukštai po pietų“, sandėliukas jau buvo išplėštas. Tuomet jis kreipėsi į policiją, o rugsėjo 15 dieną pasikvietė antstolį L. J., paprašė užprotokoluoti, nes norėjo atsiimti savo daiktus. Be jo ir antstolio tuo metu dar buvo G., P., trys policininkai, tačiau P. pareiškė, kad ji turi raktus, bet neatrakins, todėl jie išvažiavo. Nurodo, kad jis tik 2017 m. kreipėsi į bendriją su antstoliu dėl daiktų grąžinimo, daugiau į bendriją nesikreipė. Ieškovas paaiškino, kad prašė bendrijos pirmininko leidimo susipažinti su susirinkimų sprendimais, buvo pateikti tik trys skundai dėl namo renovacijos ir vienas 2020 sprendimas, daugiau jokių sprendimų nėra. Ieškovas nurodo 1992 metais jo įgytų daiktų kainas, atsižvelgdamas į šiuo metu esančias tokių daiktų kainas. Nurodo, jog po motinos mirties jis sandėliuke buvo tik vieną ar du kartus, nes neturėjo reikalo ten eiti. Ieškovas nurodo, kad pusseserė gali patvirtinti, jog jo nurodomi daiktai buvo sandėliuke, nes ji nuo 1978 m. iki 1983 m. ten gyveno. Nurodo, kad tas sandėliukas, kuriuo naudojosi jo tėvai, t.y. antra patalpa, pažymėta WC, nuosavybės teise jo tėvams nepriklausė ir jis jo nepaveldėjo. Nurodo, kad jis būtų perleidęs tas patalpas P., jei ji būtų jo gražiai paprašiusi, o ne šaukusi ant jo.

Ieškovas ir jo atstovė prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, atstovaujama bendrijos pirmininko A. P., 2021-02-19 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl pateikto ieškinio, kuriuose nurodė, kad ieškovo nurodomos ieškinyje patalpos buvo tualetas, kurio durys, spyna sutvarkyta ruošiant patalpas civilinės saugos paskirčiai. Tuo metu buvę įrengti du tualetai ventiliatorinė, elektros skydinė, šių patalpų ir įėjimo į rūsį durys buvo apskaidrinta vienodai. Nurodo, kad minėtų patalpų paskirtis nebuvo skirta sandėliavimui, patalpos turėjo būti tvarkingos ir tarnauti pagal paskirtį. Bendrija buvo įkurta 2006 m., bet apie aukščiau nurodytas patalpas, kas jomis naudojosi duomenų nėra. Bendro naudojimo patalpomis naudojasi visi gyventojai, ten kraunami nereikalingi daiktai iki jų realizacijos ar išmetimo, gerus daiktus laiko jiems priklausančiuose sandėliukuose. Renovacijos planuose buvo numatytas vamzdyno keitimas ir gyventojai tai žinojo. Daugelis per kurių sandėliukus ėjo vamzdynai, raktus palikdavo pas kaimynus, kurie pastoviai būdavo namuose. Šiuo atveju tualetas buvo atidarytas pakeičiant spyną, kad jame buvę daiktai nedingtų, padarytas daiktų apyrašas ir jie sudėti taip, kad nekliudytų darbams, dalyvavo valdybos nariai D. P., A. G.

Atsakovas, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas A. P., nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes nėra įrodymų, kad tie daiktai buvo (duomenys neskelbtini)namo rūsio pagalbinėse patalpose, kurių paskirtis buvo civilinės saugos tualetai, nes jų ten niekas nematė. Nurodo, kad paklausinėjus senesnių gyventojų, jie papasakojo, kad čia buvo laikomi dažai, kiti daiktai, raktus turėjo K., tada ji dalino raktus, o kaip ten buvo nežino. Atsakovas nurodo, kad jis yra namo bendrijos pirmininkas nuo 2014 metų. Paaiškino, kad poreikis patekti į tas patalpas, kuriomis naudojosi ieškovas, buvo dėl šiluminių vamzdynų pravedimo. Kadangi jis pats tuo laiku dvi savaites gulėjo ligoninėje, todėl jam paskambino buhalterė, valdybos narė, tuo metu jį pavadavusi D. P. ir pasakė, kad santechnikams reikia patekti į patalpas, dalis patalpų yra užrakinta ir negali į jas patekti. Jis jai atsakęs, kad gali patekti, tik kad po to patalpas užrakintų. Paaiškino, kad yra ir daugiau panašių bendro naudojimo patalpų , kuriomis naudojasi keli namo gyventojai bendru susitarimu, kur pasideda nereikalingus daiktus. Kai santechnikams reikėjo patekti į patalpas, G. surašė daiktų, esančių sandėliuke, aktą, tie daiktai toje pačioje patalpoje ir tebėra, o tų patalpų raktas galbūt yra pas P., nes ji keitė spyną. Nurodo, kad namo gyventojams buvo pakabintas pranešimas, jog reikia atrakinti kelis namo rūsius, o dėl pagalbinių patalpų atrakinimo tokio pranešimo nebuvo. Kai prasidėjo teismas, jis buvo nuėjęs pasižiūrėti į rūsį, kas ten yra. Patalpą atrakino P., daiktai, kurie buvo nurodyti sąraše, sudarytame įeinant į patalpą, buvo, tačiau ieškovo nurodomų ieškinyje daiktų nematė. Gyvenamo namo bendro naudojimo patalpų apyrašo neturi, jis nesudarytas. Prašo ieškinio netenkinti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau-CPK, 178 straipsnis).

Teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu . Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Nurodyti ieškinio turinį sudarantys elementai ir apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo teisme ribas.

Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis nežinojo, kad jo tėvų naudotas ilgą laiką sandėliukas, atnaujinimo (modernizavimo) projekte, patvirtintame 2017 m. lapkričio mėnesį, pažymėtas Nr. R-35, patalpų eksploatacijos sąraše nurodytas kaip techninė patalpa yra neva tai bendro naudojimo patalpose, iš ieškovo duotų paaiškinimų teisme akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma, jog ginčo patalpa jo tėvams nuosavybės teise nepriklausė ir todėl nebuvo jo paveldimu turtu po palikėjos E. M. mirties. Ieškovo duoti paaiškinimai rodo, kad ginčo patalpa, kurią ieškovas įvardija kaip sandėliuką, o atsakovas nurodo buvus tualetą, pagal abiejų šalių paaiškinimus priklausė civilinei gynybai skirtoms patalpoms, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymo) 2 straipsnio 15 dalimi laikytinos gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpomis.

Abi šalys duodamos paaiškinimus iš esmės pripažino, kad ginčo patalpos pagal savo tiesioginę paskirtį nebuvo naudojamos. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, kad ilgą laiką ginčo patalpa buvo naudojama ieškovo tėvų, po jų mirties ieškovo, jų asmeninių poreikių tenkinimui ir dėl to niekas pretenzijų nereiškė.

Atsakovą atstovaujantis Bendrijos pirmininkas A. P. nurodė, kad nėra patvirtintas Bendrijos bendro naudojimo objektų sąrašas. Nors teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Bendrijos pirmininkas nurodė, kad bendro naudojimo patalpomis naudojasi visi gyventojai , tačiau vėliau tame pačiame paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog “… šiuo atveju tualetas buvo atidarytas pakeičiant spyną…”, jo teisme duoti paaiškinimai, liudytojų D. P., J. G., A. G., A. Č. parodymai, kad ginčo patalpos buvo užrakintos, rodo, kad visi Bendrijos namo butų savininkai nurodyta ieškinyje ginčo patalpa naudotis negalėjo.

Aplinkybės, kad skambino ieškovui , prašydama atrakinti ginčo patalpą, neginčijo ir liudytoja apklausta D. P., kuri taip pat nurodė, kad patalpas reikėjo atrakinti dėl atliekamų renovacijos darbų , į patalpas turėjo pakliūti santechnikai, tačiau po to, tai buvo patekta į ginčo patalpas , liudytoja nurodė, kad ji pakeitusi durų spyną nauju užraktu, nes neturėjusi kur laikyti jai priklausančio dviračio.

Liudytoja D. P. duodama parodymus teismui neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovui pateikus pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atvykus ieškovui su antstoliu ir trims policijos pareigūnams, ji neatrakino ginčo patalpos, kurią savo užraktu buvo užrakinusi ir nepateikė apžiūrai daiktų, kurie kaip nurodė, atrakinant buvusią užrakintą ieškovo užraktu ginčo patalpą, buvo surašyti ir padėti saugojimui. Kaip paaiškino teismo posėdyje, ginčo patalpos neatrakino, nes bijojo ieškovo, tačiau negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jo bijojo, kai šalia buvo trys policijos pareigūnai. Iš liudytojos parodymų akivaizdu, jog ji ir toliau naudojasi ginčo bendro naudojimo patalpa savo asmeninių poreikių tenkinimui, teismo posėdyje ne kartą pabrėždama, jog neturi kur laikyti dviračio.

Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl D. P. patekimo į ginčo bendro naudojimo patalpas priežasčių, patvirtino ir liudytoja apklausta J. G. nurodžiusi, jog ieškovo prašymu buvo atėjusi į ieškovo butą, jam prašant padėti surasti raktus nuo sandėliuko , kuriuo naudojosi ieškovo tėvai. Nurodė, kad raktų nesurado, o jiems su ieškovu nusileidus į rūsį buvo priėjusi moteris, kuri sakė, kad nori toje patalpoje laikyti savo dviratį, ieškovas jai atsakė, kad kai suras raktus tai tada ir spręs. Liudytoja nurodė, kad ji gyveno pas ieškovo tėvus, bute (duomenys neskelbtini) ir jai yra žinoma, kad ieškovo tėvai, kelių gyventojų susitarimu, naudojosi namo rūsyje buvusia pagalbine patalpa, kurioje , dar esant gyvai ieškovo mamai, matė sudėtus daiktus: kastuvą, grėblį, vazoną, kilimus.

Liudytoja apklausta A. G. parodė, kad jai einant į rūsį, rūsyje buvo D. P., Z. P., A. Č., kurie kalbėjo, jog santechnikams reikia patekti į tualetams skirtas patalpas, kurios buvo dvi. Patraukdamas duris jas atidaręs A. Č., kadangi durys buvo tik pristumtos, kuris apklausiamas teisme liudytoju, šią aplinkybę pripažino. Liudytoja nurodė, kad ginčo patalpoje buvo žalios spalvos bliūdas, puodas, maišas, kažkokios plytelių nuolaužos , kas buvo rasta buvo surašyta. Nurodė, kad atidarytose patalpose buvęs vamzdynas jau buvo naujai apvyniotas. Liudytoja nurodė, kad vieną iš atidarytų patalpų ji užrakinusi savo spyna.

Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.

Ieškovas teikia reikalavimą atsakovui motyvuodamas tuo, kad atsakovas, nesulaikydamas savo Bendrijos nario nuo neteisėtų veiksmų, pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai , jo neinformavo iš anksto apie jo pareigą atlaisvinti bendro naudojimo patalpą , kad jis galėtų pasiimti ten buvusius jam priklausiusius daiktus, todėl daro išvadą, jog ieškovas prarado galimybę disponuoti savo turtu, buvusiu ginčo patalpoje, ir dėl to patyrė žalą, kurią nurodo atitinkančią buvusių ginčo patalpoje buvusių daiktų, nurodytų ieškinyje , vertę, t.y. 500 Eur, prašydamas ją priteisti iš atsakovo arba grąžinti jo nurodytus ieškinyje daiktus.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, jog jo nurodyti daiktai “… turėjo būti…”, kas rodo, jog jis pats nebuvo įsitikinęs ginčo patalpoje nurodomų daiktų buvimu, ką iš dalies rodo ir jo duoti paaiškinimai teisme, jog: magnetinį skrydžio įrašymo įrenginį , oscilografą, naktinio prietaiso įrenginį, kurie naudojami aviacijoje ir buvo nurašyti, jis 1988 metais, atsivežęs ir sukrovęs tėvų naudojamame sandėliuke , į kurį apie 1990 metus buvę nunešti du nereikalingi , o 1992 metais iš Rusijos jis motinai atvežęs Fiskar grėblį, mažą grėbliuką, ravėjimui skirtą kauptuką , šakes, mažą kastuvėlį. Įvertinus ieškovo nurodytų daiktų patekimo į nurodomą ginčo patalpą laikotarpius, aplinkybę, kad ieškovo paaiškinimu , jo motina E. M. iki mirties (duomenys neskelbtini) naudojosi minima ginčo patalpa, kuri turėjo galimybę pati spręsti dėl ginčo patalpoje