Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solaneksa“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InMedica“ prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solaneksa“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Litgaja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos vandenys“ dėl nekilnojamojo turto valdymo teisės pažeidimo ir gresiančios žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. balandžio 2 d. ieškovė UAB „InMedica“ ir trečiasis asmuo UAB „Litgaja“ sudarė nuomos sutartį, kuria UAB „InMedica“ išsinuomojo laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2022 m. balandžio 2 d. gydymo paskirties patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kuriose įrengta šeimos klinika. To paties pastato rūsyje yra atsakovės UAB „Solaneksa“ patalpos, per kurias yra nutiesti bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai. Vandens apskaitos rodmenų prietaisas taip pat sumontuotas UAB „Solaneksa“ rūsio patalpose. Atsakovė mokėdavo už vandens tiekimą į pastatą vandens tiekėjui pagal bendro vandens apskaitos prietaiso rodmenis, o ieškovei išrašydavo sąskaitą už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą proporcingai jos sunaudotai daliai. 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovė atjungė vandens tiekimą ieškovės naudojamoms patalpoms. Nepavykus šalims išspręsti ginčo bendru sutarimu, ieškovė UAB „InMedica“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Solaneksa“ per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujinti vandens tiekimą UAB „InMedica“ valdomoms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti atsakovei UAB „Solaneksa“ savavališkai, be ieškovės UAB „InMedica“ sutikimo, nutraukti ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ieškovės valdomoms patalpoms, atjungiant ar kitais būdais pažeidžiant bendrojo naudojimo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas; 3) skirti atsakovei 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną ieškovės UAB „InMedica“ naudai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų – įpareigoti atsakovą UAB „Solaneksa“ per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujinti vandens tiekimą UAB „InMedica“ valdomoms patalpoms bei priteisti baudą už kiekvieną uždelsimo įvykdyti teismo sprendimą dieną. Likusius ieškinio reikalavimus palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – uždraudė atsakovei UAB „Solaneksa“ savavališkai, be ieškovės sutikimo, nutraukti ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ieškovės UAB „InMedica“ valdomoms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atjungiant ar kitais būdais pažeidžiant bendrojo naudojimo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 682,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio ir bylą nutraukė.Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovės patalpose yra įrengti vandens ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai, skaitikliai ir kt., dėl ko sprendė, kad ieškovė yra priklausoma nuo atsakovės veiksmų. Teismas pažymėjo, kad inžineriniai ir vandens teikimo tinklai, (kanalizacijos stovas) yra bendrojo naudojimo įrenginiai, todėl atsakovė, savavališkai nutraukdama vandens tiekimą ir užsukdama vandens tiekimo sistemas (2015-12-23 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), sutrikdė ieškovės ūkinę veiklą, sukėlė grėsmę gyventojų (pacientų) sveikatai. Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, atsižvelgė ir į tai, kad nors ieškovė šiuo metu yra gavusi iš UAB „Sūduvos vandenys“ vandens prisijungimo sąlygas ir atsinaujino vandens tiekimą valdomoms patalpoms, tačiau įsivesti atskirą kanalizaciją ir nuotekų šalinimo sistemą nėra galimybės. Be to, teismas, vertindamas atsakovės veiksmus, atsižvelgė į jos elgesį po ieškovės pretenzijos pateikimo, taip pat teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios iki šiol nėra įvykdytos. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovei nutraukus kanalizacijos ir nuotekų šalinimo sistemų darbą egzistuoja potenciali grėsmė ieškovės teisėtiems interesams, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais gali padaryti žalos ir sutrikdyti ieškovės veiklą, todėl ieškinį tenkino visiškai ir uždraudė atsakovei savavališkai, be ieškovės sutikimo, nutraukti ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ieškovės UAB „InMedica“ valdomoms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atjungiant ar kitais būdais pažeidžiant bendrojo naudojimo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas. Ieškinį tenkinus visiškai, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1651,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Solaneksa“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra negalimas a priori, kadangi ieškovė ieškiniu gina neva pažeistą valdymo teisę, tačiau iš tikrųjų tokios teisės, būdama patalpų nuomininke, neturi, kadangi daikto savininkas nuomos sutartimi perleidžia nuomininkui tik naudojimosi teisę nuomos sutartyje numatytais pagrindais. Todėl teismas ėmėsi ginti ieškovės teises, kurių ji neturi.

7.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai santykiai. Apeliantės nuomone, sutartiniai santykiai dėl ginčo objekto gali kilti tik tarp patalpų savininkų, todėl šiuo atveju tarp šalių neatsirado sutartiniai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykiai, tuo labiau, kad šiuos santykius pakankamai aiškiai reglamentuoja LR Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Ginčo atveju byloje ieškove turėtų būti trečiasis asmuo UAB „Litgaja“, kuri yra ginčo patalpų savininkė, o ieškovė galėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo. Tačiau patalpų savininkas UAB „Litgaja“ jokių reikalavimų byloje nėra pareiškęs. Apeliantė pažymi, kad pagal LR Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio nuostatas, abonentas ar vartotojas su geriamo vandens ir nuotekų šalintoju sudaro viešąją sutartį, kuri yra vienintelis įrodymas, kad abonentui ar vartotojui yra kilęs teisinis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykis. Kadangi nei ieškovė, nei trečiasis asmuo duomenų apie tai, kad yra sudarę sutartį su įstatyme nurodytu vandens tiekėju ir dėl nuotekų šalinimo nepateikė, laikytina, kad byloje nėra jokio įrodymo, jog trečiojo asmens patalpoms, kuriomis laikinai naudojasi ieškovė, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga iki kreipimosi į teismą dieną tiekiama nebuvo, todėl atsakovė negali atimti iš ieškovės tai, ko ji niekada neturėjo.

7.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagal tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius atsakovė mokėdavo už vandens tiekimą į pastatą vandens tiekėjui pagal atsakovės patalpose sumontuoto bendro vandens apskaitos prietaiso rodmenis, o ieškovei išrašydavo sąskaitą už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, proporcingą ieškovės sunaudotai daliai. Pažymi, kad apeliantei priklausančiose patalpose nėra ir niekada nebuvo bendro vandens apskaitos prietaiso. Apeliantė su vandens tiekėju ir nuotekų šalintoju yra sudariusi sutartį, kurioje yra apibrėžta apskaitos prietaisas bei pareiga apeliantei atsiskaityti už vandenį pagal apskaitos prietaiso parodymus. Jokių kitų sutarties šalių ar įsipareigojimų sutartyje nenumatyta, todėl vandens apskaitos prietaisas neturi požymių, kuriais remiantis prietaisą būtų galima laikyti bendro naudojimo. Apeliantė tiesiog nedraudė ieškovei naudotis vandeniu, pagrįstai tikėdamasi, kad trečiasis asmuo, būdamas patalpų savininku, išspręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo klausimus. Be to, pagal atsakovės UAB „Solaneksa” įstatus, bendrovė nevykdo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos. LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia abonento funkcijų ribas ir abonentui nėra numatyta galimybė užsiimti tokia komercine – ūkine veikla kaip vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas tretiesiems asmenims. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad vandens tiekimu ir nuotekų šalinimo organizavimu rūpinasi garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, bei numato jo kompetencijos ribas. Tokiu būdu, apeliantė fiziškai negali įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo.

7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų (ieškovės darbuotojų) parodymais, kadangi jie negali būti vertinami kaip objektyvūs.

7.5. Skundžiamu sprendimu teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi patenkino daugiau reikalavimų nei prašė ieškovė, t. y. rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas įpareigojo atsakovę užtikrinti vandens tiekimą, nors po ieškinio patikslinimo vandens tiekimas nėra šio ieškinio dalykas.

7.6. Teismas grubiai pažeidė CPK 270 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei to paties straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, kadangi gynė ieškovės teises, kurių ji neturėjo, be to, pasisakė apie veiką, kuri reguliuojama įstatymu, tačiau juo nesivadovavo.

7.7. Apeliantė pažymi, kad iš Marijampolės rajono apylinkės teismo nėra gavusi jokio pranešimo dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo. Be to, atsakovei nebuvo įteiktas šaukimas į teismą. Tokiu būdu buvo pažeistos atsakovės teisės, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

7.8. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeidęs teismingumo principą, kadangi atsakovės buveinė yra (duomenys neskelbtini), todėl byla teisminga ne Marijampolės rajono apylinkės teismui, bet Kauno apylinkės teismui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „InMedica“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Apeliantė klaidingai aiškina valdymo teisės atsiradimo pagrindą ir nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo negalėjo perduoti valdymo teisės ieškovei. Pažymi, kad teisinis reguliavimas nedraudžia perduoti valdymo teisės (CK 4.27 straipsnio 1 dalis), be to, nėra draudžiama perduoti daikto valdymo teisės nuomos sutarties pagrindu (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, CK 6.266 straipsnis). Trečiasis asmuo perdavė ieškovei teisę valdyti, eksploatuoti, tvarkyti objektą, jį prižiūrėti, tuo tarpu dėl apeliantės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo užkirsta galimybė objektą tinkamai valdyti ir jį eksploatuoti.

8.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė, neturėdama patalpų valdymo teisės, negalėjo reikšti ir prevencinio ieškinio. Pažymi, kad prevenciniu ieškiniu gali būti ginama ne tik nuosavybės bet taipogi valdymo ir bet kuri kita daiktinė teisė (CK 6.255 straipsnio 1 dalis, CK 4.20 straipsnio 1 dalis, CK 4.35 straipsnio 3 dalis). Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis prevencinio ieškinio pateikimo sąlygomis, prevencinį ieškinį gali reikšti bet kuris asmuo, kurio daiktinė teisė (naudojimo, valdymo ar disponavimo) yra pažeista ir dėl to kyla realus pavojus žalai atsirasti. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju ieškovu turėtų būti trečiasis asmuo.

8.3. Apeliantė nepagrįstai neigia tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Iš byloje nustatytų aplinkybių, apeliantės išrašytų sąskaitų faktūrų už vandenį ir ieškovės mokėjimų akivaizdu, kad tarp šalių buvo susiklostę vandens tiekimo abonento ir subabonento santykiai. Paskutinė apeliantės sąskaita SOL Nr. 201519 buvo išrašyta ieškovei 2015 m. gruodžio 8 d., kuri apmokėta 2015 m. gruodžio 18 d. Be to, 2015 m. gruodžio 21 d. mokėjimu Nr. 3550 ieškovė atliko 300 Eur avansinį mokėjimą už komunalines paslaugas. Apeliantės cituojami vandens tiekimą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia abonento ir subabonento teisinių santykių atsiradimo. Šiuo atveju, apeliantė, kurios patalpose buvo vienintelis vandens skaitiklis, kuris apskaitė viso pastato (o ne tik apeliantės valdomų patalpų) vandens suvartojimą, apskaičiuodavo viso pastato suvartotą vandenį, kaip pagrindinis abonentas atsiskaitydavo su vandens tiekėju, o ieškovei išrašydavo sąskaitas už jos faktiškai sunaudotą vandenį. Apeliantės leidimas naudotis vandeniu laikytinas sutartiniais vandens tiekimo ir apmokėjimo už vandenį santykiais, susiklosčiusiais tarp ieškovės ir atsakovės, kadangi apeliantė ne tik nedraudė naudotis vandeniu, bet už suteiktą paslaugą imdavo mokestį iš ieškovės.

8.4. Apeliantė nepagrįstai liudininkų ir ieškovės advokatės parodymus laiko niekiniais ir prieštaraujančiais byloje suriktiems įrodymams. Priešingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad konkliudentiniais veiksmais, išrašomomis sąskaitomis faktūromis apeliantė palaikė susiklosčiusius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei atsiskaitymo santykius. Tuo tarpu tai, kad liudytojai yra ieškovės darbuotojai nesudaro abejoti jų parodymų tikrumu, kadangi jie pasirašytinai susipažino su gręsiančia administracine ar baudžiamąja atsakomybe už melagingus parodymus. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti abejones dėl liudytojų parodymų.

8.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi išėjo už ieškinio ribų. Ieškovė pažymi, kad sprendimu teismas neįpareigojo apeliantės užtikrinti vandens tiekimą ieškovei, o tik uždraudė apeliantei imtis veiksmų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo apribojimui, kas ir buvo patikslinto ieškinio dalykas.

8.6. Nors apeliantė teigia, kad jai nebuvo įteiki procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas, tačiau pati sąmoningai ir neteisėtai vengė priimti procesinius dokumentus. Negana to, kad procesiniai dokumentais atsakovei buvo laikomi įteiktais vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas 2016 m. balandžio 14 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu nusprendė papildomai dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Todėl jokie tariami procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti ir jokio teisėto pagrindo teismo sprendimo panaikinimui nėra. Iš pačios apeliantės nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ji žinojo apie Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas, tačiau dėl pačios neteisėto neveikimo ir piktnaudžiavimo bandė išvengti teisminių procesų ir nesiėmė jokių veiksmų dėl procesinių dokumentų priėmimo.

8.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumą. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo daikto valdymo ir naudojimo pažeidimu, ieškinys buvo pareikštas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Marijampolės rajono apylinkės teismui. Be to, ieškinio teismingumo klausimas sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 137 straipsnis) iki bylos iškėlimo teisme. Todėl nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad teismas turėjo sprendime pasisakyti, kodėl byla nagrinėjama ne pagal atsakovo buveinės vietą.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Litgaja“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog yra pagrindinis ieškovės UAB „InMedica“ akcininkas, todėl pritaria ieškovės pozicijai ir argumentams nagrinėjamoje byloje. Be to, papildomai pažymi, kad apeliantės teiginiai dėl valdymo teisės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, todėl laikytini niekiniais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Litgaja“ ir atsakovė UAB „Solaneksa“ yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Savo gydymo paskirties patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Litgaja“ 10 metų terminui 2012 m. liepos 18 d. išnuomojo ieškovei UAB InMedica“. Ieškovės atstovės, liudytojų A. A. J., D. N., K. B. paaiškinimais, antstolės S. Ž. 2015 m. gruodžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad ieškovės nuomojamoms patalpoms 2015 m. gruodžio 21 d. buvo nutrauktas vandens tiekimas per atsakovės patalpose įrengtus bendrojo naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų apskaitos įrenginius. Ieškovės nurodomų vandens tiekimo nutraukimo aplinkybių apeliantė iš esmės neginčija, apeliaciniame skunde, be kita ko, teigdama, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, nes ji nėra patalpų savininkė ir nėra sudariusi su vandens tiekėju jokių sutarčių, dėl ko ji neturi savarankiškos reikalavimo teisės į atsakovę.

12. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pagal CK 4.20 straipsnio 1 dalį, daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Remiantis CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateikta nuomos sutarties samprata, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą (CK 4.34 straipsnio 1 dalis). Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo (CK. 4.34 straipsnio 2 dalis). Taigi, remiantis tiek Nuomos sutartimi (sutarties 1.1 punktas), tiek paminėtu teisiniu teisėto daikto naudotojo ir valdytojo teisių reglamentavimu, konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kad ieškovė nėra patalpų savininkė, ji turi teisę naudotis patalpomis ir jas valdyti pagal įstatymą, tuo pačiu įgyti visas turtines ir neturtines teises, susijusias su nuomojamų patalpų valdymu.

13. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.255 straipsnio 2 dalį, jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padarytą žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą Taigi, prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas - užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas - uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

14. Atsižvelgdama į faktines vandens tiekimo ieškovės patalpoms nutraukimo aplinkybes ir teisinius pažeistų teisių gynimo būdus (CK 1.138 straipsnis), ieškovės vykdomą ūkinę veiklą (gydymo paslaugų teikimą) ir visuomeninę jos reikšmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei nutraukus ir turint galimybę ateityje nutraukti ieškovei vandens tiekimą bei vandens kanalizavimą (nuotekų šalinimą) per atsakovės patalpose sumontuotus įrenginius, kurie tiesiogiai yra susiję su viso pastato bendro naudojimo inžinierinių tinklų eksploatavimui, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą prevenciniu ieškiniu ir reikalauti pažeistų teisių gynimo jos nurodytu būdu. Todėl aptariamam kontekste nėra teisiškai reikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės teisės negali būti ginamos, kadangi ji nėra sudariusi sutarties su pagrindiniu vandens tiekėju – trečiuoju asmeniu UAB „Sūduvos vandenys“. Iš bylos duomenų, kurių neginčija ir atsakovė, nustatyta, kad tarp šalių jau yra susiklostę teisiniai prievoliniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė už suteiktas atsakovės, kaip pagrindinio vandens tiekėjo UAB „Sūduvos vandenys“ abonento paslaugas atsiskaito šalių sutartu būdu, atsakovei išrašant PVM sąskaitas-faktūras, o ieškovei jas apmokant (CK 6.2 straipsnis; ieškinio priedas Nr. 4).

15. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad civilinė bylą buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo, įrodymo vertinimo ir tinkamo informavimo apie teismo posėdį taisykles. Visų pirma, pagal CPK 31 straipsnį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kadangi ieškovės reikalavimas yra susijęs su nekilnojamojo daikto valdymo ir naudojimo pažeidimu, ieškovė pagrįstai kreipėsi su ieškiniu pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą, t. y. į Marijampolės rajono apylinkės teismą. Antra, įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga (CPK 185 straipsnis). Todėl vien ta aplinkybė, kad byloje apklausti liudytojai yra ieškovės darbuotojai nesudaro pagrindo atsisakyti vertinti šių liudytojų parodymus, pripažinti juos nepatikimais ir pan., kadangi apeliantė nenurodė tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Trečia, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nepavykus įteikti teismo procesinių dokumentų atsakovės ir jos vadovės deklaruotais adresais (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. ), teismas turėjo pagrindą vadovautis CPK 123 straipsnio 4 dalies ir 130 straipsnio taisyklėmis ir išnagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovės atstovui.

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas peržengė ieškovės pareikštų reikalavimų ribas. Sprendimu teismas nusprendė uždrausti atsakovei UAB „Solaneksa“ savavališkai, be ieškovės UAB „InMedica“ sutikimo, nutraukti ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ieškovės UAB „InMedica“ valdomoms patalpoms, atjungiant ar kitais būdais pažeidžiant bendrojo naudojimo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas. Taigi teismo sprendimo esmė - uždrausti atsakovei imtis neteisėtų veiksmų ir bet kokiais būdais apriboti ieškovei vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, o ne įpareigojimas užtikrinti vandens tiekimą, nuo kurio ieškovė atsisakė.

17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė patyrė 363 Eur išlaidų. Patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl prašymas jas priteisti, kuomet atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „InMedica“ (juridinio asmens kodas 300011170) iš atsakovės UAB „Solaneksa“ (juridinio asmens kodas 235204580) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.