Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas D. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. vasario 9 d. Nukentėjusiosios M. R.-A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. M. M. R.-A. priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

D. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.00-00.00 val., bendrabučio tipo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ketvirtajame aukšte, bendrame koridoriuje, palydėjo kaimynę nukentėjusiąją M. R.-A., eidamas jai iš paskos iki įėjimo į jos bloką, prie bloko prisiartinęs jai iš už nugaros, rankomis apglėbė per juosmenį, pradėjo ją bučiuoti ir glamonėti, pastarajai pasipriešinus, nustūmus jo rankas, į jos priekaištus liautis nereagavo, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: nustūmęs ją į jos 403 kambarį, jėga pargriovė (pasodino) ant sofos, prispaudė jos kūną atsisėdęs ant jos, apžergęs savo kojomis jos kojas, viena ranka užlaužė jos rankas už nugaros ir laikė, o kitos rankos pirštus įkišo jai į burną ir jėga pražiodė, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, ištraukęs savo lytinį organą, įkišo jai į burną ir judindamas lytinį organą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusios M. R.-A. valią. Tokiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendį ir jį išteisinti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Jis neneigia turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja, tačiau šie lytiniai santykiai buvo ne prieš jos valią, nuteistasis nenaudojo jokio smurto ir neatėmė jai galimybės priešintis. D. M. suvokimu lytinis aktas oraliniu būdu vyko abipusiu sutarimu, todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatyta tyčia padaryti BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tokį pastarojo suvokimą sąlygojo M. R.-A. asmenybė, jos elgesys ir polinkiai. Ji tą vakarą neprisiskambino savo vaikinui ir pasakė, kad be vyro negali, todėl nuteistasis manė, kad jų norai sutampa. Objektų tyrimo metu ant nukentėjusiosios marškinėlių be nuteistojo DNR buvo rastas mišrus dar ne mažiau kaip dviejų asmenų medžiagos profilis, netinkamas identifikavimui. Jai labiau priimtinas įprastas lytinis aktas nuteistajam nebuvo priimtinas, nes jis bijojo ligų ir jos pastojimo, todėl jie pasirinko oralinį būdą. Iš pradžių nuteistasis nesakė apie buvusį lytinį aktą, nes jam buvo gėda, jis negalėjo suvokti, kaip galima taip nepagrįstai apkaltinti žmogų, tikėjosi, kad nukentėjusioji papasakos tiesą. D. M. stengėsi tvarkingai gyventi, pamiršti praeities klaidas, dirbo, mokėjo skolas antstoliams.Apeliaciniame skunde pažymima, kad gydytoja psichiatrė parodė, kad nukentėjusiajai yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jai gali atsirasti kliediminis neadekvatus mąstymas, kuris nulemia neadekvatų aplinkos suvokimą, netinkamą susidariusios situacijos supratimą ir galimybę nurodyti nebūtas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju taip ir buvo. Gydytoja nepatvirtino, kad ligonė pasipasakojo apie seksualinę prievartą, kad dėl to pablogėjo jos sveikatos būklė. Teismas taip pat neįvertino M. R.-A. elgesio pokyčių vaistus vartojant kartu su alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Liudytojas P. V., pranešęs apie šį įvykį policijai, taip pat serga psichine liga, gydomas psichiatrinėje ligoninėje, todėl negalėjo duoti parodymų. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų smurtinių veiksmų atlikimo faktą. Toks faktas buvo nustatytas, vadovaujantis tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra prieštaringi ir negali būti laikomi įrodymu. Nukentėjusioji dėl savo sveikatos būklės ir asmeninių savybių galėjo netinkamai suvokti veiksmų esmę, ji serga psichine liga, vartoja narkotikus ir alkoholį. Taip pat ji linkusi meluoti - nors nurodė, kad alkoholio nevartoja, jos draugai tai paneigė, nurodydami, kad pastaroji mėgsta išgerti, ypač alaus, taip pat ji nurodė nevartojanti narkotikų, nors medicininiuose dokumentuose patvirtintas priklausomybės faktas, kaip motinystės teisių apribojimo priežastį nurodė sunkią materialinę padėtį, nors teismų sprendimuose užfiksuotos kitos priežastys: priklausomybė nuo narkotikų, vaikų nepriežiūra. Nukentėjusiosios pasakojimas apie prievartinius veiksmus neatitinka tikrovės, tiek veiksmų, kai jiems yra priešinamasi, atlikti neįmanoma. Nors bendrabutyje buvo žmonių, nukentėjusioji nesipriešino, nešaukė ir neprašė pagalbos. Nuteistojo manymu, M. R.-A. yra suinteresuota gauti pinigus. Į policiją buvo kreiptasi tik kitos dienos vakare, kai nukentėjusioji negavo planuotų pinigų. Prokurorė, prašydama apklausti nukentėjusiąją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad ji vėliau gali pakeisti parodymus, kas tik patvirtina M. R.-A. parodymų nepatikimumą. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią esant bent vienam iš alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014 ir kt.). Nukentėjusio asmens nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2013 ir kt.­).Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl visų būtinųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo D. M. veiksmuose. Teismas įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalis) įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir argumentuotai nurodė, kuriais remiasi, darydamas išvadas dėl kaltinamojo kaltės, o kuriuos atmeta (BPK 20 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis D. M. bendrabučio tipo daugiabučiame prie bloko iš už nugaros rankomis apglėbė M. R.-A. per juosmenį, pradėjo ją bučiuoti ir glamonėti, pastarajai pasipriešinus, nustūmus jo rankas, į jos priekaištus liautis nereagavo, nustūmęs ją į jos kambarį, jėga pargriovė (pasodino) ant sofos, prispaudė jos kūną atsisėdęs ant jos, apžergęs savo kojomis jos kojas, viena ranka užlaužė jos rankas už nugaros ir laikė, o kitos rankos pirštus įkišo jai į burną ir jėga pražiodė, ištraukęs savo lytinį organą, įkišo jai į burną ir, judindamas lytinį organą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Taigi, D. M., panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią ir taip padarė BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Taip pat pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl to, kad nukentėjusioji išreiškė nesutikimą tenkinti nuteistojo lytinę aistrą, nors apeliaciniame skunde nuteistasis su tuo kategoriškai nesutinka. M. R.-A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. M. ėmus ją glamonėti, ji paklausė, ką jis daro, o jam atsakius, kad jis žino, jog ji jo nori, pastaroji tai paneigė, bandė nustumti jo rankas, tačiau nuteistasis buvo stipresnis ir nustūmė ją į kambarį ant sofos. D. M. užlaužus nukentėjusiosios rankas ir ją prispaudus savo kūnu, M. R.-A. pareikalavo nustoti, nieko jai nedaryti ir išeiti, tačiau nuteistasis neklausė. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais nukentėjusioji išreiškė savo pasipriešinimą lytiniams santykiams, o nuteistasis turėjo suvokti, kad jo veiksmai atliekami prieš pastarosios valią. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji nešaukė ir neprašė pagalbos, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą ar grasinimus, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią, kuri palaužta dėl fizinio ar psichinio smurto poveikio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2013 ir kt.). Šiuo atveju, nukentėjusioji apklausų metų parodė, kad ji buvo dideliame šoke, labai bijojo, todėl nebandė pabėgti, viskas įvyko labai greitai, nuteistasis buvo už ją stipresnis, be to, D. M. pastarajai grasino – nurodė, kad jei ji tylės, šeštadienį duos jai 400 Eur, o jei netylės – pakas. Be to, M. R.-A. iš D. M. elgesio iki šio įvykio buvo padariusi išvadą, kad pastarasis yra teistas, jis yra aukšto ūgio, grėsmingos išvaizdos, kas tik sustiprino jos baimės jausmą. Nuteistojo grasinimų įvykdymo baimė nulėmė ir tai, kad nukentėjusioji tą pačią dieną nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Ji buvo pasimetusi ir nežinojo, ką daryti. Tokią pastarosios reakciją patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai Č. J., M. P. ir P. V. – kitą dieną M. R.-A. atrodė sutrikusi, sumišusi, nesava, prislėgta, nervinga, pradėjo verkti. Tik išsipasakojusi draugams ir jų paraginta pastaroji sutiko, kad apie įvykį būtų pranešta policijai. Tiek nukentėjusiosios, tiek minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kad nukentėjusiosios psichologinė būsena suprastėjo po nagrinėjamo įvykio, patvirtino ir jos gydytoja R. R., nurodė, kad M. R.-A. buvo paskirti antidepresantai. Taigi, tiek nukentėjusiosios M. R.-A. elgesys įvykio metu, tiek ir kitą dieną po įvykio patvirtina, kad ji lytinių santykių su nuteistuoju D. M. nenorėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios gyvenimo būdas pats savaime nėra pagrindu nuteistajam manyti, kad pastaroji nori su juo lytiškai santykiauti. Juo labiau, kad ji teigė įvykio vakarą su D. M. neflirtavusi, vengusi bendravimo, taip pat nepalaikiusi su juo artimesnių santykių ir praeityje. Nukentėjusiosios bendravimo su nuteistuoju nepatvirtino ir liudytojai Č. J., M. P. ir P. V..Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios sveikatos būklę ir pripažino, kad jai diagnozuoti psichikos sutrikimai konkrečiu atveju neturėjo įtakos susidariusios situacijos suvokimui ir vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pakartotinai atkreipia dėmesį, kad gydytoja R. R. apklausos metu nurodė, kad po 2017 m. gegužės 6 d. jokio nukentėjusiosios stacionarinio gydymo nebuvo, buvo tik planiniai apsilankymai pas psichiatrus ir du kartus pas psichologą, kas reiškia, kad M. R.-A. sveikatos būklė buvo pakankamai stabili, konsultacijų metu ženklių pablogėjimų nenustatyta. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, kas galėjo turėti įtakos situacijos suvokimui. Gydytojos teigimu, alkoholio vartojimas nebūtinai nulemia neigiamus padarinius, kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. Svarbu pažymėti ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusioji nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, jas patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kas tik patvirtina, kad M. R.-A. suvokė su ja atliktų veiksmų esmę ir sugebėjo ją objektyviai perteikti.Laikant nukentėjusiosios parodymus patikimais, pagrįstai nustatyta, kad prieš ją nuteistasis naudojo fizinį smurtą ir kitais būdais atėmė galimybę priešintis prievartiniams veiksmams. Tai, kad ant M. R.-A. kūno nebuvo aptikta smurto žymių, nereiškia, kad fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad D. M. iš bloko ją nustūmė į kambarį ir jėga pargriovė ant lovos. Tuomet savo kojomis apžergė jos kojas ir prispaudė nukentėjusiosios kūną ant jos atsisėsdamas, viena ranka užlaužė jos rankas ir laikė už nugaros, o kita ranka jėga pražiodė. Laikytina, kad tokius veiksmus vienu metu atlikti įmanoma, turint omenyje tai, kad D. M. yra fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją. Taip pat sutiktina, kad tokio pobūdžio veiksmai yra prievartiniai ir sukelia nukentėjusio asmens išgąstį.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paneigė ir nuteistojo keliamą versiją, kad nukentėjusioji jį apkalbėjo tuomet, kai už seksualines paslaugas negavo prašytų pinigų. M. R.-A. neigė prašiusi kokio nors atlygio iš nuteistojo, atvirkščiai, ji nurodė, kad pastarasis jai už tylėjimą siūlė šeštadienį sumokėti pinigus. Tiek nukentėjusioji, tiek pas ją namuose buvę liudytojai Č. J., M. P. ir P. V. patvirtino, kad D. M. kitą dieną po įvykio grėsmingu tonu kvietėsi M. R.-A. pasikalbėti, pastaroji patvirtino, kad šio pokalbio metu jis pakartotinai jai pagrasino smurtu, jei kam nors papasakos apie tai, kas tarp jų įvyko, ir už tylėjimą pažadėjo sumokėti pinigų šeštadienį. Būtent šie grasinimai ir paskatino nukentėjusiąją galutinai apsispręsti dėl kreipimosi į policiją. O taip pat dėl šios priežasties ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėja tam, kad užtikrinti parodymų patikimumą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei, kaip teigia nuteistasis, nukentėjusioji ar jos draugai jį šantažavo, prašydami pinigų, jis galėjo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tokius neteisėtus veiksmus, tačiau to nepadarė. Atvirkščiai, kilus sąmyšiui, D. M. paskambino motinai ir klausė, ar galėtų atvažiuoti į sodybą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad D. M. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė nuteistojo teiginių prieštaringumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nesikartoja, tik pažymi, kad parodymų nenuoseklumas kelia abejonių jų patikimumu ir leidžia juos vertinti kritiškai.Taigi, pirmosios instancijos teismas visų byloje surinktų ir tiesiogiai ištirtų įrodymų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl to, kad nuteistasis, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, elgėsi prieš jos valią ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. (D.) M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.