Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-03-31 · Administracinė byla Nr. A-961-502/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
A-961-502/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01377-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
B. Č.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei, „Tiretas“
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-961-502/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01377-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „Tiretas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas B. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, Tarnyba), 5 330,02 Lt turtinę žalą, 5 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde (I tomas, b. l. 1–10) nurodė, kad 1996 m. lapkričio 22 d. įsigijo 1 200 kv. m. dydžio valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2007 m. birželio 21 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau - ir UAB) „Tiretas“ sudarė projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį. UAB „Tiretas“, nustatydamas žemės sklypo ribas, 2008 m. rugsėjo 24 d. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame atsisakė pasirašyti SB (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas H. K. S.. Akto surašymo metu negalėjo dalyvauti ir VĮ „Kauno regiono keliai“ atstovai, tačiau 2008 m. spalio 8 d. raštu informavo UAB „Tiretas“, kad nesutinka derinti pareiškėjo žemės sklypo ribų, kadangi sklypas yra šalia valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1937 „Vaišvydava-Gervėnupis“, ir kelias neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnio reikalavimų, t. y. nėra išlaikytas 9 m atstumas nuo kelio ašies iki sklypo ribos.

UAB „Tiretas“ 2008 m. spalio 20 d. kadastro duomenų bylą, įskaitant ir minėtą nepilnai pasirašytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei planą, pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) sprendimo dėl kadastro duomenų pakeitimo priėmimui. Žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 22 d. raštu atsisakė rengti įsakymo projektą dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo registro patikslinimo dėl to, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra gretimo sklypo Nr. 87 savininko ir pirmininko H. K. S. bei VĮ „Kauno regiono keliai“ suderinimų, tačiau atsisakymo teisinio pagrindo nenurodė. Pareiškėjas Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. gruodžio 22 d. raštą 2009 m. vasario 17 d. apskundė Tarnybai, kuri 2009 m. kovo 6 d. raštu Nr. 3B-(10.5)-Č-106 tenkino pareiškėjo skundą. Pareiškėjas 2009 m. kovo 23 d. kreipėsi į Žemėtvarkos skyriaus vedėją, prašydamas atkreipti dėmesį į Tarnybos rašte išdėstytas pastabas ir atlikti kadastrinių duomenų patikrą bei suderinimą, esant trūkumams, nurodyti teisinį pagrindą ir būdą, kaip tuos trūkumus pašalinti. Tačiau į minėtą prašymą atsakyta nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad H. K. S., SB (duomenys neskelbtini), VĮ „Kauno regiono keliai“ atsisakymai suderinti pareiškėjo žemės sklypo Nr. 86 ribas yra nepagrįsti ir neteisėti, pripažinti, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktas Nr. 86 be H. K. S., SB (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Kauno regiono keliai“ suderinimo yra galiojantis ir leisti atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų patikrą be žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko H. K. S., SB (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Kauno regiono keliai“ suderinimų. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą priimti atsisakė. Atkreipė dėmesį, kad, priėmus minėtus teismų sprendimus, nepasikeitus jokioms aplinkybėms, NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2013 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Tiretas“ 2013 m. liepos 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo nemotyvuotai patvirtinti. Minėtas 2013 m. spalio 17 d. sprendimas pažeidžia bendruosius teisinio tikrumo, teisinio apibrėžtumo principus. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad 2013 m. spalio 17 d. sprendimu iš esmės buvo panaikintas 2008 m. gruodžio 22 d. raštas, kadangi UAB „Tiretas“ surašant 2013 m. liepos 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 86, o taip pat sudarant žemės sklypo planą VĮ „Kauno regiono keliai“ nedalyvavo.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnyba 2009 m. kovo 6 d. rašte pripažino, jog Žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 22 d. priėmė akivaizdžiai neteisėtą individualų administracinį aktą. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 2 punktu, 32 punktas, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 2 punktu patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punktas. UAB „Tiretas“ į ženklinimą privalėjo kviesti tik visų besiribojančių žemės sklypų savininkus, SB pirmininką bei Žemėtvarkos skyriaus atstovą, kuris atstovautų valstybės interesams.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Žemėtvarkos skyrius 2008 m. nepagrįstai neatliko teisės aktuose jam nustatytos imperatyvios pareigos, t. y. nesuderino parengto žemės sklypo plano (Nuostatų 67 p.) ir negrąžino žemės sklypo kadastro duomenų bylos vykdytojui (Nuostatų 68 p.), nors privalėjo vieną iš šių veiksmų atlikti. Bendrosios kompetencijos teismuose vykęs ginčas nepatvirtina 2008 m. gruodžio 22 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas dėl nepagrįsto jo įtraukimo į minėtus teisminius procesus, susijusius su nepagrįstu Žemėtvarkos skyriaus atsisakymu rengti įsakymo projektą dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo registro duomenų patikslinimo, patyrė 5 330,02 Lt turtinę žalą, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos (nuostoliai), susijusios su teisminiais procesais Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-178-720/2010 bei Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-903-485/2011 (žyminis mokestis, pareiškėjo atstovavimo teisme išlaidos, iš pareiškėjo priteistos ir sumokėtos bylinėjimosi išlaidos), o taip pat ir 5 000 Lt neturtinę žalą, kadangi dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, nepatogumus, pažeminimą ir kt. Nurodė, kad iš esmės tuo pačiu klausimu viešojo administravimo subjektas priėmė du skirtingus sprendimus (2008 m. gruodžio 22 d. raštą ir 2013 m. spalio 17 d. sprendimą) ir taip akivaizdžiai pažemino pareiškėją, įžeidė jo garbę ir orumą, nes jis turėjo ginti savo tariamai nepagrįstus reikalavimus teismuose, ieškoti teisinės pagalbos, leisti savo asmenines lėšas bylinėjimuisi, aukoti laiką, sveikatą. Dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sutriko sveikata.

Pareiškėjo nuomone, jeigu nebūtų buvęs priimtas 2008 m. gruodžio 22 d. raštas, jis nebūtų kreipęsis į teismus. Priėmus 2013 m. spalio 17 d. sprendimą, panaikinantį 2008 m. gruodžio 22 d. raštą, paaiškėjo, kad bylinėjosi be pagrindo, t. y. nepagrįstai patyrė žalą. Nurodė, kad 2013 m. spalio 17 d. sprendimo priėmimas yra tiesioginis ir pagrindinis veiksnys, kuris lemia žalos fakto konstatavimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT prie ŽŪM, kuris byloje yra ir trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo Skyrius, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I tomas, b. l. 55–60) nurodė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų Kauno apskrities viršininko administracijos (nuo 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos) veiksmų, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio. Žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S6-3391 informavo pareiškėją apie kelias aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą: žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra besiribojančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, SB (duomenys neskelbtini) pirmininko derinimų ir su kadastrinių matavimų pagrindu sudarytame plane nustatytomis ribomis nesutinka VĮ „Kauno regiono keliai“. Nors Tarnyba 2009 m. kovo 6 d. rašte nurodė, kad žemės sklypo plano derinti su VĮ „Kauno regiono keliai“ nereikia, tačiau pabrėžė, kad, kai ženklinamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, į paženklinimą turi būti kviečiamas apskrities viršininko administracijos teritorinio skyriaus atstovas. Taigi nors UAB „Tiretas“ privalėjo užtikrinti, kad, vykdant žemės sklypo kadastrinius matavimus, į ženklinimą būtų pakviestas žemėtvarkos skyrius atstovas, kuris atstovautų valstybės interesams (kelio juosta), tačiau tai padaryta nebuvo. Paaiškino, kad Tarnyba 2009 m. kovo 6 d. rašte pasiūlė pakartoti kviestinių asmenų informavimo procedūras, tačiau šio rašto turinys nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnyba 2009 m. kovo 6 d. rašte pripažino Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. raštą neteisėtu.

Atkreipė dėmesį, kad nagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos pagal B. Č. pareikštus konkrečius reikalavimus. Pareiškėjas pats pasirinko savo teisių gynimo būdą teismine tvarka. Pabrėžė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl Kauno apskrities viršininko administracijos ar Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl jos neatitinka Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikto žalos apibrėžimo. Pareiškėjo prašoma priteisti 5 330,02 Lt suma yra ne Kauno apskrities viršininko administracijos neveikimo pasekmė, o pareiškėjo pareiga pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, 80 straipsnio 1 dalį ir 95 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju tarp Kauno apskrities viršininko administracijos veikimo (ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūros), galinčio nulemti civilinę atsakomybę, ir pareiškėjo nurodytų nuostolių (5 330,02 Lt) nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo nurodyta suma, kaip žalos atlyginimas, jam negali būti priteista.

Tarnybos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad po įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-903-485/2011 nepasikeitė jokios aplinkybės. Pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti pagal UAB „Tiretas“ 2013 m. liepos 31 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą, iš kurios matyti, kad pareiškėjo žemės sklypo ženklinime dalyvavo Tarnybos atstovas, žemės sklypo planą suderino SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, šiaurės vakarų kryptimi buvo koreguotas sklypo ribos linijos ilgis ir žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 0,1239 ha (planas parengtas 2008 m. rugsėjo 25 d.) iki 0,1226 ha (planas parengtas 2013 m. liepos 30 d.). Taigi pareiškėjo argumentai, kad Skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 17 d. sprendimu nemotyvuotai buvo patvirtinti jo žemės sklypo kadastro duomenys, yra nepagrįsti.

Tarnybos teigimu, pareiškėjui neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (valstybinės valdžios institucijos (darbuotojų) neteisėtos veikos), valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiais teiginiais nurodo, jog jis dėl pergyvenimų susirgo, patyrė pažeminimą, tačiau nepagrindžia tokių teiginių jokiais įrodymais, o rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tiretas“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Pateiktame atsiliepime nurodė, kad visus savo sutartinius įsipareigojimus atliko tinkamai, informavo užsakovą apie esamą situaciją, su pateiktais darbo rezultatais užsakovas sutiko, tai patvirtindamas savo parašu žemės sklypo ribų plane, akte bei priimdamas darbus pagal priėmimo perdavimo aktą Nr. KG07-35T. Pabrėžė, kad jokių dokumentų ar duomenų, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte Nr. 86, žemės sklypo plane ar parengtoje kadastrinėje žemės sklypo byloje matavimai atlikti neteisingai, nebuvo gavęs ir parengtos kadastrinių matavimų bylos nebuvo grąžintos taisymui. Nurodė, kad pareiškėjo inicijuotuose teisminiuose ginčuose dalyvavo kaip trečiasis asmuo. 2013 m. birželio 23 d. gavo raštą dėl pavedimo, kuriuo Tarnyba įpareigojo pakartotinai atlikti ribų ženklinimą užtikrinant, kad būtų kviečiamas Skyriaus atstovas, kadangi ginčijamas žemės sklypas ribojasi su keliu, kuriam eksploatuoti reikalingas žemės sklypas (kelio juosta) nesuformuotas. Tarnyba 2013 m. liepos 9 d. grąžino UAB „Tiretas“ ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas. Atkreipė dėmesį, kad po parodymo-paženklinimo procedūros užbaigimo patikslintos kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos Skyriui galutiniam derinimui. 2013 m. spalio mėn. ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūra buvo sėkmingai užbaigta, patikslinti žemės sklypo duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo B. Č. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėjas 1996 m. lapkričio 22 d. įsigijo 1 200 kv. m. dydžio valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2007 m. birželio 21 d. su UAB „Tiretas“ sudarė projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti ginčijamo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemėtvarkos skyriuje gauta tikrinti ir derinti UAB „Tiretas“ 2007 m. spalio 10 d. parengta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. UAB „Tiretas“ 2007 m. lapkričio 12 d. raštu kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, kuris 2007 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S6-3617 informavo pareiškėją, kad negali ruošti įsakymo dėl kadastro duomenų patikslinimo, nes yra aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Nurodė, kad trūksta derinimų su sodininkų bendrijos pirmininku ir VĮ „Kauno regiono keliai“, ir išaiškino, kad už trūkumų pašalinimą atsakingas darbų vykdytojas. UAB „Tiretas“ 2007 m. gruodžio 20 d. raštu kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, o 2007 m. gruodžio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad jų įmonės geodezininkai atliko visą darbą ir bylą perdavė Žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjas 2007 m. gruodžio 27 d. su prašymu kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių atlikti kadastrinių matavimų patikrą ir suderinimą, nes UAB „Tiretas“ yra tinkamai atlikęs topografinius-geodezinius matavimus. Žemėtvarkos skyrius 2008 m. sausio 8 d. raštu Nr. S6-65 pakartotinai informavo pareiškėją, kad patikslinti kadastro duomenų negalima, nes UAB „Tiretas“ nėra tinkamai užbaigęs kadastrinių matavimų bylos. Nurodė tris trūkumus ir išaiškino, kad, pašalinus nurodytus ir kitus trūkumus, bus galima tikslinti kadastro duomenis po geodezinių matavimų.

Žemėtvarkos skyriuje 2008 m. spalio mėn. pakartotinai gauta tikrinti ir derinti UAB „Tiretas“ 2008 m. spalio 8 d. parengta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S6-3391 informavo pareiškėją, kad, atlikus UAB „Tiretas“ pateiktos dokumentacijos patikrinimą, 2008 m. lapkričio 19 d. nustatyta, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, SB (duomenys neskelbtini) pirmininko suderinimų. Nurodė, kad su nustatytomis sklypo ribomis nesutinka VĮ „Kauno regiono keliai“ ir paaiškino, kad, atsižvelgiant į nurodytus prieštaravimus, negali rengti įsakymo projekto dėl ginčijamo žemės sklypo registro patikslinimo.

Tarnyba 2009 m. kovo 6 d. rašte Nr. 3B-(10.5)-Č-106-194 B. Č. paaiškino, kad ginčijamo žemės sklypo derinti su VĮ „Kauno regiono keliai“ nereikia, todėl Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S6-3391 pateikta informacija, jog su paženklintomis ribomis nesutinka VĮ „Kauno regiono keliai“, nepagrįsta. Informavo, kad UAB „Tiretas“ privalėjo užtikrinti, kad, vykdant ginčijamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, į ženklinimą būtų pakviesti visi besiribojančių žemės sklypų savininkai, Žemėtvarkos skyriaus atstovas, kuris atstovautų valstybės interesams, bei sodininkų bendrijos pirmininkas. Tarnybos nuomone, turėtų būti pakartotos kviestinių asmenų informavimo procedūros. Pašalinus nustatytus trūkumus, pasiūlė pakartotinai pateikti Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylą tikrinti ir derinti. 2009-03-23 Žemėtvarkos skyriuje 2009 m. kovo 23 d. gautas pareiškėjo prašymas, esant galimybei, atlikti kadastrinių duomenų patikrą ir suderinimą arba nurodyti teisinį pagrindą ir būdą, kaip pašalinti nustatytus trūkumus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog pareiškėjas 2009 m. spalio mėn. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti, kad SB (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko H. K. S. ir VĮ „Kauno keliai“ atsisakymai suderinti B. Č. SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas yra nepagrįsti ir neteisėti, pripažinti, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktas Nr. 86 be atsakovų suderinimo yra galiojantis, ir leisti atlikti SB (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikrą be žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko H. K. S., SB (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Kauno regiono keliai“ suderinimo. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš B. Č. bylinėjimosi išlaidas – 2 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo UAB „Kauno regiono keliai“ naudai, taip pat 65,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs B. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, 2011 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, priteisė VĮ „Kauno regiono keliai“ iš B. Č. 800 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Tarnyba 2011 m. vasario 11 d. rašte Nr. 1SS-(3.5)-338 informavo pareiškėją, kad, kaip buvo nurodyta Tarnybos 2009 m. kovo 6 d. rašte, ginčijamo žemės sklypo planas neturi būti derinamas su VĮ „Kauno regiono keliai“, tačiau jai turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas ir reikšti pastabas dėl ženklinimo. Tarnyba 2012 m. spalio 3 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-1854 pareiškėjui nurodė, kad negali įvertinti nustatytų ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų teisingumo, nes kadastro duomenų byla po 2008 m. spalio 21 d. pateikimo Skyriui tikrinti ir Tarnybos 2009 m. kovo 6 d. rašte išdėstytų rekomendacijų nebuvo pakartotinai pateikta Skyriui tikrinti. Tarnyba pasiūlė pareiškėjui, vadovaujantis Tarnybos pateiktomis rekomendacijomis, atlikti ginčijamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą teikti Skyriui tikrinti. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. balandžio 25 d. prašymą, 2013 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 3IN-Č-664-550 pranešė B. Č., kad 2013 m. balandžio 25 d. raštu prašė Tarnybos direktoriaus užtikrinti, jog Skyriaus darbuotojai, tikrindami sodų sklypų, besiribojančių su keliu „Vaišvydava–Gervėnupis“, kadastrinių matavimų bylas bei derindami žemės sklypų planus, laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Be to, pasiūlė pareiškėjui atlikti ginčijamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą bei suderintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą teikti Skyriui. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2013 m. birželio 13 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-383 Skyriaus vedėjui pavedė: 1) užtikrinti, kad Skyriuje būtų vadovaujamasi nurodytais teisės aktais; 2) kreiptis į ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus atlikusius matininkus, įpareigojant juos, kad į žemės sklypo ribų ženklinimą būtų kviečiamas valstybinės žemės patikėtinis – Skyriaus atstovas; 3) sugriežtinti matininkų veiklos kontrolę. Skyrius 2013 m. birželio 25 d. įpareigojo UAB „Tiretas“ pakartotinai atlikti ginčijamo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nurodė užtikrinti, kad į ginčijamo žemės sklypo pakartotiną ribų ženklinimą būtų kviečiamas Skyriaus atstovas, nes ginčijamas žemės sklypas ribojasi su keliu, kuriam eksploatuoti reikalingas žemės sklypas nesuformuotas. Skyrius 2013 m. liepos 9 d. raštu perdavė ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą trūkumams pašalinti.

Skyriuje 2013 m. liepos 11 d. gautas pranešimas apie 2013 m. liepos 24 d. 10 val. įvyksiantį 2008 m. rugsėjo 24 d. paženklintų ginčijamo žemės sklypo ribų derinimą. Nurodyta, kad Skyriaus atstovas kviečiamas nurodytu laiku atvykti į derinamą žemės sklypą šio sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūros atlikimo užbaigimui. Skyrius 2013 m. liepos 15 d. raštu prašė VĮ „Kauno regiono keliai“ atstovo dalyvauti 2013 m. liepos 24 d. 10 val. pakartotinai atliekant ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą. UAB „Tiretas“ 2013 m. liepos 31 d. parengė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Minėtoje byloje buvo ir Skyriui adresuotas UAB „Tiretas“ 2013 m. liepos 31 d. aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad ginčijamo žemės sklypo planas yra koreguotas 2013 m. liepos 30 d. palyginti su 2008 m. rugsėjo 25 d. parengtu žemės sklypo planu, t. y. perprojektuotas 1 posūkio taškas, panaikinti 2, 3, 4, 5 posūkių kampai, sklypo plotas sumažėjo nuo 0,1239 ha iki 0,1226 ha. Skyriuje 2013 m. rugpjūčio 2 d. gautas UAB „Tiretas“ prašymas pakartotinai patikrinti ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Skyrius 2013 m. rugpjūčio 8 d. surašė ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad neteisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir neteisingai parengta, sukomplektuota žemės sklypo kadastro duomenų byla. Skyrius 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu pasiūlė gretimo žemės sklypo savininkui H. K. S. pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų. Skyriuje 2013 m. spalio 16 d. gautas pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. prašymas pakeisti nustatytus ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenis, B. Č. 2013 m. spalio 9 d. perduotos kadastrinių matavimų bylos. Skyrius 2013 m. spalio 15 d. raštu informavo gretimo žemės sklypo savininką H. K. S., kad artimiausiu metu priims sprendimą dėl ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo. 2013 m. spalio 15 d. surašytas ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, o Skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-1946 patvirtinti ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Tiretas“ 2013 m. liepos 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Teismas pažymėjo, kad pirmą kartą atsakingai institucijai tikrinti ir derinti buvo pateikta UAB „Tiretas“ 2007 m. spalio 10 d. parengta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tačiau Skyriaus vedėjas tik 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-1946 patvirtinto ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Tiretas“ 2013 m. liepos 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Taigi ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūra iš viso tęsėsi apie 6 metus.

Teismas, įvertinęs Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S6-3391 pareiškėjui pateiktą informaciją, konstatavo, kad jame nurodyta informacija, jog su paženklintomis ribomis nesutinka VĮ „Kauno regiono keliai“, nepagrįsta, pažeidimas tęsėsi tik kelis mėnesius (iki Tarnybos 2009 m. kovo 6 d. rašto B. Č. pateikimo). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs Tarnybos 2009 m. kovo 6 d. raštą, jau turėjo ir galėjo suprasti, kad ginčijamo žemės sklypo plano derinti su VĮ „Kauno regiono keliai“ nereikia, tačiau į žemės sklypo ženklinimą turėjo būti pakviestas žemėtvarkos skyriaus atstovas, todėl tik pašalinus šį trūkumą, kadastro duomenų byla galėjo būti pakartotinai teikiama Žemėtvarkos skyriui tikrinti ir derinti. Minėtą trūkumą UAB „Tiretas“ pašalino tik 2013 metais ir, teismo vertinimu, tai iš dalies susiję su Kauno apskrities viršininko administracijos (o vėliau ir Tarnybos) netinkamai ir pavėluotai įvykdyta pareiga, nustatyta Nuostatų 68 punkte. Teismas Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. raštą vertino kaip Nuostatų 68 punkte nurodytą sprendimą nederinti parengto žemės sklypo plano. Teismas nurodė, kad Žemėtvarkos skyrius, nustatęs, jog pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra su trūkumais, juos nurodė 2008 m. gruodžio 22 d. rašte (nustatyti trūkumai yra patikslinti Tarnybos 2009 m. kovo 6 d. rašte), tačiau padarė du Nuostatų 68 p. pažeidimus: apie trūkumus informavo tiesiogiai pareiškėją, o ne kadastro duomenų bylą rengusią UAB „Tiretas“; be to, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos negrąžino vykdytojui (šiuo atveju UAB „Tiretas“). Skyrius tik 2013 m. liepos 9 d. raštu perdavė ginčijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą trūkumams pašalinti ir taip nutraukė daromą pažeidimą. Taigi nors kompetentingas subjektas 2008 m. nustatė, kad pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra su trūkumais, nurodė trūkumus, tačiau bylos daugiau nei 4 metus negrąžino UAB „Tiretas“, kuris, remdamasis Nuostatų 69 p., pašalinęs trūkumus, turėjo pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno apskrities viršininko administracija ar jos teisių ir pareigų perėmėja Tarnyba įvykdė pareigą atsakyti į 2009 m. kovo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje gautą pareiškėjo 2009 m. kovo 23 d. prašymą, esant galimybei, atlikti kadastrinių duomenų patikrą ir suderinimą arba nurodyti teisinį pagrindą ir būdą, kaip pašalinti nustatytus trūkumus. Teismas pareiškėjo argumentus, kad Skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 17 d. sprendimu nemotyvuotai buvo patvirtinti jo žemės sklypo kadastro duomenys, laikė nepagrįstais, nes 2013 m. buvo parengta nauja ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų byla (papildžius 2008 m. rengtą kadastro duomenų bylą), kuri atitiko teisės aktų reikalavimus.

Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, pažymėjo, kad B. Č. inicijavo civilinę bylą ir turėjo su jos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, kurios jam nebuvo atlygintos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, nes jo ieškinys buvo atmestas. Pareiškėjo nurodoma turtinė žala atsirado ne tiesiogiai iš šioje byloje nustatytų neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) ir nėra tų neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas, t. y. patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl Kauno apskrities viršininko administracijos ar Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Priešingai, civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra šiuo atveju nepasiteisinusio pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio pasekmė. Teismas, įvertinęs Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį priėjo prie išvados, kad tarp šioje byloje nustatytų Kauno apskrities viršininko administracijos bei jos teisių ir pareigų perėmėjos Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūros metu ir pareiškėjo nurodytų nuostolių (5 330,02 Lt) nėra priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti 5 330,02 Lt, kaip žalos atlyginimą, atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūra tęsėsi nepagrįstai ilgai (6 metus), ir viena iš svarbių priežasčių yra Kauno apskrities viršininko administracijos bei jos teisių ir pareigų perėmėjos Tarnybos neteisėti veiksmai (neveikimas) – kadastro duomenų bylos, kuri yra su trūkumais, daugiau nei 4 metus negrąžinimas UAB „Tiretas“, UAB „Tiretas“ tiesioginis neinformavimas apie nustatytus trūkumus, neatsakymas į pareiškėjo 2009 m. kovo 23 d. prašymą ir nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. kovo 6 d. tęsęsis nepagrįstas reikalavimas ginčijamo žemės sklypo planą suderinti su VĮ „Kauno regiono keliai“. Pareiškėjas dėl nepagrįstai ilgai trukusios ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūros neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. visos nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjui padarytos neturtinės žalos padarymo faktą. Teismo nuomone, dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Būtent dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl tarp neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas atkreipė dėmesį ir į kitus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūros eigai, t. y. paties pareiškėjo ir UAB „Tiretas“ elgesį (neginčijo neteisėtų institucijų veiksmų (neveikimo) administraciniame procese, neteikė prašymo grąžinti kadastro duomenų bylą, nors žinojo apie nustatytus trūkumus, nepakankamai operatyviai šalino nustatytus trūkumus, inicijavo civilinę bylą, kurioje pareiškėjo ieškinys buvo atmestas, ir kt.). Teismo nuomone, nors pareiškėjo ir UAB „Tiretas“ elgesys nepanaikina atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) fakto, tačiau tai svarbu sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Be to, Skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-1946 patvirtinto ginčijamo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Tiretas“ 2013 m. liepos 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, t. y. nepagrįstai ilgai trukusi procedūra pareiškėjui baigėsi palankiai, todėl pareiškėjui priteisė 700 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendė, kadangi pareiškėjas nepateikė detalaus jų apskaičiavimo su pagrindimu. Pareiškėjui išaiškino teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis dėl išlaidų priteisimo su atskiru prašymu.

III.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, netinkamai įvertino bylos medžiagą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, todėl priėmė iš dalies neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo teisinių santykių, susijusių su atliekamais kadastriniais matavimais, srityje. Pagal Kadastro nuostatų reikalavimus, už parengto žemės sklypo plano, atliktus kadastrinius matavimus, atitikimą teisės aktų reikalavimams visų pirma atsako matininkas. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo procedūra užbaigiama tuomet, kai žemėtvarkos skyriui pateikiama teisės aktų reikalavimus atitinkanti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apskrities viršininko administracija atliko ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimo veiksmus, t. y. įgyvendino įstatymais nustatytą kontrolės funkciją, ir nesant duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypo parengtos kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūroje Kauno apskrities viršininko administracija (nuo 2010-07-01 Nacionalinės žemės tarnyba) atliko neteisėtus veiksmus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų užtruko pareiškėjo ginčijama procedūra, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad valstybei yra pareiga pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.

Žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S6-3391 informavo ne vykdytoją, o užsakovą, t. y. pareiškėją, apie aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą, tačiau šis procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, dėl kurio pareiškėjui atsirado žalingi padariniai, vertinant valstybės valdžios institucijos veiksmus kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūroje. Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo susitarimas, pareiškėjas turėdamas duomenis apie kadastrinių matavimų trūkumus, ir būdamas pakankamai atidus, rūpestingas, turėjo ir galėjo kreiptis dėl trūkumų ištaisymo į vykdytoją. Aplinkybė, kad apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos trūkumus buvo informuotas užsakovas, nepaneigia fakto, kad Kauno apskrities viršininko administracijos atsisakymas užbaigti UAB „Tiretas“ 2008 m. spalio 8 d. parengtą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo procedūrą buvo pagrįstas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Kauno apskrities viršininko administracija (Tarnyba) nepagrįstai atsisakė užbaigti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo procedūrą ar vilkino atlikti šiuos veiksmus, todėl teismas iš atsakovo žalą priteisė nesant būtinosios atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. kovo 6 d. tęsęsis nepagrįstas reikalavimas ginčijamo žemės sklypo planą suderinti su VĮ „Kauno regiono keliai“, neatsakymas pareiškėjui į 2009 m. kovo 23 d. prašymą, įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygą, yra nepagrįsta. Skyrius 2008 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S6-3391 informavo pareiškėją apie aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą – žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra besiribojančio žemės sklypo Nr. 87 savininko, SB (duomenys neskelbtini) pirmininko derinimų ir su kadastrinių matavimo pagrindu sudarytame plane nustatytomis ribomis nesutinka VĮ „Kauno regiono keliai“. NŽT prie ŽŪM 2009 m. kovo 6 d. rašte Nr. 3B-(10.5)-Č-106-194 nors ir nurodė, kad žemės sklypo plano derinti su VĮ „Kauno regiono keliai“ nereikia, tačiau pabrėžė, kad kai ženklinamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, į paženklinimą turi būti kviečiamas apskrities viršininko administracijos teritorinio skyriaus atstovas. UAB „Tiretas“ nors ir privalėjo užtikrinti, kad vykdant žemės sklypo kadastrinius matavimus į ženklinimą būtų pakviestas žemėtvarkos skyrius atstovas, kuris atstovautų valstybės interesus (kelio juosta), tačiau tai padaryta nebuvo. Taigi, 2008 m. spalio 8 d. kadastriniai matavimai buvo atlikti ir kadastro duomenų byla parengta buvo neteisingai ne dėl vieno pažeidimo ir šie pažeidimai buvo padaryti ne atsakovo, todėl nei reikalavimas ginčijamo žemės sklypo planą suderinti su VĮ „Kauno keliai“, nei neatsakymas pareiškėjui į 2009 m. kovo 23 d. prašymą, neįrodo žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo neturėjo būti tenkinamas.

Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje taip Kauno apskrities viršininko administracijos veikimo (žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūros) galinčio nulemti civilinę atsakomybę ir Vilniaus apygardos administracinio teismo pareiškėjui priteistos 700 Eur neturtinės žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas neturėjo pagrindo pripažinti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos pareiškėjui. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovui ginčo atveju kilo pareiga pareiškėjui atlyginti 700 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti galioti.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą skunde teismui. Papildomai nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškina ir vertina teismo nustatytus faktus, nepagrįstai sumenkina Kauno apskrities viršininko administracijos (nuo 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos) veiksmus atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimo procedūrą. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimuose išaiškintu atsakingo valdymo principu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigia, kad teismas, spręsdamas dėl veiksmų (ne) teisėtumo, turi rasti konkrečią teisės normą, kurią pažeidė viešojo administravimo subjektas. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė ir sprendime nurodė Kauno apskrities viršininko administracijos (Tarnybos) pažeidimus, kurie lėmė neturtinės žalos atsiradimą, todėl atsakovo teiginiai, kad nėra veiksmų neteisėtumo požymių yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamo sklypo duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūra tęsėsi 6 metus ir tai turėjo įtakos neturtinės žalos atsiradimui. Teisinio saugumo principo privalu laikytis visoms valstybinės valdžios įstaigoms, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir visiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą. Teisėtų lūkesčių principas užtikrina, kad visų asmenų teisėti lūkesčiai, jog įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl nepagrįstai ilgai trukusios kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūros patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie buvo stipresni nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, neteisybės jausmą. Visi išgyvenimai patirti dėl atsakovo neveikimo, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad teismas nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tiretas“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepime pažymėjo, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad į žemės sklypo matavimus turėjo būti pakviestas žemėtvarkos skyriaus atstovas, pareiškėjui 2009 m. gegužės 26 d. rašte Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas nurodė, kad sklypo ribos turi būti suderintos su VĮ „Kauno regiono keliai“. Šiame rašte aiškiai nurodyta, kad reikia derinti ne su Žemėtvarkos skyriumi, bet su VĮ „Kauno regiono keliai“, ir tai prieštarauja NŽT prie ŽŪM išdėstytiems teiginiams. UAB „Tiretas“ jokių duomenų ar dokumentų, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte Nr. 86, žemės sklypo plane ar parengtoje kadastrinėje žemės sklypo byloje matavimai atlikti neteisingai, nebuvo gavęs, parengta byla taip pat nebuvo grąžinta. UAB „Tiretas“ gavęs NŽT prie ŽŪM 2013 m. birželio 13 d. raštą pakartotinai atlikti ribų ženklinimą, savo kompetencijos ribose operatyviai ėmėsi veiksmų derinimo procedūrai užbaigti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjas skunde prašė priteisti jam iš atsakovo 5 330,02 Lt turtinę žalą, kurią iš esmės grindžia tuo, kad dėl neteisėtų Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų - atsisakymo derinti pateiktą kadastrinę bylą - jis turėjo inicijuoti teisminį procesą ir dėl to patyrė turtinę žalą, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Lt suma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniu skundu skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui B. Č. priteistas neturtinės žalos atlyginimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl iš esmės pasisakys tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir, remdamasi ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimui dėl neturtinės žalos pareiškėjui padarymo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Kauno apskrities viršininko administracija ir jos teisių ir pareigų perėmėja NŽT prie ŽŪM atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo procedūra tęsėsi nepagrįstai ilgai (apie 6 metus), daugiau nei 4 metus nebuvo grąžinta UAB „Tiretas“ parengta ir derinti pateikta pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų byla, neinformuotas UAB „Tiretas“ apie nustatytus trūkumus, neatsakyta į pareiškėjo 2009 m. kovo 23 d. prašymą, nepagrįstai reikalauta žemės sklypo planą suderinti su VĮ „Kauno regiono keliai“, todėl pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, neteisybės jausmą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala teismo įvertinama pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus atsakovo neteisėtus veiksmus, taip pat tai, kad nepagrįstai ilgai trukusi administracinė procedūra buvo užbaigta, atsižvelgdamas į paties pareiškėjo bei UAB „Tiretas“ elgesį administraciniame procese, pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 700 Eur suma.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su matininko atsakomybe, rengiant žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertinami. Aplinkybė, kad parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla su trūkumais, šiuo atveju nepašalina atsakovo pareigos, atliekant pateiktos kadastro duomenų bylos tikrinimą, vadovautis Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka ir, nustačius aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą, kadastro duomenų bylą grąžinti vykdytojui, raštu nurodant trūkumus. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas, nustatęs trūkumus, kadastro duomenų bylos UAB „Tiretas“ negrąžino. Kadastro duomenų byla UAB „Tiretas“ trūkumams ištaisyti buvo grąžinta tik praėjus daugiau nei 4 metams po jos pateikimo atsakovui, t. y. 2013 m. liepos 9 d. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendime padarytų išvadų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos neturtinės žalos, todėl nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo išsprendimui aktualias materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė