- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-903-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- B. Č.
- Atsakovas
- VĮ „Kauno regiono keliai“, H. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Tiretas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,
dalyvaujant ieškovui B. Č., jo atstovams adv. Kęstučiui Šlitui, adv. Reginai Kazlauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-720/2010 pagal ieškovo B. Č. ieškinį atsakovams sodų bendrijai „Gervėnupis“, H. K. S ir VĮ „Kauno regiono keliai“, tretiesiems asmenims UAB „Tiretas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (po Kauno apskrities viršininko administracijas panaikinimo) dėl atsisakymo suderinti sklypo ribas pripažinimo nepagrįstu ir leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinių duomenų patikrą be savininko sutikimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 45-50) prašė nustatyti, kad atsakovų SB „Gervėnupis“, žemės sklypo Nr. 87 savininko H. K. S ir VĮ „Kauno keliai“ atsisakymai suderinti ieškovo SB „Gervėnupis“ žemės sklypo Nr. 86 ribas yra nepagrįsti ir neteisėti, pripažinti, kad 2008-09-24 sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktas Nr. 86 be atsakovų suderinimo yra galiojantis ir prašė leisti atlikti SB „Gervėnupis“ sodo žemės sklypo Nr. 86 kadastrinių matavimų patikrą be atsakovų žemės sklypo Nr. 87 savininko H. K. S, SB „Gervėnupis“ ir VĮ „Kauno regiono keliai“ suderinimo.
Ieškovas nurodė, jog ieškovas nuosavybės teise valdo 0,1200 ha žemės sklypą sodų bendrijoje „Gervėnupis“, sklypo Nr. 86, esančiame (duomenys neskelbtini) UAB „Tiretas“ atlikus kadastrinių duomenų patikslinimą, šios bendrovės parengtame 2008-09-25 žemės sklypo Nr. 86, SB „Gervėnupis“, esančio (duomenys neskelbtini) plane ir 2008-09-24 Žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte Nr. 86 šio sklypo plotas nurodytas 1239 m². Atsakovai H. K. S. ir sodų bendrija „Gervėnupis“ atsisakė pasirašyti Žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą motyvuodami tuo, kad atlikus kadastrinius matavimus nuo B. Č. nurodytų ribų, tai yra nuo sodų bendrijos tvoros, tarp kurios ir ieškovo sklypo yra 70 cm sodų bendrijos žemės tarpas, ieškovo žemės sklypas nepagrįstai buvo padidintas 39 kv. metrų sodo bendrijos žemės sklypo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu (t. 2, b. l. 178-183) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Kauno regiono keliai“ 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo valstybei 65,02 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, jog kelias Nr. 1937 „Vaišvydava – Gervėnupis“ Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo, naudojo ir juo disponuoja UAB „Kauno regiono keliai“. Minimalus kelio plotis V kategorijos keliui, koks šis kelias ir yra, nustatytas 18 metrų. UAB „Kauno regiono keliai“ atsisakė pasirašyti Žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą motyvuodami tuo, kad UAB „Tiretas“ atlikus matavimus, pateiktame plane kelio plotis sudarė tik 12,6 metrų. Kadangi UAB „Tiretas“ atlikus matavimus, parengtame 2008-09-25 žemės sklypo Nr. 86, SB „Gervėnupis“, esančio (duomenys neskelbtini) plane ir 2008-09-24 Žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte Nr. 86 šio valstybinės reikšmės kelio plotis nepagrįstai nurodytas tik 12,6 metrų, kas neatitinka Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 11 str. reikalavimų, teismas darė išvadą, kad atsakovas UAB „Kauno regiono keliai“ pagrįstai atsisakė pasirašyti Žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą. Teismas laikė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovų SB „Gervėnupis“, žemės sklypo Nr. 87 savininko H. K. S. ir VĮ „Kauno keliai“ atsisakymai suderinti ieškovo SB „Gervėnupis“ žemės sklypo Nr. 86 ribas yra nepagrįsti ir neteisėti, tuo pagrindu teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovų SB „Gervėnupis“, žemės sklypo Nr. 87 savininko H. K. S. ir VĮ „Kauno keliai“ atsisakymai suderinti ieškovo SB „Gervėnupis“ žemės sklypo Nr. 86 ribas neteisėti. Teismas taip pat darė išvadą, jog nėra pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti, kad 2008-09-24 sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktas Nr. 86 be atsakovų suderinimo yra galiojantis.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 185-188) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
teismas neįvertino byloje pateikto Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM 2009-03-06 Rašto Nr. 3B (10.5)-Č-106-194 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“, kuriame nurodyta, kad su ieškovo žemės sklypu besiribojančiam keliui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas nesuformuotas ir dėl to sprendimą dėl paženklintų žemės sklypo ribų atitikimo suformuotoms žemės sklypo riboms privalo priimti ne VĮ „Kauno regioniniai keliai“, o Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius. kaip turi būti sprendžiamas kelio juostos formavimo klausimas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė 2010-11-22 rašte Nr. 4B-(10.2)-5306. Šių dokumentų teismas nevertino;teismas nepriėmė ieškovo patikslinto ieškinio, kuriuo į bylos nagrinėjimą ieškovas įtraukė Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM. Be to ieškinį ieškovas grindė CK 4.34, 4.35 str., tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Kelių įstatymo 4 str. 2 d. ir 11 str.;teismas nesiaiškino ar ieškovo žemės sklypo ribos yra iškraipytos, ar UAB „Tiretas“ atlikta žemės sklypo ribų patikra yra teisinga ar ne. Teismas nevertino O. K. parodymų, patvirtinančių, kad atlikta žemės sklypo ribų patikra yra teisinga;teismas nepagrįstai vadovavosi 1994 m. sodų bendrijos aplinkinių ribų planu (t. 1, b. l. 66), kadangi šis planas nebuvo pasirašytas visų asmenų, kurį jį turėjo pasirašyti bei nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „Tiretas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 194-195) prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Tretysis asmuo nurodo, jog 2007-07-21 ieškovas ir tretysis asmuo sudarė Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutartį dėl ieškovui priklausančio sodo žemės sklypo Nr. 86, esančio(duomenys neskelbtini), topografinės nuotraukos atlikimo bei sklypo kadastrinių matavimų plano sudarymo. 2007-08-10 bei pakartotinai 2008-09-24 buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Užpildant žemės sklypo ribų ženklinimo - parodymo aktus, H. K. S. ant aktų pasirašyti atsisakė, nes nesutinka su savo sklypo Nr.87 riba, einančia pagal atraminę tvorą. Matininkai nustatė ir atsakovas neprieštaravo, kad atraminė tvorelė yra pačio H. K. S. išbetonuota ir yra nusistovėjusi kaip žemės naudojimo riba, o gautas sklypo viršplotis yra leistinumo ribose (ką patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 Nutarimo Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ punktas 21 ir nuostatų 1 priedas) Todėl ši aplinkybė negali būti teisiniu pagrindu SB „Gervėnupis“ atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą suderinti sklypo ribų paženklinimo aktą ir jį pasirašyti. VĮ „Kauno regiono keliai“ raštiškai atsisakė suderinti sklypo ribas nurodydamas, kad iki sklypo nėra vietinės reikšmės keliui Vaišvydava - Gervėnupis priskiriamos 18 m pločio kelio juostos. VĮ „Kauno regiono keliai“ teigia, kad sutiktų ir su 14 m pločio kelio juosta, tačiau matininkai nurodė, kad iki sklypo ribos, kuri taip pat yra ir SB „Gervėnupis“ patvirtinto ir laikinajame registre įvesto bendro plano aplinkinė riba, kuri sutampa su tvora, jau ir taip yra dviem metrais siauresnė juosta. 14 m pločio kelio juostos išskirti neįmanoma dar ir todėl, kad tarp SB „Gervėnupis“ ir kitoje kelio pusėje esančios SB „Gužutis“ sodų ribų iš viso tėra apie 12,20 m pločio juosta. Šis kelias seniau buvo žvyrkelis ir tik vėliau jį išasfaltavus buvo priskirta teorinė vietinės reikšmės kelio 14 metrų juosta, kuri yra per didelė. Todėl ši aplinkybė negali būti teisiniu pagrindu VĮ „Kauno regiono keliai“ atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą suderinti sklypo ribų paženklinimo aktą ir jį pasirašyti. Be to, pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM 2009-03-06 atsakyme dėl žemės sklypo plano derinimo nurodoma, kad Kauno rajono žemėtvarkos skyrius nepagrįstai reikalavo derinti žemės sklypo ribas su VĮ „Kauno regiono keliai“ ir nurodo, kad sprendimą dėl paženklintų žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentais suformuotoms žemės sklypo riboms privalo priimti ne VĮ „Kauno regiono keliai“, o Kauno rajono žemėtvarkos skyrius.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 197-198) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Tretysis asmuo nurodo, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu buvo patrauktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-06-29 įsakymu Nr. 3D-601 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ teritoriniai žemėtvarkos skyriai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padaliniai. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, todėl negali būti laikytinas atsakovu bylose. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 12 punkte numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato matininkai arba matininkai ekspertai, o 13 punkte numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai atlieka žemės sklypų ribų patikras, kadastro bylų tikrinimą bei derinimą. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, kurių 32.1.1. punktu, kuriame nurodyta, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, riboženkliais paženklinamos arba atstatomos žemės sklypo ribos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM 2009-03-06 raštu Nr. 3B(10.5)-Č-106-194 kadangi jis yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su ieškovo teiginiais ir mano, kad teismo sprendimas motyvuotas, teismas pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, visus byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Kauno regiono keliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 200-203) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, jog ieškovas pats vilkino bylos nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas negynė ieškovo valdymo pažeidimo. Ieškovas yra apmokėjęs už 1 200 kv. m. ploto žemės sklypą, o plane jau nurodoma 1 239 kv. ploto sklypas. Kaip įrodymą, kad patikra atlikta teisingai, apeliantas pateikia UAB „Tiretas“ atstovo paaiškinimą apie tariamai galimą 80 kv. m. ploto paklaidą, nenurodydamas, kokiais normatyviniais dokumentais vadovaujantis šie teiginiai pagrįsti. Atsakovas pripažįsta, kad neturi prievolės tikrinti UAB „Tiretas“ atliktų viso sklypo matavimų teisingumo, tačiau nurodo, jog ieškovo sklypo su valstybinės reikšmės keliu besiribojanti dalis iš esmės suformuota neteisingai, pažeidžiant galiojančius įstatymus, todėl turi būti patikslinta taip, kad atitiktų minimalius reikalavimus. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos 2009-03-06 raštu Nr. 3B -(10.5) - Č - 106 - 194, iškraipydamas rašto esmę ir teigdamas, kad šiame rašte nurodyta, jog sprendimą dėl paženklintų žemės ribų atitikimo suformuotoms žemės sklypo riboms privalo priimti ne VĮ „Kauno regiono keliai“, o Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius. Atsakovas nepriims jokio sprendimo dėl paženklinto sklypo ribų, o tik gins valstybės nuosavybę - patikėjimo teise perduotą kelio juostą. Apeliantas teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2010-11-22 rašte Nr. 4B - (10.2) -5306 nurodė kaip turi būti sprendžiamas kelio juostos klausimas. Atsakovo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba galėjo suklysti ir viršyti savo kompetenciją savaip interpretuodama įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, pavestus vykdyti LR Susisiekimo ministerijai. Būtent Žemėtvarkos tarnybų pareiga ir turėjo būti jau sklypų formavimo stadijoje užtikrinti galiojančių teisės aktų laikymąsi, juo labiau, kad kalbama apie strateginę reikšmę turinčius objektus -valstybinės reikšmės kelius. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog VĮ „Kauno regiono keliai“ dėl žemės ribų nustatymo jokio teisinio intereso neturi ir negali turėti, nes yra tik kelio prižiūrėtoja pagal patikėjimo teisę, ir tik privati apelianto nuosavybė turi būti ginama. VĮ „Kauno regiono keliai“ yra LR Susisiekimo ministerijos įsteigta įmonė, kuriai Lietuvos automobilių kelių direkcija, vykdydama jai deleguotas steigėjo funkcijas ir vadovaudamasi LR Vyriausybės patvirtintu bendru valstybinės reikšmės kelių sąrašu, 2006-01-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-8, patvirtino įmonei priskiriamų kelių sąrašą, tame tarpe ir 1937 numeriu pažymėtą rajoninį kelią „Vaišvydava –Gervėnupis“. Šie ir kiti teisės aktai atsakovui suteikia ne tik įgaliojimus, bet ir prievolę ginti teisėtą valstybės nuosavybę. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas platino kelią privataus žemės sklypo sąskaita. Atvirkščiai, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir vadovaudamasi protingumo kriterijais, įmonė savo rizika sutiko derinti 14 m. pločio kelio juostą, susiformavusią pagal užstatymo liniją. Tačiau apeliantas laikosi tos nuostatos, kad keliui užteks ir 12 metrų pločio. Esant tokiam kelio pločiui, įmonė negalėtų apsaugoti kelio inžinerinių konstrukcijų bei tinkamai atlikti šio kelio ruožo priežiūros ar minimalaus remonto. Ieškovas nenurodė jokių teisės aktų, kuriais remiantis jo apeliacinis skundas galėtų būti tenkintas.
Atsakovas SB „Gervėnupis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 204-205) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, jog UAB „Tiretas“ nesivadovavo 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.522 kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinių taisyklių 36 punktu. Šios taisyklės numato, kad žemės sklypai, kurių plotas yra 0,2 ha ar mažesnis, leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 kv. metrų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant kaimyninių sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypo ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo ginčijant pirkimo - pardavimo sutartį. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą, bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). UAB „Tiretas“ žemės sklypo plane nurodė, kad sklypo Nr.86, kuris ribojasi su sklypu Nr.87 yra 25,30 m, privatizacijos planelyje 24,60 m. Skirtumas 0,70 m, bei ilgyje skirtumas 0,61 metro. Tuo būdu ieškovo sklypo ribos neatitinka nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašo. 2008-06-12 yra pažymėta, kad ieškovo nuosavybė yra 0,1200 ha, o jau dabar atsiranda 0,1239, skirtumas - 0,0039 ha, kai sodo sklypui tai yra ženklus padidėjimas. Be to, nuo taško 16 iki 17 susiaurėja kelio plotis, tuo pačiu ir sutrumpėja pagal taškus 17, 18, 19 sklypas Nr.87. Sklypas Nr.87 sumažėja 0,0012 ha, o kelias nuo taško 17 iki 18 susiaurėja 0,70 m.
Atsakovas H. K. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 206-207) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsakovas SB „Gervėnupis“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-12-29 Kauno rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo B. Č. ieškinį atsakovams sodų bendrijai „Gervėnupis“, H. K. S. VĮ „ Kauno regioniniai keliai“, tretiesiems asmenims UAB „ Tiretas“, Nacionalinei žemės tarnybos prie ŽŪM ( po Kauno apskrities viršininko administracijos panaikinimo ) dėl atsisakymo suderinti žemės sklypo kadastrinių duomenų patikrą be savininko sutikimo. Minėtos dienos sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, priteista iš ieškovo UAB „ Kauno regiono keliai“ 2 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 65,02 Lt išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( t. 2, b. l. 178-183 ).
Apeliantas ( ieškovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2009-03-06 rašto Nr. 3B( 10.5) – Č-106-194 „ Dėl žemės sklypo derinimo“ , kuriame nurodyta, kad su ieškovu žemės sklypui besiribojančiam keliui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas nesuformuotas ir dėl to sprendimą dėl paženklintų žemės sklypo ribų atitikimo suformuotoms žemės sklypo riboms privalo priimti ne VĮ „ Kauno regioniniai keliai“, o Kauno rajono žemėtvarkos skyrius, kaip turi būti sprendžiamas kelio juostos formavimo klausimas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė 2010-11-22 rašte Nr. 4B- (10.2 ) – 5306. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškovo patikslinto ieškinio, kuriuo į bylos nagrinėjimą ieškovas įtraukė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono Žemėtvarkos skyrių.
Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti iš trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo į apeliacinį skundą, jis pats pripažino, kad 2009-03-06 raštas Nr. 3B( 10.5) – Č-106-194 „Dėl žemės sklypo derinimo“ yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesinaudojo minėtu raštu. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-06-29 įsakymo Nr. 3D-601 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“, teritoriniai žemėtvarkos skyriai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padaliniai. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, todėl jis ir negalėjo būti laikytinas atsakovu šioje byloje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 12 punkte numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato matininkai arba matininkai ekspertai, o 13 punkte numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai atlieka žemės sklypų ribų patikras, kadastro bylų tikrinimą bei derinimą. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, kurių 32.1.1. punkte nurodyta, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, riboženkliais paženklinamos arba atstatomos žemės sklypo ribos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams.
Be to, apeliantas nurodo, jog savo ieškinį grindė CK 4.34, 4.35 str., tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Kelių įstatymo 4 str. 2 d. ir 11 str. Taip pat savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar ieškovo žemės sklypo ribos yra iškraipytos, ar UAB „Tiretas“ atlikta žemės sklypo ribų patikra yra teisinga ar ne. Kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi, kaip žinoma, teismas teisės normas taiko savarankiškai, jis nėra susaistytais ir neprivalo vadovautis tomis teisės normomis, kurias ieškovas nurodo ieškinyje. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kelių įstatymu, kurio 4 str. 2 d. ir 11 str. reguliuoja keliamą ginčo klausimą. Be to, teismas byloje surinktus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, remdamasis įstatymu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje vadovavosi ta aplinkybe, jog kelias Nr. 1937 „Vaišvydava – Gervėnupis“ Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, todėl minimalus kelio plotis V kategorijos keliui, koks šis kelias ir yra, yra nustatytas 18 metrų. Atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti Žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą motyvuodami tuo, kad UAB „Tiretas“ atlikus matavimus, pateiktame plane kelio plotis sudarė tik 12,6 metrų, t.y. kelio plotas yra nepakankamas negu numato teisės norminiai aktai. Be to, teismas byloje, vadovaudamasis 1994 m. sodų bendrijos aplinkinių ribų planu (t. 1, b. l. 66), tik nustatė aplinkybę, jog SB „Gervėnupis“ aplinkinių ribų planai ir gen. Planas patvirtina, jog tarp kelio bendrijos 86, 87 sklypų yra želdinių juosta.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, dėl ko jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui VĮ “Kauno regiono keliai“ (į. k. 232112130) iš ieškovo B. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.