- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2-429-322/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00290-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos kelmės rajono
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19.116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos kelmės rajono žemėtvarkos skyriui dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą žemės nuosavybės dokumentams pateikti tikslu atkurti nuosavybės teises į tėvams priklausiusį 7ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi apie tai jog nuosavybės teisės nebus atkurtos jis sužinojo tik 2007 metais ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą žemės nuosavybės atkūrimo tikslu, kad jo tėvas P. M. apie 1910 metus paveldėjo iš savo motinos 7 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teisėmis valdė iki žemės nacionalizavimo. Pareiškėjas nurodė, kad jo močiutė Semaškaitė( vardo nežino), tekėdama už jo senelio J. M., gavo kraičio 7 ha žemės. Senelis J. M. turėjo apie 16 ha nuosavos žemės, todėl po senelių mirties visą jų žemę apie 23 ha paveldėjo pareiškėjo tėvas P. M.. 1930 metais jis dar 5 ha nusipirko iš B. S., tokiu būdu iki žemės nacionalizavimo iš viso valdė apie 30 ha žemės. Tačiau nuosavybės teisės 1996m. atkurtos tik į 21,15 ha žemės. Jis surinko buvusių tėvo sklypo kaimynų archyvinę medžiagą, matininkas šią medžiagą ir planus sutikrinęs nustatė, kad tėvas tikrai galėjo valdyti apie 29 ha žemės.Pareiškėjo nuomone nuosavybės teisės neatkurtos būtent į 7 ha žemės sklypą, kurį močiutė gavo kaip kraitį ir kuriame yra išlikę tėvų sodybos pamatai. Apie tai, kad Kelmės žemėtvarkos skyrius nepatenkins prašymo atkurti nuosavybės teises į 7 ha jis sužinojo tik 2007 metais, jau po to, kai buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui. Jis pats yra senyvo amžiaus, mažai raštingas, o žemėtvarkos tarnyba vilkino nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, todėl mano, kad terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovė su prašymu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjui pagal išlikusius archyvinius dokumentus atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo P. M. žemės nuosavybę 16,55 ha ir pagal 1993m. gruodžio 16d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą į 5 ha žemės nuosavybę, iš viso į 21,55 ha. Pareiškėjas jokių dokumentų, įrodančių kad jo tėvo valdytas žemės kiekis buvo didesnis, nepateikė. Be to, pareiškėjas praleido terminą tokiam prašymui pateikti ir nėra pagrindo jo atstatyti, nes nurodytos priežastys- pareiškėjo amžius ir tai, kad jis nežinojo į kokį plotą jam bus atkurtos nuosavybės teisės nėra pakankamai svarbios, nes praėjęs laikotarpis nuo 1996m. spalio 25d. kuomet buvo atkurtos nuosavybės teisės į 21, 15 ha buvo pakankami ilgas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
2007m. gruodžio 20d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305-446-2007 teismas atmetė analogišką pareiškėjo prašymą nustatyti, kad jo tėvas P. M. iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini), valdė 7 ha dydžio žemės sklypą. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
Lietuvos CPK 137 str. 1d. 4p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Teismas pirmąjį pareiškėjo prašymą atmetė dėl to, kad pareiškėjas prašymą pateikė nenurodydamas jokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo.Kreipdamasis iš naujo pareiškėjas juridiniam faktui nustatyti nuosavybės atsiradimo pagrindu nurodo paveldėjimo santykius, kad 7 ha sklypą jo tėvas paveldėjo apie 1910m. iš savo motinos.
Nagrinėjant bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, būtina nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo teisėtą pagrindą( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“ .)
Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-305-446-2007 esančių rašytinių įrodymų(b.l. 10-11 ir 81-82)- rūšimis paskirstytų žemių sąrašo, pateikto 1929 m. lapkričio 7 d. Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai, P. M. (duomenys neskelbtini), valdė 16,5469 ha žemės. Be to, Kelmės rajono apylinkės teismo 1993 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-703/93) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. M. nuo 1930 m. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)( 1930 m. pirko iš B. S.). Remiantis išlikusiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais ir teismo sprendimu, 1996 m. spalio 25 d. Šiaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. 54-8361 P. M. atkurta nuosavybės teisė į 21,15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra ir 1999 m. kovo 17 d. Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta išvada neatlygintinai suteiktas lygiavertis 0,40 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) vietoj (duomenys neskelbtini) turėtos žemės, t.y. padengiant turimą namų valdos ir asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teisės atkurtos ne į visą žemę, nes tėvas nuosavybėje turėjo apie 29 hektarus: 23 ha( tame tarpe ir 7 hektarus, kuriuos kaip kraitį gavo S.) apie 1910 metus paveldėjo iš tėvų ir 1930 metais 5 ha nusipirko iš B. S.. Pareiškėjo nuomone neatkurtos nuosavybės teisės būtent į 7 ha sklypą, kuriame yra išlikę sodybvietę žymintys akmenys. Pareiškėjo prašymu teisme buvo apklausti liudytojai. Liudytoja E. A. J. parodė, kad pareiškėjo tėvas ir jos tėvai buvo kaimynai, jos tėvai iš P. M. nuomodavosi žemės.Kiek žemės P. M. turėjo nežino, gal apie 30 ha, žemės ribas nelabai gerai atsimena, tačiau 7 ha žemės sklypo ribas, kurį kaip pasogą atsinešė tekėdama pareiškėjo močiutė, labai gerai žino ir galėtų parodyti, nes būdama 9 metų, yra girdėjusi, kad pareiškėjo senelis apsivedė labai turtingą žmoną, kuri pasogos atsinešė 7 ha žemės. Liudytojas K. L. parodė, kad pareiškėjo ir jo tėvų žemės ribojosi, kad jis yra S. giminaitis ir žino, kad S. dukrą išleido už J. M.( pareiškėjo senelio) ir pasogos davė 7 ha žemės. P. M. žemės ribas gerai žino, nes su tėvu eidavo grybauti ir tėvas yra parodęs. Abu liudytojai paaiškino, kad pareiškėjo tėvas turėjo apie 28-30 ha žemės, patvirtino ir tą aplinkybę, kad 7 ha buvo pareiškėjo tėvo motinos Semaškaitės kraitis, tačiau tokių žinių šaltiniu liudytojai nurodo savo tėvus, iš jų girdėtus pasakojimus, nes patys tuo metu buvo vaikai. Liudytoja Elena A. J., kuri iš pradžių abejodama kalbėjo apie pareiškėjo tėvo turėtos žemės bendrą plotą: „Malakaukio tėvas turėjo daug žemės, bet kiek nežinau“ , „ mano tėvai turėjo 22 ha žemės, o P. M. daugiau“ galiausiai nurodė tikslų žemės kiekį 30 ha ir paaiškino: „P. M. žemę gavo kaip kraitį iš S., girdėjau, kaip kalbėdavosi tėvai. Jie kalbėdavo kad M. žemės padovanojo ar perleido, dabar gerai neprisimenu, nes buvo seni laikai“, „visų žemės ribų negalėčiau parodyti, parodyčiau matininkui tik 7 ha žemės ribas“. Tokie liudytojos parodymai kelia pagrįstų abejonių, kaip ji būdama gimusi 1935 metais, pasakojimus apie „pasogos aplinkybes“ girdėjusi būdama devynerių metų, dabartiniu metu bendrame žemės plote gali parodyti būtent 7 ha sklypo ribas, kai viso sklypo ribos jai nėra gerai žinomos. 2007 metais nagrinėjamoje byloje liudytoja E. A. J. nenurodė jokių 7 ha sklypo įgijimo aplinkybių ir paaiškino „tėvai kalbėdavo, kad pareiškėjo tėvai turi apie 30 ha žemės, iš kur ją gavo nežinau“( b.l.42, civilinė byla Nr. 2-429-322-2010). Pagrįstų abejonių teismui kelia byloje esantis aktas( b.l.8) apie tai, kad 2006m. birželio 20d. P. M., A. J. ir A. J. dalyvaujant vietoje buvo apžiūrėtas 7 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo padarytas numatyto grąžinti sklypo brėžinys( b.l.7), kadangi liudytoja E. A. J. teisme paaiškino tuo metu sirgusi ir nedalyvavusi žemės ribų parodyme, tačiau ant akto sutikusi pasirašyti. Apibendrinant galima teigti, kad liudytojai tik apytiksliai bandė nurodyti pareiškėjo tėvo valdytos žemės bendrą kiekį, tačiau dėl 7 ha įsigijimo ir valdymo aplinkybių liudytojų parodymai labai neišsamūs, prieštaringi ir abejotini, todėl vertintini kritiškai.
Liudytojų V. J. ir K. L. parodymai nėra reikšmingi nustatant žemės valdymo faktą, nes šie liudytojai 7 ha žemės sklypo įgijimo ir valdymo aplinkybių nežino. V. J., AB „Šiaulių hidroprojektas“ darbuotojas ir kadastrinės vietovės autorius parodė, kad 21,15 ha žemės sklypas 1993 metais buvo matuojamas vadovaujantis turima archyvine medžiaga, o kur jos nebuvo – pagal paties pareiškėjo parodytas žemės sklypo ribas. Planine medžiaga buvo vadovautasi iš rytų ir pietų pusės, kitas ribas rodė pats pareiškėjas. Sodybvietė nebuvo įmatuota, nes jeigu ji ir buvo netoliese, tai liko už pamatuoto sklypo ribų, nes pareiškėjas apie ją nieko neminėjo. Matuojant žemės sklypo ribos buvo koreguojamos atsižvelgiant į paties pareiškėjo pageidavimus, kadangi iš rytų pusės buvo griovys ir žeme būtų nepatogu naudotis( atkuriant nuosavybės teises grąžinant žemę natūra pagal vyriausybės patvirtintą metodiką žemės sklypo ribos galėjo būti keičiamos iki 30 procentų, nes žemėnaudota turėjo būti formuojama racionaliai, kad prie žemės sklypo būtų įmanoma priteiti ir privažiuoti), todėl archyvinėje medžiagoje ir dabartiniu metu pateiktoje P. M. irgretimų sklypų išsidėstymo schemoje nurodytos žemės sklypo ribos ne visur sutampa.
Liudytojas K. L., AB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkas parodė, kad žemės pareiškėjui nematavo, tik nustatinėjo buvusias pareiškėjo tėvo žemės sklypo ribas, su pareiškėju ir liudytojais Jakubauskaite ir Mačiuliene ėjo į laukus, apžiūrėjo žemės sklypą vietoje ir remiantis išlikusiais gretimų kaimynų žemės planais nustatė 7 ha ploto ribas, bei padarė planelį, į kurį įeina ir pareiškėjo tėvų buvusios sodybos išlikę akmenys. Kaip matyti iš K. L. sudarytų planų( b.l.9 ir 43), juose 7 ha žemės sklypo konfigūracija ir ribos, toje pusėje kur nėra planinės medžiagos ir kur 2006 metais ribas rodė liudytojos ir pareiškėjas, yra aiškiai skirtingos. Liudytoja J. aiškino gerai žinanti kaip pasogą iš S. gauto 7 ha sklypo ribas, nes ant šio sklypo buvo pareiškėjo tėvų pastatai, bet kaip matyti iš schemos( b.k.43), Semaškų žemė buvo visai kitoje pusėje nei liudytojos nurodytas sklypas. Be to, kaip jau minėta, sklypo ribos buvo nustatinėjamos ir anksčiau, tai yra 1993 metais, matuojant visą 21,15 ha žemės sklypą natūroje. Tuomet, toje pusėje kurioje nebuvo planinės medžiagos, pareiškėjas rodė kitas sklypo ribas matininkui V. J.( schemoje (b.l.9) jos pažymėtos skaitmeninis 3-4-5-6) ir būtent jo nurodytomis ribomis buvo atkurta nuosavybė. Todėl vien ta aplinkybė, kad už sklypo ribos yra likusi sodybvietė negali būti pagrindu daryti išvadai, kad žemės sklypas buvo didesnis nei toks į kurį atkurta nuosavybės teisė, jeigu nėra kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių sklypo dydį.
Teismas gali daryti išvadas apie tai, ar nustatytas tam tikras faktas ar ne, tik įrodymų tyrimo ir vertinimo procese įsitikinęs, kad byloje esančių įrodymų pakanka tam tikram faktui patvirtinti ar atmesti (Lietuvos CPK 176 str.1 d.). Šiuo atveju nei pareiškėjo nei liudytojų paaiškinimai, kurie yra gana prieštaringi ir nenuoseklūs, nesudarė pagrindo konstatuoti faktą, kad pareiškėjo tėvas apie 1910m. paveldėjo iš savo motinos 7 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį valdė iki nacionalizacijos. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų, išskyrus liudytojų parodymai, faktą patvirtinančių įrodymų, netgi giminystės ryšį su Semaškaite patvirtinančių įrodymų. Abejones kelia pareiškėjo teiginiai, kad jo tėvas iš savo tėvų apie 1910m. iš viso paveldėjo apie 23 ha žemės ir valdė iki žemės nacionalizacijos, kadangi iš byloje esančios Lietuvos Centrinio valstybės archyvo pažymos( b.l.80, civ. byla Nr. 2-305-446—2007) matosi, kad leidinyje „Vyriausybė žinios“ Kelmės apylinkės teismas 1935m. paskelbė, jog P. M. iškėlė bylą prašydamas pripažinti jam nuosavybėn įsisenėjusiu valdymu nekilnojamąjį turtą - 17 ha žemės su trobesiais, (duomenys neskelbtini), o daugiau žinių apie P. M. turėtą žemę bei dokumentų apie žemės paveldėjimą, mokesčių mokėjimą ar žemės nusavinimą, archyve saugomuose dokumentuose nėra. Pareiškėjas teigė( b.l.37)„ nuo mažystės“ žinojęs, kad 7 ha iš paveldėto 23 ha sklypo yra jo močiutės S. kraitis, tačiau lieka neaišku, kodėl tuomet šių aplinkybių nei pareiškėjas nei liudytojai nenurodė 2007 metais nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas daug dėmesio skyrė surinktai archyvinei medžiagai ir siekė įrodyti, kad pagal kaimyninių sklypų išlikusius planus( gretimybes), juos sudėliojus galima atkurti tikslias jo tėvo valdyto žemės sklypo ribas. Tačiau kaip jau minėta ir tai matosi iš byloje pateiktų schemų, ne visa planinė medžiaga yra išlikusi, toje vietoje kur planinės medžiagos nėra lieka subjektyvus faktorius- pareiškėjo ir liudytojų parodymai, kurie dėl anksčiau išdėstytų motyvų vertintini kritiškai. Kita vertus šios bylos dalykas yra ne sklypo ribų, o juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Teismas laiko faktą, kad pareiškėjo tėvas P. M. apie 1910 metus paveldėjo iš savo motinos 7 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teisėmis valdė iki žemės nacionalizavimo, neįrodytu, todėl prašymas atmestinas.
Pareiškėjui yra atkurtos nuosavybės teisės į 21,55 ha žemės sklypą ir tai atitinka jo prašyme( pranešime) nurodytos grąžinti prašomos žemės kiekį, tai yra 20 ha ( b.l.52, civilinė byla Nr. 2-305-446-2007).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31d. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas P. M., prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kartu prašė atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, nurodydamas, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Konstatavus, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra nepagrįstas įrodymais ir netenkintinas nėra pagrindo tenkinti ir prašymo atnaujinti terminą žemės nuosavybės dokumentams pateikti.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteistinos valstybei iš pareiškėjo, kurio pareiškimas atmestas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 443 str. 6 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. M. pareiškimą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą žemės nuosavybės dokumentams pateikti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą žemės nuosavybės atkūrimo tikslu, kad jo tėvas P. M. apie 1910m. paveldėjo iš savo mamos 7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisėmis jį valdė iki iki 1940 metų žemės nacionalizacijos, atmesti.
Priteisti iš P. M. 12,30 Lt( dvylika litų 30 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.