Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl Valstybinės vartojimo teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Skunde nurodoma, jog 2019 m. vasario 28 d. tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Programuok“ buvo sudaryta Formaliojo profesinio mokymo paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu 2019 m. birželio 10 d. buvo pradėtos teikti mokymo paslaugos (kursai). Dėl kursų vėlavimo ir nekokybiškų paslaugų (ne pagal mokymo programą dėstomų kursų) suteikimo 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Programuok“, prašydamas nutraukti sutartį šalių sutarimu apmokant kursų dalį, proporcingą suteiktoms mokymo paslaugoms nuo sutarties 7.1 punkte nurodytos visos paslaugų kainos; uždaroji akcinė bendrovė „Programuok“ nesutiko nutraukti sutarties šalių sutarimu. 2019 m. liepos 15 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Programuok“ siūlydamas susidariusią situaciją spręsti geranoriškai derybų būdu, tačiau uždaroji akcinė bendrovė „Programuok“ nesutiko su pateiktu pasiūlymu, bei nurodė, kad pareiškėjas turi sumokėti už suteiktas paslaugas bei 947,50 Eur baudą. Nepavykus išspręsti kilusio ginčo pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas įvertinti, ar uždaroji akcinė bendrovė „Programuok“ vykdo sąžiningą veiklą vartotojų atžvilgiu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pareiškėjui pateikė sprendimą, kuriame nurodė, kad tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Programuok“ susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai, o sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, todėl tarnyba nėra įgaliota nagrinėti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimo dėl jame išdėstytų aplinkybių pagrįstumo bei vertinti sutarties nuostatų nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo aspektu. Pareiškėjas teigia, kad programavimas yra pareiškėjo hobi ir su uždarąja akcine bendrove „Programuok“ 2019 m. vasario 28 d. sutartį sudarė dėl mokymo tikslų, siekdamas įgyti žinių asmeniniams poreikiams tenkinti; įdarbinimo galimybė pareiškėjui nėra aktuali, kadangi pareiškėjas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, jo darbas nėra susijęs su programavimo veikla, pareiškėjas pasirašė tipinę paslaugų teikėjo pateiktą sutartį.

6. Pareiškėjo skundas netenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

8. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą (VTAĮ 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų 2 punktas). Tarnyba vartotojų teisių apsaugos srityje atlieka įvairias funkcijas; jų pobūdis lemia šiai institucijai suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos apimtį bei turinį. Viena iš Tarnybai priskirtų funkcijų – vartotojų skundų nagrinėjimas vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka (VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tarnybos funkcijos yra įtvirtintos VTAĮ 12 straipsnyje, kuriame be kita ko numatyta, kad Tarnyba nagrinėja vartotojų skundus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, taip pat VTAĮ nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą.

9. Pagal VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 1 punktą vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, kai vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto vartojimo ginčo nagrinėjimas nepriskirtas ginčus nagrinėjančios institucijos kompetencijai. Šiuo atveju vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija perduoda vartotojo prašymą kitai šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai ir apie tai raštu praneša vartotojui.

10. Taigi, teismo nutarties 8-9 punkte įvardintos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad Tarnyba turi teisę savo kompetencijos ribose ne teismo tvarka nagrinėti tik tuos ginčus, kurie yra susiję su vartotojų teisių apsauga, tai yra tik tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo/pardavėjo kilusius ginčus.

11. Vartotojo sąvoka yra apibrėžta VTAĮ 2 straipsnio 19 dalyje, kur nurodyta, kad vartotojas yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Analogiška vartotojo sąvoka yra įtvirtinta ir CK 6.228¹ straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje, vadovaujantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Motyvuojamoji dalis

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) su vartotojo prašymu, nurodydamas, kad 2019 m. vasario 28 d. su uždarąja akcine bendrove „Programuok“ sudarė Formaliojo profesinio mokymo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu 2019 m. birželio 10 d. buvo pradėtos teikti mokymo paslaugos (kursai), kurių kokybė pareiškėjo netenkino, tačiau su paslaugų teikėju susitarti dėl sutarties nutraukimo nepavyko; pareiškėjas prašė sumažinti prekės kainą, nutraukti paslaugų teikimo sutartį dėl paslaugų teikėjo kaltės (netinkamos kokybės paslaugų) vartotojui suteikiant teisę apmokėti proporcingai už paslaugas, suteiktas iki to momento, kai vartotojas pateikė paslaugų teikėjui pranešimą apie sutarties atsisakymą/nutraukimą bei įvertinti paslaugų teikimo sutarties sąlygas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.288⁴ straipsnio 2 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktų atžvilgiu (e.b.l. 4-7). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte „Dėl jūsų prašymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Programuok“ susiklostę teisiniai santykiai negali būti vertinami kaip vartojimo teisiniai santykiai bei sudaryta sutartis nelaikoma vartojimo sutartimi ir jai netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.228⁴ straipsnis, todėl Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliota nagrinėti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimo dėl jame išdėstytų aplinkybių pagrįstumo bei vertinti sutarties nuostatų nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo aspektu, taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (e.b.l. 2-3, 29-30). Iš byloje esančio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. rugsėjo 17 d. rašto „Dėl G. S. prašymo“ nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pareiškėjo prašymą perdavė pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (e.b.l. 60-61), kuri pareiškėjo prašymui spręsti sudarė darbo grupę, pastaroji atlikusi patikrinimą pateikė išvadas (e.b.l. 62-63, 64-65). Taip pat kartu su skundu pareiškėjas pateikė teismui 2019 m. vasario 28 d. tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Programuok“ sudarytą Formaliojo profesinio mokymo paslaugų teikimo sutartį bei susirašinėjimą elektroniniu paštu (e.b.l. 8-12, 13-22).

13. Kaip matyti iš pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Programuok“ 2019 m. vasario 28 d. sudarytos Formaliojo profesinio mokymo paslaugų teikimo sutarties sąlygų, uždaroji akcinė bendrovė „Programuok“ įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis organizuoti pareiškėjui programuotojo modulinę profesinę mokymo programą ir sėkmingai kursus užbaigusiam pareiškėjui sutartyje nustatyta tvarka ir esant sutarties 3.3 punkte nurodytoms sąlygoms, sudaryti galimybes įsidarbinti, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti už kursus sutartyje nustatytą mokestį (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog mokymo paslaugos yra formalaus švietimo paslaugos. Sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Programuok“ pareiškėjui, išlaikiusiam baigiamąjį egzaminą, per 3 mėnesius nuo kursų baigimo pažymėjimo gavimo dienos, esant galimybei, priklausomai nuo darbų pasiūlos rinkoje, pakankamo potencialių darbdavių susidomėjimo IT paslaugas teikiančiais asmenimis ir konkrečiai pareiškėju, pareiškėjo kursuose įsisavintų žinių bei jo kursų baigimo rezultatų, sudarys pareiškėjui galimybę įsidarbinti pateikdamas pareiškėjui pasiūlymą dirbti pagal darbo sutartį ar kitu teisėtu pagrindu teikti paslaugas kaip programuotojui, jaunesniojo programuotojo pozicijoje.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Programuok“ sutarties nurodytas nuostatas, įvardintas teismo nutarties 13 punkte, daro išvadą, kad minėta sutartis sudaryta tarp pareiškėjo (fizinio asmens) ir uždarosios akcinės bendrovės „Programuok“ (verslininko). Sutarties 1.1 bei 1.2 punktuose nurodytas dalykas bei kitos sutarties nuostatos (pvz. 3.3, 4.5 punktai) aiškiai nurodo, kad sutarties sudarymo tikslas – pareiškėjo siekis įgyti profesinį mokymą pagal programuotojo modulinę profesinę mokymo programą, siekiant gauti darbą pagal programuotojo kvalifikaciją. Vadinasi, sutarties dalykas yra fizinio asmens tikslas įgyti profesinę kvalifikaciją ir turėti potencialią galimybę pagal ją įsidarbinti. Tokiu atveju tokia sutartis neatitinka vartojimo sutarčiai keliamo vieno iš trijų privalomų reikalavimų – sutarties sudarymo tikslo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti – dėl ko negali būti laikoma vartojimo sutartimi.

15. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad jis sutartį sudarė siekdamas įgyti žinių asmeninių poreikių tenkinimui atmetami, kaip neįtakojantis (nepaneigiantys) pačios sutarties dalyko (tikslo) – pareiškėjo siekio įgyti konkretų profesinį mokymą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neturėjo tikslo įsidarbinti pagal įgytą profesinį mokymą ar/ir profesinį mokymą laikė hobiu, yra jo apsisprendimo teisė, kuri neįtakoja nei sutarties dalyko, nei jos tikslo – suteikti pareiškėjui būtent profesinį mokymą, o ne suteikti jam laisvalaikio praleidimo galimybę.

16. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo nutarties 7-15 punktus), teismas laiko pagrįstais suinteresuoto asmens Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodytais argumentus, kad pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Programuok“ 2019 m. vasario 28 d. sudaryta Formaliojo profesinio mokymo paslaugų teikimo sutartis nėra laikoma vartojimo sutartimi, o pareiškėjas nėra laikomas vartotoju CK 6.228¹ straipsnio bei VTAĮ 2 straipsnio 19 punkto prasme.

17. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo naikinti suinteresuoto asmens Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 4E-6429, kuriuo pareiškėjo prašymą atsisakyta nagrinėti kaip nepriskirtą Tarnybos kompetencijai ir pastarasis persiųstas nagrinėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Teismas pažymi, kad Tarnyba ginčijamu raštu ne tik atsisakė nagrinėti patį pareiškėjo prašymą, bet ir pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją perdavė spręsti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri dėl pareiškėjo prašymo pateikė išvadas.

19. Teismui atmetus skundo reikalavimą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl Tarnybos įpareigojimo pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti atitinkamus pareiškėjui naudingus sprendimus.

20. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui savo galimai pažeistas teises dėl netinkamo sutarties vykdymo ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka kreipiantis į teismą su ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 581 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo G. S. skundo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.