- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-66-580/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34405-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „SEB bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl kredito sutarties sąlygų ir nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti kredito sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. M. prašė pripažinti 2008-07-14 Kredito sutarties Nr. 1150818090874-24 sąlygas dėl vienašališko Kredito sutarties nutraukimo prieš terminą nesąžiningomis ir neteisėtomis nuo sudarymo momento, pripažinti 2015 m. vasario mėn. Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovą AB „SEB bankas“ toliau vykdyti Kredito sutarties sąlygas ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovas su atsakovu 2008-07-14 sudarė Kredito sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 86 886 Eur (300 000 Lt) paskolą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. Ieškovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2038-07-13 Kredito sutartyje numatytomis sąlygomis. Kredito sutarčiai užtikrinti ieškovas įkeitė atsakovui 44 891,10 Eur (155 000 Lt) vertės butą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) ir 26 065,80 Eur (90 000 Lt) vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal Kredito sutarties 9.4 punktą, atsakovui 2010 metais buvo įkeistas ir ieškovo pastatytas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini);
1.2. atsakovas vienašališkai, neinformavęs ieškovo, nutraukė Kredito sutartį 2015 m. vasario mėn., gavo notaro vykdomąjį įrašą ir pateikė jį antstolės kontorai. Ieškovas iš antstolės gavo 2015-04-13 patvarkymą dėl turto arešto ir tos pačios dienos raginimą įvykdyti sprendimą sumokant atsakovui 78 136 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. metines palūkanas nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo ir 361,02 Eur notaro išlaidų, viso 78 497,02 Eur;
1.3. ieškovas nuo 2008-07-14 iki Kredito sutarties nutraukimo vykdė prisiimtus įsipareigojimus, gautą kreditą panaudojo namo statybai, mokėjo ieškovui sutartimi nustatytas įmokas, naujai pastatytą namą įkeitė atsakovui, informavo atsakovą apie adreso korespondencijai pasikeitimą, tačiau jokių pranešimų apie pradelstus įsipareigojimus, ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje numatytu būdu negavo;
1.4. Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas pažeidė Kredito sutartį, nes neatsisakė buto (duomenys neskelbtini) įkeitimo, kaip tai numatyta Kredito sutarties 9.4 punkte. Ieškovo finansinės galimybės grąžinti kreditą buvo bloginamos, nes sudarant Kredito sutartį ieškovas tikėjosi pastatęs namą parduoti įkeistą butą, taip sumažinant finansinių įsipareigojimų atsakovui mastą. Pagal vykdomąjį įrašą pradėtos išieškojimo procedūros sukėlė ieškovui neigiamų finansinių pasekmių;
1.5. ieškovas kreipėsi į atsakovą, siekdamas išsiaiškinti Kredito sutarties nutraukimo aplinkybes ir pratęsti sutarties vykdymą. Atsakovas nurodė, kad sutartis nutraukta dėl vienkartinio jos pažeidimo laiku nesumokėjus eilinės įmokos ir nesutiko pratęsti sutarties vykdymo bei atsisakyti buto įkeitimo. Ieškovui tapo žinoma, jog ieškovo paskolai dengti mokami pinigai buvo nukreipiami ieškovo kreditinėms kortelėms dengti. Atsakovas savavališkai ėmė nedengti būsto paskolos;
1.6. Kredito sutarties 5.2. ir 5.2.1. punktų sąlygos, numatančios vienašališką sutarties nutraukimą dėl vienkartinio ieškovo mokėjimų atsakovui pažeidimo, pripažintinos negaliojančiomis, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šios sąlygos nebuvo individualiai aptarinėjamos, nes buvo iš anksto parengtos atsakovo. Atsakovas pažeidė CK 6.217 straipsnį, nes ieškovas nepadarė esminio Kredito sutarties pažeidimo. Atsakovas pažeidė CK 6.206 straipsnį, nes nesilaikydamas Kredito sutarties 9.4. punkto, iš dalies atėmė galimybę ieškovui įvykdyti Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas turi vykdyti kitas Kredito sutarties sąlygas, nes nėra pagrindo abejoti ieškovo gebėjimu toliau tinkamai laikytis prisiimtų Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas AB „SEB bankas“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. ieškovas nepagrįstai teigia, jog Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu jis laikėsi sutarties sąlygų. Ieškovas ne kartą netinkamai ir ne laiku mokėjo kredito įmokas bei buvo ne kartą informuotas apie skolą;
2.2. ieškovui banko pranešimai buvo siunčiami dviem banko žinomais adresais, įskaitant ir nurodytą ieškovo pateiktoje pažymoje apie jo gyvenamąją vietą. Reikalauti kitokio pranešimų įteikimo būdo ieškovas neturi pagrindo. Ieškovas vengė priimti abiem nurodytais adresais siunčiamus banko pranešimus apie skolą ir Kredito sutarties nutraukimą bei antstolės priimtus dokumentus. Ieškovas negalėjo nežinoti, kad nevykdo prievolės pagal Kredito sutartį ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad nemokant kredito įmokų nesikaups įsiskolinimas ir ieškovas nepatirs sutartyje numatytų neigiamų teisinių pasekmių;
2.3. susidarius įsiskolinimui, ieškovas buvo įspėjamas apie netinkamai vykdomas prievoles ir jam buvo suteiktas papildomas 30 dienų terminas įsiskolinimui likviduoti. Ieškovas nepadengė skolos ir padidino įsiskolinimą. Ieškovo teiginiai apie lėšų nukreipimą kitiems jo bankui nevykdomiems įsipareigojimams dengti yra neįrodyti ir nepanaikina ieškovo prievolės tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal visas su finansų įstaiga sudarytas kredito sutartis;
2.4. Kredito sutarties nutraukimo momentu ieškovas buvo tinkamai nevykdęs prievolės ir skolingas bankui, t. y. pažeidęs Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.4-4.5 punktuose nurodytas pareigas. Toks atvejis Kredito sutarties 5.2.1 punkte buvo kvalifikuotas kaip esminis sutarties pažeidimas ir pagrindas sutartį nutraukti. Nutraukdamas sutartį bankas tinkamai pasinaudojo turima teise bei įvykdė pareigą valdyti kredito riziką, susijusią su nemokaus kliento prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymu;
2.5. tai, jog viena Kredito sutarties šalis yra vartotojas, nereiškia, jog galima išvengti netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų pasekmių. Ieškovas, prieš pasirašydamas Kredito sutartį, susipažino su jos sąlygomis. Ieškovo siekis toliau vykdyti Kredito Sutartį ir prašymas įpareigoti banką toliau vykdyti sutartį yra neįgyvendinami. Atsakovas negali būti prievarta grąžinamas į sutartinius santykius, kurie jam, kaip kreditoriui, yra nuostolingi.
3. Trečiasis asmuo J. M. prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad:
4.1. ieškovas reikalavimą dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir įpareigojimo tęsti Kredito sutartį pareiškė daugiau kaip po 3 metų nuo sutarties nutraukimo. Ieškovas CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per protingą terminą nepareiškė reikalavimo ginčydamas sutarties nutraukimą bei neapibrėžtai siekia ginčyti sutarties sąlygas;
4.2. ieškovo įsipareigojimų pradelsimas siekė daugiau kaip 90 kalendorinių dienų. Pagal Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-09-03 sprendimu Nr. 241-181 patvirtintas „Klientų įsiskolinimo valdymo gairės“, tai pripažintina esminiu Kredito sutarties pažeidimu, kuris sudarė pagrindą atsakovui nutraukti Kredito sutartį;
4.3. ieškovas, pasirašydamas Kredito sutartį, patvirtino, kad sutarties sąlygos jam išaiškintos, individualiai aptartos ir atitinka jo tikrąją valią. Nėra pagrindo pripažinti Kredito sąlygų nesąžiningomis;
4.4. atsakovas laikėsi Kredito sutarties nutraukimo tvarkos, siuntė pranešimus ieškovui dviem žinomais ieškovo adresais – (duomenys neskelbtini). Ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakovu. Apie sutarties nutraukimą ieškovas turėjo galimybę sužinoti laiku, nes žinojo, jog yra pradelsęs mokėjimus ir kad tai gali sukelti Kredito sutarties nutraukimo pasekmes;
4.5. atsakovas Kredito sutartį nutraukė ne iš karto, o suteikė ieškovui galimybę padengti įsiskolinimą. Nėra duomenų, kad ieškovas būtų pajėgus nors iš dalies vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, todėl sutarties vykdymo atnaujinimas pažeistų atsakovo teisę apsispręsti dėl sutartinių santykių su ieškovu tęsimo. Kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, tačiau sutartis buvo nutraukta daugiau kaip prieš trejus metus. Argumentus dėl vykdymo veiksmų atlikimo ieškovas turi teikti vykdomosiose bylose.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovas S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
5.1. teismas bylą išnagrinėjo vienašališkai. Nebuvo atsižvelgta į ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas 2010 metais neįvykdė Kredito sutarties 9.4 punkto sąlygų ir ieškovui negrąžino įkeisto buto, nors ieškovas laiku įvykdė sutarties 9.5 punktą. Bankas, prieš vienašališkai nutraukdamas sutartį, yra neteisėtai užvaldęs 30 Eur vertės ieškovo turtą, kurį pardavęs ieškovas galėtų padengti didelę dalį paskolos. Atsakovo Kredito sutarties pažeidimai sukėlė ieškovui daug neigiamų pasekmių;
5.2. teismas nevertino, ar atsakovas išnaudojo visas galimybes informuoti ieškovą apie Kredito sutarties nutraukimą. Informaciją, susijusią su kreditinėmis kortelėmis, ieškovas gaudavo elektroniniu paštu, o apie sutarties nutraukimą atsakovas ieškovo elektroniniu paštu neinformavo. Atsakovas žinojo, jog ieškovas dirba užsienyje ir informavimas elektroniniu paštu būtų tinkamiausias;
5.3. antstolė išieškojimo veiksmus pradėjo dar nenutraukus Kredito sutarties. Vienašališku sutarties nutraukimu, nepranešant ieškovui, buvo suinteresuota tiek antstolė, tiek bankas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas atsisakė bendradarbiauti su atsakovu ir antstole, kadangi sužinojęs apie vykdomąsias bylas, ieškovas nuvyko į antstolės kontorą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas AB „SEB bankas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
6.1. apeliaciniu skundu ieškovas konkrečiai nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo, t. y. nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikė įrodymų ir teisinių argumentų;
6.2. nėra aišku, ką reiškia ieškovo nurodyta aplinkybė, jog teismas ieškinį išnagrinėjo vienašališkai. Tai, kad vienos šalies argumentai nusveria priešingos šalies argumentus ir teismas priimdamas sprendimą remiasi vienos iš šalių argumentais ar jų dalimi, nėra šališkumo įrodymas;
Šalies argumentai
6.3. ieškovo nurodyti teiginiai, jog atsakovas 2010 metais nevykdė Kredito sutarties 9.4. punkto sąlygų ir yra neteisėtai užvaldęs ieškovo turtą, kurį pardavęs ieškovas galėtų padengti didelę dalį paskolos, yra neįrodyti ir nesusiję su ieškovo reiškiamais reikalavimais. Ieškovas nereiškė ieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės keičia savo poziciją nurodytų nuostolių atsiradimo klausimu;
6.4. bylos medžiaga paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog antstolė dar nenutraukus Kredito sutarties pradėjo išieškojimo procesą ieškovo atžvilgiu. Į antstolę buvo kreiptasi nutraukus Kredito sutartį ir gavus notaro išduotą vykdomąjį įrašą;
6.5. ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas netinkamai informavo ieškovą apie Kredito sutarties nutraukimą. Atsakovas elgėsi pagal Kredito sutarties nuostatas, laikėsi joje nustatytos tarpusavio komunikavimo tvarkos, todėl atsakovo veiksmai nutraukiant Kredito sutartį jokia forma nepažeidė ieškovo teisių.
7. Trečiasias asmuo J. M. su ieškovo apeliaciniu skundu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacinis procesas vyksta dėl ieškovo reikalavimo pripažinti Kredito sutarties sąlygas dėl vienašališko Kredito sutarties nutraukimo prieš terminą nesąžiningomis, o sutarties vienašalį nutraukimą kaip nepagrįstą ir atliktą nesilaikant Kredito sutartyje numatytos jos nutraukimo tvarkos, pagrįstumo.
11. Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2008-07-14 sudarė Kredito sutartį. Kredito paskirtis – gyvenamojo namo statybai, kredito suma – 86 886 Eur (300 000 Lt), kredito grąžinimo terminas – 2038-07-13. Kredito sutartis pasirašyta ir ieškovo sutuoktinės J. M.. Pagal Kredito sutarties Specialiosios dalies 5.6 punkto nuostatas, kredito grąžinimo mokėjimo diena numatyta kiekvieno kalendorinio mėnesio 14 diena. Pagal Kredito sutarties Bendrosios dalies sąvokų turinį, mokėjimo diena yra laikoma kalendorinė mėnesio diena, kurią kredito gavėjas kiekvieną mėnesį privalo mokėti grafike numatytas kredito įmokas. Už tinkamą kredito sutarties įsipareigojimų vykdymą buvo įkeistas butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (Kredito sutarties Specialiosios dalies 7.1 ir 7.2 punktai). Šalys 2010-11-02 pasirašė Kredito sutarties pakeitimą, kuriuo buvo pakeista faktinė mokėjimo diena iš kalendorinio mėnesio 14 dienos į 20 dieną bei nustatyta galutinė kredito grąžinimo data iš 2038-07-13 į 2038-06-20.
12. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas 2010 metais neįvykdė Kredito sutarties 9.4 punkto sąlygų ir negrąžino ieškovui įkeisto buto, nors ieškovas laiku įvykdė sutarties 9.5 punktą. Kredito sutarties 9.4 punkte numatyta, kad pastačius gyvenamąjį namą ir jį įkeitus bankui atsisakyti buto įkeitimo, jei kredito kaina sudarys 90 proc. ar mažiau nuo pastatyto gyvenamojo namo su žemės sklypu rinkos vertės. Kredito sutarties sąlyga reiškia, jog atlikus pastatyto gyvenamojo namo įkeitimą, turi būti vertinamas įkeisto turto rinkos vertės ir kredito sumos santykis. Nei viena iš šalių tokio vertinimo neinicijavo. Ieškovas nurodė, joj jis kreipėsi į AB SEB banko Telšių skyriaus vadovę dėl buto įkeitimo atsisakymo, tačiau ši liepdavo ateiti vėliau, 2014 m. kreipėsi raštu, tačiau atsakymo negavo. Ieškovas teismui neteikė įrodymų, jog jis iniciavo buto įkeitimo panaikinimo procedūrą bei ketino turtą parduoti, taip sumažindamas mokėtiną kreditą. Teismas sprendžia, jog šios aplinkybės nenustatytos ir argumentus atmeta.
13. Priešingai nei nurodo ieškovas, bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Nustatyta, jog atsakovas 2014-11-14 įspėjimu dėl galimo Kredito sutarties nutraukimo pranešė ieškovui ir trečiajam asmeniui, kad jų skola pagal pradelstus mokėjimus pagal Kredito sutartį iš viso sudaro 2 725,18 Eur (9 409,49 Lt). Bankas nurodė terminą iki 2014-12-15 padengti skolą, kurios nepadengus bankas gali svarstyti Kredito sutarties nutraukimą. Įspėjime bankas prašė nedelsiant informuoti apie įsipareigojimų įvykdymą. 2015-01-05 įspėjimu dėl kredito sutarties nutraukimo atsakovas pranešė ieškovui ir trečiajam asmeniui, kad jų skolą 2015-01-04 sudaro – 76 755,52 Eur negrąžintas kredito likutis, iš kurio 2 269,88 Eur yra pradelsta sumokėti kredito suma, taip pat 733,41 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 455,86 Eur delspinigiai, iš viso skola pagal pradelstus mokėjimus yra 3 459,15 Eur. Bankas nurodė terminą iki 2015-02-05 padengti skolą, kurios nepadengus, bankas 2015-02-05 laikys Kredito sutartį nutraukta ir kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo bei į antstolį dėl skolos išieškojimo.
14. Kredito gavėjo įsipareigojimai pagal Kredito sutartį numatyti Kredito sutarties Bendrosios dalies 4 punkte. Be kitų įsipareigojimų, kredito gavėjas įsipareigojo mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, mokėjimo dieną banko sąskaitoje sukaupti lėšų sumą, reikalingą kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką, o už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną – mokėti delspinigius (Bendrosios dalies 4.1, 4.4 - 4-5 punktai). Pagal Kredito sutartį, Bendrosios dalies 4 dalyje nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kuriam esant bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau nei nustatyta sutartyje (Bendrosios dalies 5.2, 5.2.1 punktai). Ieškovas prašė šias sutarties sąlygas pripažinti negaliojančiomis, nes jos nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su šiais ieškovo argumentais nėra pagrindo.
15. CK 6.156 straipsnio 1 dalimi šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties šalis (kredito gavėjas) laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies (kredito davėjo) siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Ieškovas, sudarydamas Kredito sutartį, įsipareigojo laikytis nustatyto mokėjimo grafiko ir laiku atlikti visus numatytus mokėjimus, žinojo kokios teisinės pasekmės kils pažeidus mokėjimų grafiką ir su tuo sutiko. Kredito sutarties bendrojoje dalyje ieškovas patvirtino, kad visi sutarties punktai aptarti individualiai, su visomis sutarties sąlygomis susipažino iki sutarties sudarymo ir jas suprato, visos sutarties sąlygos išreiškia tikrąją ieškovo valią. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas reikalavimą dėl Kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžingomis pareiškė daugiau kaip po 3 metų nuo Kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl Kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nėra įrodytas ir ieškovo nurodytas vartotojo teisių pažeidimas. Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui.
16. Kredito sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal nustatytą mokėjimų grafiką bei vykdyti kitus įsipareigojimus Kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas vienašalį sutarties nutraukimą grindė sutartiniu ir įstatyminiu pagrindu esant ieškovo sutarties pažeidinėjimui, t. y. nutraukė sutartį, vadovaudamasis Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2.1 punktu, kadangi ieškovas pažeidė Kredito sutarties Bendrosios dalies 4 dalyje numatytas pareigas, nedengė susidariusio įsiskolinimo. 2014-11-14 ir 2015-01-05 raginimais atsakovas nustatė terminą padengti susidariusią skolą ir įspėjo, kad nepadengus skolos, bankas svarstys sutarties nutraukimo galimybę. Atsakovo siųsti įspėjimai sumokėti skolą įrodo atsakovo bendradarbiavimą vykdant sutartį ir bandymą ją išsaugoti. Ieškovas tinkamai nevykdė Kredito sutarties, o atsakovas neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis, kad ieškovas galės padengti susidariusią skolą ir atlikti kitus mokėjimus laiku. Nutraukti sutartį, esant praleistam sutarties įvykdymo terminui, nustačius prieš tai skolininkui papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, suteikia teisę ir CK 6.217, 6.209 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovo Kredito sutarties vienašalį nutraukimą pripažinti neteisėtu.
17. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, jog atsakovas vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ieškovo tinkamai neinformavęs. Bylos duomenimis, atsakovo įspėjimai ieškovui bei trečiajam asmeniui buvo siunčiami dviem adresais – (duomenys neskelbtini). Įspėjimai buvo neįteikti ant vokų nurodžius neįteikimo priežastį „neatsiėmė“. Pažymėtina, jog ieškovas, sudarydamas Kredito sutartį su atsakovu, jos specialiosios dalies 11.2 punkte nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). Tarpusavio pranešimų perdavimo (įteikimo) tvarka buvo numatyta kredito sutarties Bendrosios dalies 12 punkte, tai yra įteikiant bet kokius susirašinėjimo dokumentus pasirašytinai arba siunčiant paštu/faksu ar banko paslaugų interneto sistema. Sutarties 13 ir 14 punktai numato kredito sutarties šalims vienodą pareigą nedelsiant informuoti kitą sutarties šalį, jei keičiasi šalies adresas, banko sąskaitos numeris ar kiti rekvizitai. Sutarties 15 punkte nurodyta, kad šalis, neįvykdžiusi 13 ar 14 punkto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ir atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka sutarties sąlygų arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus. Laikytina, jog atsakovas pagrįstai pranešimus apie Kredito sutarties nutraukimą siuntė ieškovui jo paties Kredito sutartyje nurodytu adresu. Be to, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovas nurodo savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat buvo siunčiami atsakovo įspėjimai. Nenustatyta, jog bankas būtų turėjęs pareigą papildomai kitokiu būdu informuoti ieškovą apie jo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, tuo tarpu pats ieškovas turėjo žinoti, jog nesilaiko Kredito sutartyje numatytų mokėjimų. Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl jo tinkamo neinformavimo atmeta kaip nepagrįstus ir daro išvadą, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie Kredito sutarties nutraukimą Kredito sutartyje numatyta tvarka.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas pažeidė Kredito sutartį (esmines jos sąlygas), buvo tinkamai įspėtas dėl skolos sumokėjimo ir galimo vienašalio sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, ieškovo ir atsakovo argumentus, todėl nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo vienašališkai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį ir Kredito sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis, o vienašalį sutarties nutraukimą – neteisėtu bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį. Ieškovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atsakovo atstovė pateikė 2019-05-17 sąskaitą už apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo surašymą. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo S. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui AB „SEB bankas“ naudai iš ieškovo S. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.