Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Laima Neniškienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašo panaikinti antstolės 2016‑11-04 patvarkymą Nr. S-1627 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir grąžinti be pagrindo išieškotą 66,56 Eur sumą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės Laimos Neniškienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0065/02/02242 vykdoma pagal Skuodo rajono valstybinės mokesčių inspekcijos 1997-04-24 sprendimą Nr. 299 dėl 71 602,76 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojo Skuodo rajono valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Apie tai, kad antstolės žinioje yra minėta vykdomoji byla jis sužino tik gavęs 2016-08-01 patvarkymą Nr. S-1401, juo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba buvo įpareigota daryti išskaitas iš jam mokamų išmokų ir pervesti jas į antstolės depozitinę sąskaitą. Pažymi, jog apie vykdomą išieškojimą jis nežinojo, kadangi 2000-09-29 raginimas įvykdyti sprendimą jam nebuvo įteiktas. Be to, antstolė Laima Neniškienė šią vykdomąją bylą iš antstolės Genovaitės Pocuvienės perėmė 2009 metais, tačiau pirmąjį veiksmą atliko tik 2016-08-01 priimdama patvarkymą Nr. S‑1401, todėl nėra aišku, kodėl vykdomoji byla buvo sustabdyta, o 2016-08-01 atnaujinta. Nurodo, kad yra suėjęs įstatyme numatytas 5 metų vykdymo senaties terminas, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta.Antstolė Laima Neniškienė skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-24 nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad raginimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2000-09-29, jame buvo siūloma iki 2000-10-23 sumokėti skolą. Nenustatyta, kad pareiškėjas iki 2000-10-23 sumokėjo skolą. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2000-09-29, tačiau informacija apie tai, kad skolininkas skolą sumokėjo antstolės kontoroje gauta tik 2016-08-23, t. y. praėjus beveik 16 metų nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju tiek išieškotojas, tiek skolininkas pažeidė pareigą bendradarbiauti su antstole, nesidomėjo vykdymo eiga, apie tai, jog skola yra sumokėta antstolei nepranešė. Antstolė, neturėdama informacijos apie skolos išieškojimą, toliau tęsė išieškojimo veiksmus, o tai nulėmė padidėjusias vykdymo išlaidas. Teismas konstatavo, kad yra labiau tikėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas vykdomąjį dokumentą įvykdė praleidęs raginime numatytą terminą, todėl antstolė pagrįstai 2016-11-04 priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus sprendimas dėl išieškojimo ne ginčo tvarka buvo pateiktas vykdyti iki 2001-09-01 – iki to momento, kada įsigaliojo nurodoma Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies redakcija, numatanti 5 metų senaties terminą mokesčio išieškojimui, be to, pareiškėjo minimas 5 metų senaties terminas taikomas mokesčių administratoriaus išieškojimo veiksmams, bet nėra mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindas. Teismas nenustatė, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pažeidžiant teisės aktų numatytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas M. K. pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksimų. Nurodo, kad teismas klaidingai ir nepagrįstai padarė išvadą, jog skola yra sumokėta. Apeliantas tvirtina, kad apie Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą nebuvo tinkamai informuotas ir jo iki šiol nėra įvykdęs. Mano, kad teismas nepagrįstai visą bendradarbiavimo pareigos nesilaikymą priskiria išieškotojui ir skolininkui. Antstolė nepagrįstai daugiau nei 7 metus delsė vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į skunde išdėstytus argumentus dėl viešosios teisės (taip pat ir mokesčių) švelnesnio įstatymo atgalinio galiojimo principo. Apelianto nuomone, mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras galėjo vykdyti ne ilgiau kaip 5 metus, t. y. iki 2002-04-24, todėl vykdomoji byla po šios datos nutrauktina.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. K. nesutinka su antstolės veiksmais dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės 2016-11-04 patvarkymą Nr. S-1627 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir grąžinti be pagrindo išieškotą 66,56 Eur sumą.Byloje nustatytos aplinkybės, kad 1997-04-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Skuodo rajono valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr. 299 išieškoti į biudžetą iš M. K. personalinės įmonės ne ginčo tvarka 247 230 Lt. Iš vykdomosios bylos Nr. 0065/09/02242 duomenų nustatyta, kad 1997-09-30 minėtas vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai su aktu apie išieškojimo negalimumą. Nustatyta, kad minėtas vykdomasis dokumentas 2000-09-26 pakartotinai pateiktas vykdyti teismo antstolių kontorai prie Kretingos rajono apylinkės teismo. Vykdomojoje byloje yra duomenys, kad 2000-09-29 surašytas raginimas M. K. įvykdyti sprendimą geruoju. Iš byloje esančio 2016-11-04 antstolės Laimos Neniškienės rašto nustatyta, kad 2003 m. sausio mėnesį, po antstolių reformos, byla paskirta vykdyti antstolės Genovaitės Pociuvienės ir Laimos Neniškeinės kontorai; šią bylą antstolė Genovaitė Pociuvienė vykdė iki 2009 m. kovo mėnesio, o tada byla perduota antstolei Laimai Neniškeinei toliau vykdyti, vykdomosios bylos numeracija pakeista iš Nr. 0067/02/00156 į Nr. 0065/09/02242.Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-08-01 priimtas antstolės patvarkymas Nr. S-1401 dėl skolos išieškojimo. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė 2016-09-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui pateikė raštą grąžinti 2016-08-01 patvarkymą Nr. S-1401 dėl skolos išieškojimo iš M. K. be vykdymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2016-10-20 raštu informavo antstolę, kad pagal minėtą patvarkymą išskaitymas iš M. K. nutrauktas 2016‑10‑31. Nustatyta, kad antstolė Laima Neniškienė 2016-11-04 sudarė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-1628 bei tą pačią dieną priimtas patvarkymas Nr. S-1627 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.Galiojančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 68 punkto nuostata numato, kad atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktu, vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas (jas sudaro vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir nurodytos papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje) bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų ir kitų funkcijų vykdymą. Apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skola yra sumokėta. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal raginime numatytą terminą skola turėjo būti sumokėta iki 2000-10-23, tačiau nei išieškotojai, nei skolininkui iki 2016-08-23 nepateikus antstolei duomenų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, labiau tikėtina, kad pareiškėjas vykdomąjį dokumentą įvykdė praleidęs raginime numatytą terminą. Taigi iš nurodytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VMI 2016 m. pateiktą informaciją, jog įsiskolinimų nenustatyta, iš esmės preziumavo, kad skola faktiškai buvo sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs konkrečios bylos duomenis, nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis tokia prielaida.Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, sprendžiant klausimą dėl įrodymų vertinimo ir būtent dėl įrodymų pakankamumo, aktualu tai, kad tam tikrų faktų byloje konstatavimas byloje yra galimas tada, kai yra surinkta tam tikra įrodymų visuma, o ne teismo prielaidų arba įrodymais nepagrįsto manymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011‑06‑14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad 2000-09-29 raginime buvo siūloma M. K. iki 2000-10-23 sumokėti skolą. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje esančiame raginime pateikta informacija, jog apie įvykdymą pranešti teismo antstoliui, o neįvykdžius reikalavimo geruoju per nurodytą terminą, vykdomasis dokumentas bus vykdomas priverstinai, iš skolininko taip pat išieškant vykdymo išlaidas. Kaip minėta, vykdomojoje byloje yra duomenys, kad 2000-09-29 surašytas raginimas įvykdyti sprendimą. Tačiau vykdomojoje byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad raginimas buvo išsiųstas M. K., nei duomenų, jog raginimas jam buvo įteiktas ar jam kitaip buvo žinoma apie vykdomąją bylą.Byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad vykdomajame dokumente nurodyta skola sumokėta iki 2000-10-23. Iš byloje esančio 2016-08-23 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto dėl duomenų patiekimo nustatyta, kad M. K. pateikta informacija, jog pagal mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis M. K. 2016-08-18 dienai yra atsiskaitęs su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Taip pat VMI 2017‑02-15 rašte nurodyta, kad pagal 2017-02-15 VMI turimus apskaitos duomenis pareiškėjas M. K. ir M. K. personalinė įmonė mokesčių ir su jais susijusių sumų neskolingi. Taigi iš minėtų duomenų matyti, kad 2016 m. bei 2017 m. duomenimis M. K. ir M. K. personalinės įmonės įsiskolinimai VMI nebeužfiksuoti.Kita vertus, byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad skolininkės M. K. personalinės įmonės skola išieškotojai pagal 1997-04-24 vykdomąjį dokumentą iš viso faktiškai buvo sumokėta, t. y. tokių duomenų nepateikė nei skolininkė, nei pati išieškotoja. Pareiškėjas M. K. procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad vykdomajame dokumente nurodytos skolos nemokėjo, apie skolą ir vykdomą priverstinį išieškojimą jam nebuvo žinoma, o pirmą kartą apie vykdomąją bylą pareiškėjas sužinojo gavęs 2016-08-01 patvarkymo Nr. S-1401 kopiją. Iš minėto 2017-02-15 VMI rašto duomenų taip pat nustatyta, kad M. K. personalinė įmonė 2001-07-10 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o M. K. personalinės įmonės byla, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, buvo sunaikinta pasibaigus bylos saugojimo terminui, todėl apie 1997‑04‑25 Skuodo rajono valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. 299 įvykdymą duomenų nėra. Taigi išieškotoja VMI nepateikė konkrečių patvirtančių duomenų apie vykdomojo dokumento galiojimą, vykdymą ar įvykdymą, kita vertus, pateikti duomenys, kad skolininkės M. K. personalinės įmonės byla teisės aktų nustatyta tvarka išieškotojos buvo sunaikinta.Nėra duomenų, kad M. K. personalinė įmonė išregistruota dėl bankroto. Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas nurodė, kad personalinę įmonę uždarė. Remiantis VMI pateiktais duomenimis apie M. K. personalinės įmonės išregistravimo laiką (t. y. 2001-07-10), tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl reorganizuojamų ir likviduojamų įmonių išregistravimo“ 1 punkto 1.4 papunktis numatė, kad išregistruojant likviduojamą įmonę likvidatorius įmonių rejestro tvarkytojui turi pateikti teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą atsiskaitymo su biudžetu pažymą, nurodžius baudų ir delspinigių sumas, priskaičiuotas iki išregistravimo dienos. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotoja kreipėsi į antstolę ir teikė kokius duomenis dėl įmonės skolos ar tolesnio išieškojimo nei po skolininkės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nei suėjus teisės aktuose numatytiems įmonės dokumentų saugojimo terminams. Pažymėtina, kad vykdymo procese numatytos ir išieškotojo pareigos domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu (CPK 640 straipsnio 1–2 punktai). Įvertinus vykdomosios bylos duomenis yra pagrindas išvadai, kad išieškotoja šios pareigos tinkamai nevykdė.Nustatyta, kad vykdomojoje byloje po raginimo surašymo dienos (2000-09-29) kiti veiksmai atlikti tik 2003‑11-03 – buvo patikrinti skolininkės duomenys Juridinių asmenų registre ir pagal M. K. personalinės įmonės kodą įrašų nerasta. 2004-08-25 pateiktos užklausos apie M. K. personalinei įmonei priklausančias sąskaitas, o 2004-09-07 priimtas antstolės patvarkymas AB bankui „Hansa-LTB“ dėl M. K. personalinės įmonės lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Po to skolininkės duomenys 2009-11-18 tikrinti Nekilnojamojo turto registre ir pagal M. K. personalinės įmonės kodą įrašų nerasta.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu antstolės patvarkymu vykdymo išlaidos apskaičiuotos už vykdymo veiksmus, atliktus 2009 m. (t. y. 2009-12-01 atliktas duomenų patikrinimas), 2011 m. (2011-03-18 atliktas duomenų patikrinimas) ir 2016 m. atliktais veiksmais.Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-371-701/2016; 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑5/2007). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 bei 51 punktų nuostatomis, atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į numatytų išieškotinų sumų dydžius.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad negalėjo pranešti antstolei, jog vykdomasis dokumentais įvykdytas, nes jis apie sprendimą nebuvo tinkamai informuotas ir jo neįvykdė. Kaip minėta anksčiau, nėra patvirtinančių duomenų, kad pareiškėjui M. K. buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, kad jam buvo žinoma apie vykdomąją bylą ir vykdomą priverstinį skolininkės M. K. personalinės įmonės skolos išieškojimą. Nėra duomenų, kad pareiškėjas M. K. informuotas apie vykdomąją bylą ir po to, kai vykdomojoje byloje nustatyta aplinkybė apie M. K. personalinės įmonės išregistravimą. Be to, nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad skolininkės M. K. personalinės įmonės prievolė dėl įsiskolinimo išieškotojai pasibaigė ne per raginime numatytą terminą, taip pat, kad prievolė pasibaigė būtent skolos sumokėjimu, o ne kitu būdu (pvz., teisės aktų nustatyta tvarka atleidus nuo įsiskolinimų, panaikinus sprendimą dėl išieškojimo ar pan.). Tad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vykdymo procese pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad apskaičiuojant vykdymo išlaidas pagrįstai apskaičiuotas atlygis antstolei.CPK 634 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).Svarbu, kad iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-08-23 rašto bei VMI 2017-02-15 rašto duomenų matyti, jog M. K. ir M. K. personalinės įmonės mokesčių ir su jais susijusių sumų įsiskolinimai nebeužfiksuoti. Nėra duomenų, kad vykdomajame dokumente nurodyta skolinė prievolė pasibaigė dėl vykdomojoje byloje vykdytų išieškojimo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, jog informacija apie tai, kad skolininkė M. K. personalinė įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro vykdomojoje byloje antstolei buvo žinoma dar 2003‑11-03. Tačiau vykdomojoje byloje antstolė nesiėmė priemonių priverstinio išieškojimo aplinkybėms patikslinti. Itin ilgą laiko tarpą jokie išieškojimo veiksmai nebuvo atliekami. Kaip minėta anksčiau, antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš M. K. priimtas tik 2016-08-01. Vykdymo veiksmai, už kuriuos apskaičiuotos vykdymo išlaidos, atlikti jau esant duomenims apie tai, kad vykdomajame dokumente nurodyta skolininkė M. K. personalinė įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Šie duomenys nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad buvo pagrindas atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus laikotarpiu, už kurio metu atliktus veiksmus 2016-11-04 apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes dėl išieškotojos bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, taip pat ir antstolės nepagrįstą pasyvumą vykdymo procese, vykdomojoje byloje esant duomenims apie skolininkės įmonės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolės 2016-11-04 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo M. K. priimtas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamą antstolės patvarkymą panaikinti.Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010 ir kt.). Dėl esminių bylos aplinkybių ir atskiruoju skundu keliamo klausimo pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl mokesčio išieškojimo senaties termino neturi savarankiškos ir esminės teisinės reikšmės vertinant antstolės veiksmus ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau nepasisako. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie įvykdytą išskaitymą iš asmens išmokų nustatyta, kad vykdomojoje byloje iš pareiškėjo M. K. išskaityta 66,56 Eur suma ir pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Nors antstolė patvarkyme dėl pareiškėjo pateikto skundo, kuriuo nutarta pareiškėjo skundo netenkinti, nurodo, kad į antstolės depozitinę sąskaitą 66,56 Eur įskaityti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, o ne asmeninės pareiškėjo sąskaitos, tačiau nėra ginčo, kad išskaitytos pareiškėjui turėjusios būti išmokamos sumos. Kadangi nustatytas pagrindas panaikinti 2016-11-04 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, antstolė įpareigotina išskaitytas 66,56 Eur lėšas grąžinti pareiškėjui M. K..Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama 2017-02-24 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo M. K. pareigos bendradarbiauti esminį pažeidimą, nevisapusiškai įvertino faktines vykdomosios bylos aplinkybes, ir, taikydamas proceso teisės normas, neteisingai įvertino skundžiamus antstolės veiksmus bei nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas, antstolės 2016-11-04 patvarkymas Nr. S-1627 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo panaikintinas, antstolė įpareigotina grąžinti M. K. gaunamų išmokų nuskaičiuotą 66,56 Eur sumą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pareiškėjas M. K. byloje pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytose rekomendacijose numatytų dydžių. Kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų interesai dėl bylos baigties yra priešingi, dėl to, išnagrinėjus atskirąjį skundą ir tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, šios bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistinos iš antstolės (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolės veiksmų: panaikinti antstolės Laimos Neniškienės 2016-11-04 patvarkymą Nr. S-1627 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui M. K. išieškotą 66,56 Eur sumą.

Priteisti pareiškėjui M. K. pirmosios instancijos teisme turėtų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš antstolės Laimos Neniškienės.