Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio G. P. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – skolininkė G. K. ir išieškotoja akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl ekspertizės bei 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą. Nurodė, jog pareiškėjas su išieškotoju 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarė kredito sutartį, kuria bankas pareiškėjui suteikė 90 838,45 Eur (313 647,00 Lt) dydžio paskolą būstui įsigyti, o pareiškėjas prievolės užtikrinimui bankui įkeitė perkamą nekilnojamąjį turtą – butą, kurio vertė 113 241,43 Eur (391 000,00 Lt). Pareiškėjas sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau užklupus finansų krizei bei patyrus kojos traumą, todėl netekus turėto darbo, mokėjimai trumpai vyko nereguliariai. Tačiau pareiškėjas siekė, kad kredito sutarties vykdymas būtų atnaujintas. Tačiau išieškotojas 2014 m. kovo 7 d. antstoliui pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį dėl 99 621,24 Eur (343 972,21 Lt) ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą išieškotojui nuosavybes teise priklausantį 3 kambarių butą su sandėliuku, žemės sklypą, 1/108 dalies požeminio parkingo. Antstolis 2014 m. liepos 28 d. iš išieškotojo gavo prašymą laikinai sustabdyti vykdomosios bylos veiksmus, kurio pagrindu vykdomoji byla Nr. 0019/14/00216 buvo sustabdyta iki atskiro išieškotojo pranešimo. Pareiškėjas iki pat 2016 m. gegužės mėnesio vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nors tuo laikotarpiu bankas nesutiko atnaujinti kreditavimo sutarties, tačiau pareiškėjas ją vykdė, nuolat bendradarbiavo su išieškotojo atstovais ir vykdė jų keliamus reikalavimus. Paskutinio pokalbio metu išieškotojas nurodė, jog liko sumokėti tik kelias eilines įmokas ir kreditavimo sutartis bus atnaujinta, tačiau vėliau iškėlė naujus reikalavimus, t. y. sumokėti neprotingo dydžio procesines palūkanas, todėl pareiškėjas atsisakė jas mokėti atlikti, nes visus ketverius mokėjo visas reikalaujamas sumas. Antstolis patvarkymu atnaujino vykdomąją bylą ir 2016 m. birželio 13 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto įkainojimui atlikti. Apie priimtą patvarkymą pareiškėjas sužinojo tik visai neseniai, kuomet savo iniciatyva nuvyko į antstolio kontorą, kur jam buvo pateikti skundžiami patvarkymai. Vykdomoji byla yra atnaujinta neteisėtai bei nepagrįstai, kartu pareiškėjo teisėms, interesams bei teisėtiems lūkesčiams sukeliant neproporcingai didelę žalą. Vykdomoji byla yra atnaujinta neteisėtų išieškotojo veiksmų pagrindu, galimai siekiant nesąžiningai bei neteisėtai praturtėti pareiškėjo sąskaita. Vykdomoji byla yra atnaujinta bei vykdoma dar 2012 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties Nr. 4144V/2012 pagrindu, t. y. net 4 metų senumo nutartimi, kurioje numatyta išieškoma suma iš esmės neatitinka nei realaus įsipareigojimo dydžio, nei esamos situacijos, todėl vykdomas išieškojimas šios nutarties pagrindu yra neteisėtas bei nepagrįstas. Teigė, kad antstolis nesiėmė visų jam prieinamų ir galimų priemonių, neišsiaiškino ar vykdomajame rašte nurodoma išieškoma suma yra adekvati ir teisinga. Nagrinėjamoje situacijoje visą vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpį buvo mokami kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai bei pradelsti mokėjimai, kartu atitinkamai sumokant palūkanas, todėl net ketverius metus vykdant įsipareigojimus pagal mokėjimo grafiką, vykdomajame rašte numatyta suma yra ženkliai sumažėjusi, todėl išieškojimas vykdomas vadovaujantis minėta teismo nutartimi būtų neteisėtas bei galimas siekis nesąžiningai praturtėti pareiškėjo sąskaita. Antstolis tinkamai nepranešė pareiškėjui apie priimtą patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą. Pareiškėjui nebuvo suteiktos įstatyme įtvirtintos galimybės, kadangi pareiškėjas antstolio priimto patvarkymo dėl turto įvertinimo negavo laiku. Pareiškėjas apie priimtą patvarkymą dėl ekspertizės sužinojo tik nuvykęs pas antstolį pasidomėti esama situacija. Pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių t. y. dalyvauti eksperto paskyrimo procese, reikšti nušalinimą ekspertui, siūlyti savo ekspertą. Pareiškėjas nežinojo koks konkretus ekspertas yra paskirtas atlikti jo turto įvertinimą, todėl negalėjo išsiaiškinti eksperto profesionalumo lygio ir nešališkumo nuo procese dalyvaujančių šalių, siūlyti savo ekspertą bei reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir atlikti kitus procesinius veiksmus.

Anstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad teismo nutartis būtų panaikinta ar pakeista, taip pat nepateikia jokių dokumentų, kad skola išieškotojui yra pilnai ar dalinai padengta. Atnaujinus vykdomąją bylą buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kuriame nurodyta, kad įkeistam pareiškėjo ir suinteresuotam asmeniui G. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui paskiriama ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo turto vertintojams. Turto apžiūros data paskirta 2016 m. birželio 28 d. 11:00 val. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, yra klaidinantys, nes pareiškėjui antstolių kontoroje dokumentai buvo įteikti dar 2016 m. liepos 7 d., tad jis turėjo visas galimybes pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, o tik 2016 m. liepos 29 d. pateikė skundą, kad negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas dar turės galimybę pasinaudoti savo teise pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės akto išvadoje nurodytos turto rinkos vertės, kai ekspertas antstoliui pateiks ekspertizės išvadą. Pareiškėjui buvo suteikta informacija, kad šie patvarkymai buvo įteikti turto bendrasavininkei, kuri vykdydama antstolio patvarkymą paskirtu turto apžiūros laiku leido tiek antstoliui, tiek nekilnojamojo turto vertintojui apžiūrėti ir nufotografuoti įkeistą bei areštuotą nekilnojamąjį turtą. Skundžiami patvarkymai buvo išsiųsti registruotomis siuntomis visais žinomais skolininko ir suinteresuoto asmens (skolininkės) G. K. gyvenamosios vietos bei darboviečių adresais, o pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso šalims registruotąją siunta yra laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, o be to atliekant turto apžiūrą turto bendrasavininkė G. K. žodžiu patvirtino, kad apie atnaujintą vykdomosios bylos vykdymą jiems kartu su skolininku yra žinoma.

Suinteresuotas asmuo – išieškotoja AB SEB bankas – nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog antstolis 2016 m. rugpjūčio 5 d. patvarkyme nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. atnaujinus vykdomąją bylą, skyrė iš varžytynių parduotino turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis skolininkams ir įkeisto turto savininkams procesinius dokumentus įteikė 2016 m. liepos 7 d. Vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas gali pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau nušalinimas nėra pareikštas. Vykdomoji byla atnaujinta banko iniciatyva dėl tos priežasties, jog pareiškėjas nevykdė savo piniginių prievolių. Jei pareiškėjas nesutinka su kreditoriaus reikalavimu, jis turi teisę inicijuoti atskirą procesą ir jame spręsti ginčą tarp kreditoriaus ir skolininko. Antstolis išieškojimą vykdo pagal įsiteisėjusius teismo vykdomuosius dokumentus ir neturi pagrindo spręsti dėl priteistos skolos ir jos nesumokėtos dalies pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti antstolio 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą bei antstolio 2016 m. birželio 13 d. patvarkymo skirti ekspertizę.

Teismas nustatė, kad antstolis skundžiamus patvarkymus pareiškėjui įteikė 2016 m. liepos 7 d. pasirašytinai. Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad skundžiami patvarkymai pareiškėjui buvo siunčiami ir registruotąją pašto siunta žinomais pareiškėjo gyvenamųjų vietų adresais, tačiau pareiškėjas patvarkymų neatsiėmė pašte. Patikrinus Gyventojų registro tarnybos išrašą matyti, jog skolininkas yra išviešinęs deklaruotą gyvenamąją vietą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje buvo nurodytas ir kitas pareiškėjo adresas. Taigi antstolis registruotąją pašto siunta pareiškėją informavo antstoliui žinomais pareiškėjo adresais. Teismas nenustatė, jog antstolis netinkamai informavo pareiškėją apie priimtus patvarkymus. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog antstolis nagrinėjamu atveju priimdamas skundus dėl antstolio veiksmų nelaikė, jog pareiškėjas praleido skundžiamų patvarkymų apskundimo terminus.

Antstolis vykdomąją bylą sustabdė CPK 627 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu – kai to prašo išieškotojas. Išieškotojo prašyme sustabdyti vykdomąją bylą nurodyta, kad išieškotojas ketino atnaujinti kredito sutarties vykdymą su pareiškėju. Antstolio 2014 m. liepos 28 d. patvarkymo sustabdyti bylą šalys neskundė. Tačiau 2016 m. birželio 9 d. išieškotojas pateikė prašymą nuo 2016 m. birželio 7 d. atnaujinti vykdymo veiksmus sustabdytoje byloje (CPK 628 straipsnio 2 dalis). Iš išieškotojo atsiliepimo matyti, kad antstoliui prašymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir vykdymo veiksmų tęsimo buvo pateiktas todėl, kad pareiškėjas nevykdė piniginių prievolių. Taigi nagrinėjamu atveju antstolis skundžiamu patvarkymu vykdomąją bylą atnaujino CPK 628 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu – kai išnyko aplinkybės, dėl kurios vykdomoji byla buvo sustabdyta (pareiškėjui ir išieškotojui nepavykus susitarti dėl kredito sutarties vykdymo atnaujinimo). Todėl antstolis nepažeidė CPK 628 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Patvarkymas atnaujinti vykdymo veiksmus nėra skundžiamas, todėl šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

Antstolis 2016 m. birželio 13 d., esant abejonių dėl pareiškėjo turto vertės, priėmė patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo. Minėtas patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. liepos 7 d. Taigi pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas iki 2016 m. liepos 12 d. (imtinai) galėjo pareikšti nušalinimą ekspertui. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų pareiškęs nušalinimą ekspertui, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad ekspertizė buvo atlikta bei buvo surašytas ekspertizės aktas (turto įkainojimas). Atsižvelgus į CPK 682 straipsnio nuostatas, t. y. į tai, kad CPK 682 straipsnis numato galimybę skųsti antstolio patvarkymus dėl atsisakymo atlikti ekspertizę ir nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo ekspertizė buvo paskirta, patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo negali būti apskundimo objektu (CPK 593 straipsnio 5 dalis). Todėl teismas konstatavo, kad skundas dėl ekspertizės paskyrimo taip pat nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, todėl šioje dalyje civilinė byla taip pat nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Kiti skunde nurodyti argumentai (dėl išieškotinos sumos, pareiškėjo ir išieškotojo tarpusavio santykių), atmetus pareiškėjo skundą, yra teisiškai nereikšmingi vertinat antstolio veiksmų teisėtumą, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, jog vykdomoji byla yra atnaujinta ir vykdoma dar 2012 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu, tai yra net 4 metų senumo nutarties, kurioje numatyta išieškoti suma iš esmės neatitinka nei realaus įsipareigojimų dydžio, nei esamos situacijos, todėl vykdomas išieškojimas šios nutarties pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas neįvertino to, kad antstolis nesiėmė visų jam prieinamų ir galimų priemonių, neišsiaiškino, ar vykdomajame rašte nurodoma suma yra adekvati ir teisinga. Nagrinėjamoje situacijoje visą vykdomosios bylos sustabdymno laikotarpį buvo mokami kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai bei pradelsti mokėjimai, todėl vykdomajame rašte numatyta suma yra ženkliai sumažėjusi, taigi išieškojimas pagal minėtą teismo nutartį būtų neteisėtas bei galimas siekis nesąžiningai praturtėti skolininko sąskaita. Pareiškėjas nuo 2012 m. kovo 14 d. yra sumokėjęs 13 210,29 Eur palūkanų, 27 443,20 Eur negrąžinto kredito ir 4 535,86 Eur delspinigių. Šių duomenų pareiškėjas negalėjo pateikti anksčiau, nes išieškotojas atsakymą pateikė jau po skundo dėl antstolio veiksmų pareiškimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolio patvarkymas dėl ekspertizės negali būti skundžiamas. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir sukelia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kada pagal CPK 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas CPK nustatytas teises (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007). Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas antstolio patvarkymo dėl turto įvertinimo negavo laiku, apie priimtą patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo sužinojo tik nuvykęs pas antstolį. Patvarkymų įteikimo metu pareiškėjas gyveno ne Lietuvoje, todėl jų negavo. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas skundžia ne patį ekspertizės paskyrimo faktą, o tai, kad tinkamai neinformavus apie priimtus patvarkymus, pareiškėjas neteko jam teisės aktų suteiktų teisių, numatytų CPK 682 straipsnyje, tai yra dalyvauti eksperto paskyrimo procese, reikšti nušalinimą ekspertui, siūlyti savo ekspertą. Taip pat pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo AB SEB bankas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjas pats pripažįsta, jog skola nėra visiškai sumokėta. Kadangi prievolė gera valia nebevykdoma, išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir priverstinio likusios skolos dalies išieškojimo. Išieškotojas siekia išsieškoti tik tą skolos dalį, kuri liko nesumokėta. Pareiškėjo pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2016 m. jis jokių mokėjimų neatliko. Antstolis skolininkams dokumentus įteikė 2016 m. liepos 7 d. pareiškėjas nepateikė duomenų, kad įteikimo metu jis būtų buvęs užsienyje. Be to, pareiškėjas privalėjo informuoti tiek kreditorių, tiek antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis G. P. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog išieškotojo prašymu atnaujintas vykdomosios bylos vykdymas būtų neteisėtas tik tokiu atveju, jeigu vykdomasis dokumentas būtų panaikintas, pakeistas, būtų pasirašyta taikos sutartis arba skolininkas būtų visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus. Tačiau pareiškėjo pateikti duomenys apie skolos mokėjimą pačios teismo nutarties savaime nepanaikina, o tik sumažina teismo nutartyje nurodytą skolos sumą. Pats skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas domėtis savo vykdomąja byla, todėl privalo informuoti antstolį apie pasikeitusį skolos likutį. Tačiau skolininkas iki šiol nėra antstoliui pateikęs dokumentų, kad yra visiškai ar iš dalies sumokėjęs išieškotojui skolą. Taip pat nepateikė jokio prašymo kreiptis į išieškotoją dėl skolos likučio patikslinimo. Pareiškėjo teiginiai apie pavėluotą dokumentų įteikimą yra klaidinantys, nes jam antstolių kontoroje dokumentai buvo įteikti dar 2016 m. liepos 7 d., įkeistas turtas buvo dar tik apžiūrėtas, ekspertizės aktas dar neparuoštas, todėl jis turėjo visas galimybes pasinaudoti ne tik 598 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti ekspertui nušalinimą, bet ir pateikti dokumentus, įrodančius turto patubulinimus, galinčius turėti įtaką turto vertei. Tačiau pareiškėjas nei vien iš šių galimybių nepasinaudojo, o tik 2016 m. liepos 29 d. pateikė skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su vykdymo proceso atnaujinimu, tinkamu procesinių dokumentų vykdomajame procese įteikimu bei iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-16690-558/2012, dėl 109 468,32 Eur (377 972,21 Lt) ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą išieškotojui ir G. K. nuosavybes teise priklausantį 3 kambarių butą su sandėliuku, žemės sklypą ir 1/108 dalies požeminio garažo. Antstolis 2014 m. liepos 28 d. patvarkymu pagal išieškotojo prašymą sustabdė vykdymo veiksmus iki atskiro išieškotojo pranešimo. Antstolis 2016 m. birželio 9 d. gavo išieškotojo prašymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo. Antstolis patenkino išieškotojo prašymą bei 2016 m. birželio 13 d. patvarkymu atnaujino vykdomąją byla, o patvarkymą pareiškėjui įteikė 2016 m. liepos 7 d. pasirašytinai. Tą pačią 2016 m. birželio 13 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės įkeisto turto vertei nustatyti, o patvarkymą 2016 m. liepos 7 d. pasirašytinai įteikė pareiškėjui.

Pagal CPK 644 straipsnio 6 punktą skolininkas privalo nedelsdamas antstoliui pranešti apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tik kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, jog vykdė mokėjimus išieškotojui. Tačiau buvo sumokėta tik 45 189,35 Eur skolos suma, tai yra mažiau, negu pusė vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos skolos. Be to, mokėjimai buvo vykdomi tik iki 2015 m. pabaigos. Tuo tarpu duomenų, jog ir 2016 m. skolininkas būtų tinkamai periodiškai mokėjęs išieškotojui skolos dalis, pareiškėjas nepateikė. Taigi, išieškotojas pagrįstai kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, o antstolis teisėtai atnaujino išieškojimą. Pagal CPK taisykles skolininkas turi teisę savanoriškai visiškai ar iš dalies vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ar nutartis, tačiau dėl to šie teismų sprendimai nėra keičiami bei nauji vykdomieji raštai pagal juos neišduodami. Tokiu atveju antstolis tik turi mažinti išieškomos skolos dydį. Todėl aplinkybė, jog vykdoma teismo nutartis buvo priimta 2012 m. spalio 29 d., nėra pagrindas pripažinti antstolio vykdomosios bylos atnaujinimo neteisėtu.

Pirmos instancijos teismas detaliai analizavo vykdomojoje byloje esančius skundžiamų antstolio patvarkymų įteikimą pareiškėjui patvirtinančius dokumentus ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui jie buvo įteikti tinkamai, tai yra buvo įteikti pasirašytinai 2016 m. liepos 7 d. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kad patvarkymų įteikimo metu jis būtų buvęs užsienyje, ar apie šią aplinkybę būtų tinkamai informavęs antstolį bei išieškotoją. Pagal CPK 644 straipsnio 2 punktą skolininkas privalo nedelsdamas antstoliui pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taip pat CK 2.17 straipsnio 3 dalis nustato, jog fizinis asmuo privalo raštu pranešti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Skolininkui minėtų CPK ir CK nurodytų pareigų nevykdant, antstolis ir kreditoriai turi teisę siųsti dokumentus skolininkui jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu ir toks dokumentų įteikimas yra pripažįstamas tinkamu. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog teismas netinkamai įvertino antstolio patvarkymų įteikimo skolininkui aplinkybes, yra nepgrįstas.

Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pagal CPK normas patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo negali būti apskundimo objektu (CPK 593 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių galimų jau paskirto ir jam žinomo eksperto nušalinimo pagrindų. Be to, skundžiamas patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo neužkirto kelio pareiškėjui pasinaudoti kitomis CPK 682 straipsnyje numatytomis teisėmis, tai yra pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra pasinaudojęs šiomis teisėmis, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-48162-466/2016 buvo sustabdytos buto varžytynės iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Minėtas skundas yra pateiktas dėl to, kad turtas yra pardavinėjamas varžytynėse už ženkliai per žemą kainą, todėl būtina tinkamai įvertinti parduodamą turtą. Taigi pirmos instancijos teismo nutartis, kuria buvo pripažinta, kad antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo nėra skundžiamas, yra teisėta ir pagrįsta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.