Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam M. R., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, kaltinamajai K. G., jos gynėjui advokatui Raimundui Gargasui , nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota – (duomenys neskelbtini) teistas (teistumas neišnykęs):

1) 2023 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal LR BK 182 str. 1 d. - 6 mėn. viešųjų darbų. Vadovaujantis LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Iš viso išdirbant 80 valandų nemokamų darbų visuomenės labui;

2) 2023 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal LR BK 281(1) str. 1 d. - 75 MGL (3750 eurų) bauda. Vadovaujantis LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 eurų) bauda. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., bausmė subendrinta su 2023-02-02 baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė - 50 MGL (2500 eurų) bauda ir 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Iš viso išdirbant 80 valandų nemokamų darbų visuomenės labui. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. ir 1200 eurų sumos konfiskavimas. 2023-08-31 nutartimi 2023-04-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 80 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL (650 eurų) dydžio baudą;

3) 2023 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal LR BK 183 str. 4 d. - 30 MGL (1500 eurų) bauda. Vadovaujantis LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1000 eurų) bauda. Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a p.p., į bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2023-10-18 14 val. iki 2023-10-19 13.30 val. (1 para), kai laisvės atėmimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai (1 : 2) ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda. Bauda nesumokėta

4) 2025 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal LR BK 182 str. 4 d 30 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1,5d.5p,7p. vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. 2025 m. kovo 4 d. įtrauktas probuojamųjų asmenų registrą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 4 dalį,

K. G. a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, teista (teistumas išnykęs):

1) 2003 m. liepos 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. veikdamas kartu su K. G. kaip bendrininkų grupė, 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 09.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame įrankių nuomos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ K.G. savo vardu sudarius įrangos nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 20230929 09-32 gavus laikinam naudojimui patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 250 Eur vertės turtą: akumuliatorinį suktuvą „Milwaukee M18 BDD-402C“, kurį turėjo grąžinti iki 2023 m. spalio 02 d., tačiau šio daikto negrąžino, taip pasisavino jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 4 d.

be to jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2024-01-01 apie 13.12 val. parašė į messenger paskyrą D. B., dėl statybos darbų atlikimo, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, 2024-01-03 apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. B. pareiškus norą, kad M. R. atliktų statybos darbus, M. R., kaip avansinį mokėjimą, S. Š. 2024-01-03 14.37 val. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į M. R. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuri priklauso K. G. 300 eurų avansą, tačiau jis- M. R. statybos darbų neatliko ir avansinio mokesčio negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą -D. B. priklausantį nedidelės vertės turtą – 300 eurų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 4 d.

K. G., veikdama kartu su M. R. kaip bendrininkų grupė, 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 09.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame įrankių nuomos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu sudariusi įrangos nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 20230929 09-32 gavusi jai laikinam naudojimui patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 250 Eur vertės turtą: akumuliatorinį suktuvą „Milwaukee M18 BDD-402C“, kurį turėjo grąžinti iki 2023 m. spalio 02 d., tačiau šio daikto negrąžino, taip pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, tai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 4 d.

Dėl pareikšto kaltinimo M. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad K. G. yra jo sugyventinė, su ja kaip sugyventiniai gyvena du metus. 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 9.30 val. kartu su sugyventine nuvyko į įrankių nuomos saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), išsinuomoti įrankio, kurio jam reikėjo dirbti prie statybos darbų. Į įrankių nuomos saloną užėjo kartu, K. G. pasakė kokio būtent reikia įrankio. K. G. buvo minėto salono klientė. Iš minėto salono jie dažnai imdavo nuomai įrankius, juos nuomojasi visus metus ir visą laiką įrankius grąžindavo. Iki šio įvykio, iš salono daug kartų buvo išsinuomoję įrankius. Paėmus iš salono įrankį, nuvažiavo dirbti pas M., kurio žino tik vardą. Dirbo pas jį kelis kartus Kaune, Šilainiuose, tikslaus adreso neprisimena, bet galiu nuvažiuoti parodyti. Supranta, kad kai paimi daiktą, reikia jį grąžinti. Tas daiktas nebuvo grąžintas dėl tam tikrų aplinkybių, bet grąžino pinigus. Pinigai buvo grąžinti jau po bylos iškėlimo. Žino, kad tai nusikalstamos veiklos nepanaikina.

Dėl pareikšto kaltinimo K. G. kalta prisipažino ir parodė, kad M. R. yra jos sugyventinis, su juo kaip sugyventiniai gyvena du metus. Ji valo patalpas, o M. R. dirba statybose, todėl būna, kad reikia jį pavežti į objektus, nes jis pats vairuotojo teises yra praradęs. 2023 m. rugsėjo 29 d. kartu su sugyventiniu nuvykome į įrankių nuomos saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), išsinuomoti įrankio. Į įrankių nuomos saloną užėjo kartu, kur išsinuomojo akumuliatorinį suktuvą. M. R. pasakė, kokį būtent įrankį reikia išnuomoti, nes jis jam buvo reikalingas prie statybos darbų. Įrankio nuomos sutartį sudariau ji savo vardu. Nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad išnuomotą įrankį turi salonui grąžinti spalio 2 d., tačiau įrankio negrąžino, nes M. R. nesibaigė darbai, o ji negalėjo pranešti nuomos salonui apie įrankio negrąžinimą, nes tuo metu buvo pametusi telefoną ir negalėjo paskambinti, nes neturėjo numerio. Išnuomotas įrankis liko statybos objekte, nes M. R. tiesiog išvažiavo iš to objekto ir įrankio nepaėmė. Jie tiesiog jį prarado, jo nepardavė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad J. R. pagal bendrus veido bruožus atpažino M. R. ir parodė, kad pastarasis buvo atėjęs kartu su K. G. į įrankių nuomos saloną ir pageidavo išsinuomoti akumuliatorinį suktuvą ,,Milwaukee M18 BDD-402C“. (1 t., b.l. 177-181)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. R. pareiškimu nustatoma nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 09.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankių nuomos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal priėmimo – perdavimo aktą 20230929 09-32 trims dienoms K. G. buvo išnuomotas 250 eurų vertės akumuliatorinis suktuvas „Milwaukee M18 BDD-402C“. Įrankis negrąžintas. (1 t., b.l. 134, 139, 140, 142)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. kovo 26 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta. (1 t., b.l. 144-148)

Susitaikymo protokolu nustatoma, kad K. G. ir J. R. 2025 m. balandžio 15 d., sudarė tokio turinio susitaikymo protokolą:

„Mes, kaltininkė K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir civilinio ieškovo atstovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. R., sudarome tokio turinio susitaikymo protokolą.

1. Kaltininkė K. G. kalta prisipažįsta visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra neteista, atsiprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. R. ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius J. R. pareiškia, kad jo kaltininkė atsiprašė ir jis jai atleidžia už padarytą nusikaltimą. Nusikaltimu padaryta žala yra atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia.

Kaltininkė K. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius J. R. prašo teismą atleisti K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamą bylą K. G. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu ir tvarka.“

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismų praktikoje turto pasisavinimu laikomas tyčinis neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. ,,Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai)“ Nr. AB-42-1). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2011, 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.). Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji neneigia, kad įrankių nuomos salone K. G. vardu buvo sudaryta įrankio nuomos sutartis. Sutartis buvo sudaryta ir M. R. interesais, tačiau sutarties sąlyga, laiku grąžinti įrankį neįvykdyta. Turto savininkas apie tai neinformuotas, todėl K. G. ir M. R. veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 4 dalį, nes pasisavinto nedidelės vertės turtą. Pagal BK 183 straipsnio 4 dalį atsako ir tas, kas pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnį nedidelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju pasisavinto turto vertė yra 250,00 Eur.

Kaltinamasis M. R. neigia kaltę, nurodydamas, kad atlygino, žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats kaltinamasis pripažįsta, kad tai buvo padaryta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, tai nėra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Dėl K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kaltinamoji pripažino faktines aplinkybes, nurodydama, kad ji atliko kaltinime nurodytus veiksmus, ir prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytas BK 183 straipsnio 4 dalyje, kuri priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 str.).

Nustatyta, kad kaltinamoji neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra pripažinta recidyviste (BK 27 str. 1 d.), taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nebuvo anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Šiuo metu ji dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui daryti išvadą apie kaltinamosios dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog kaltinamosios būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami.

Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą dalyje pagal BK 183 straipsnio 4 dalį, kaltinamajai K. G. ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra.

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad buvo atlikta K. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė. Nustatyta, kad 2024 m. sausio 3 d. 14:37:20 val. į K. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš S. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 300 eurų, paskirtis - avansas. Matyti, kad iš K. G. sąskaitos pinigai buvo išleisti prekybos centruose, nedidelėmis pinigų sumomis. (1 t., b.l. 131)

Įrodymų vertinimas

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas) objektyviai gali pasireikšti alternatyvių veikų padarymu, t. y.: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012).

Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-600/2012).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad kaltinamasis sudarydamas statybos darbų atlikimo sutartį, suvokė sukčiaująs, nes paėmė avansą, statybinių medžiagų nenupirko, darbų nepradėjo. Nustatyta, kad pinigai buvo išleisti mažomis sumomis prekybos centruose, o tai ne grindų plokštei įsigyti.

Byloje nustatyta, kad nuoseklūs liudytojų parodymai bei rašytinė medžiaga, kuri surinkta ir ištirta šioje baudžiamojoje byloje įrodo, kad kaltinamasis sąmoningai padarė nusikalstamą veiką, todėl teismui nekyla jokios abejonės, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. M. R. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 11 str., 12 str.), nusikalstamos veikos baigtos. M. R. praeityje teistas, teistumas neišnykęs (2 t. b.l.93-99), administracine tvarka baustas 12 kartų, paskutinį kartą 2024 m. kovo 20 d. pagal LR ANK 150 str. 3 d. (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra). (2 t., b.l. 88, 132-139) VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė. (2 t. b. l. 143). VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b.l. 143).

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau teisme duodamas parodymus jis neprisipažino ir nesigailėjo, todėl nelaikoma ši aplinkybė jo atsakomybę lengvinančia. Kaltinamajame akte buvo nurodyta M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio redakcijai (LR 2023-04-27 įstatymo Nr.XIV-1925 redakcija) ši sunkinanti atsakomybę aplinkybė šalintina ir teismas konstatuoja, kad sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina ta, kad , kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 4 d., padarė kaip bendrininkų grupė.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas tiek kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tiek veikų padarymo pobūdį ir aplinkybes, spręstina, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kaltinamajam už BK 183 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina arešto bausmė, o už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos padarymą – areštą. Bausmės tarpusavyje bendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad K. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 418,77 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamoji jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš K. G. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai –CD laikmena – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė M. R. – dokumento paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikytina.

Kardomoji priemonė K. G.–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalį ir nubausti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį ir nubausti 80 (aštuoniasdedšimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir 2023 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 81 MGL 4050 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų) baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio dalimis paskirtą 1,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 81 MGL 4050 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų) baudos.

Bausmę atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai M. R. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Išaiškinti M. R., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g.10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. + 370 34656442) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę M. R. –dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikyti.

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui J. R. susitaikius.

Kardomąją priemonę K. G.– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti K. G., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. G. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – dvi CD laikmenas – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.