Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2013-09-24 · Civilinė byla Nr. A2-18195-608/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-12-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-04Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-09-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-24
Bylos Nr.
A2-18195-608/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05455-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Pareiškėjas
J. V.
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
N. V.
Trečiasis asmuo
L. A.
Civilinė byla Nr. 2-18195-608/13Proceso Nr. 2-02-3-05455-2009-7
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei N. V. ir trečiajam asmeniui L. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei N. V. ir trečiajam asmeniui L. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atnaujinus procesą, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis pareiškėją J. V. , notarą E. A. ir Notarų rūmus, pakartotinai išnagrinėjus bylą ieškinį atmesti. Nurodo, kad priimdamas sprendimą, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kas buvo neteisingo bylos išsprendimo priežastimi. Pareiškėjo sutuoktinė N. V. 2008-04-22 su L. A. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi už 80000,00 Lt nupirko iš L. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-02-13 sprendimu patenkino Vilniaus miesto apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir nusprendė pripažinti negaliojančiu 2008-04-21 notaro E. A. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo L. A. įgaliojo N. V. parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; taip pat pripažinti negaliojančia 2008-04-22 Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notaro E. A. patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kuria L. A. pardavė N. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80000,00 Lt, bei taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti L. A. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2012-12-17 atsisakė tenkinti N. V. apeliacinį skundą ir minėtą Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi butas (duomenys neskelbtini)įgytas pirkėjai N. V. esant santuokoje su pareiškėju J. V. , jis buvo įgytas abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Butas įgytas už abiejų sutuoktinių santaupas. Tačiau nei ieškovas, reikšdamas ieškinį, nei teismai, nagrinėdami civilinę bylą, sutuoktinio kaip bendrasavininkio neįtraukė byloje bendraatsakoviu ir tokiu būdu priėmė procesinius sprendimus dėl sutuoktinio materialiųjų teisių jam nedalyvaujant. Taip pat neatskleidė bylos esmės, ne nesiaiškino šios aplinkybės, o taip pat neapklausė sutuoktinio, kuris kaip tik kartu su L. A. ir N. V. vyko į notarų biurą sudaryti sutartį. Apie tai, kad butas, kuris priklausė pareiškėjui ir jo žmonai bei buvo registruotas žmonos vardu, nepriklauso pareiškėjui ir jo žmonai, pareiškėjas sužinojo tik tada, kai žmona parodė 2013-02-18 gautą valstybės įmonės „Registrų centras“ raštą apie tai, kad buto nuosavybės teisės registraciją pakeista ir minėtas butas registruotas L. A. vardu. Pareiškėjas laiko, kad teismai, neįtraukdami byloje dalyvaujančiu asmeniu pareiškėjo kaip N. V. sutuoktinio ir jos vardu įgyto nekilnojamojo turto bendraturčio, nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų ir tokiu būdu padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų ir sukūrė absoliučius sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindus. Teismai savo procesiniais sprendimais nusprendė dėl abiejų bendrasavininkių teisių ir pareigų, tačiau vieno iš bendrasavininkių nepatraukdami į tylą dalyvaujančiu asmeniu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl notarine forma patvirtinto sandorio nuginčijimo, teismai ginčijamą notaro patvirtintą sandorį pripažino negaliojančiu. Notarine forma patvirtinto sandorio nuginčijamas automatiškai sukelia teisines pasekmes sutarties šalims. Pareiškėjas pažymi, kad sutartis buvo atlygintinė, t. y. trečiasis asmuo perleido butą, o N. V. perdavė L. A. 80000,00 Lt grynaisiais. Šį faktą patvirtino ir konstatavo notaras E. A. , kuris 2008-04-22 patvirtino nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Šios sutarties 3.3 punkte numatyta, kad 80000,00 Lt pardavėjas iš pirkėjo gavo ir jokių pretenzijų šalys viena kitai neturi. Pareiškėjas nurodo, kad pirkėja N. V. veikė su sutuoktinio žinia ir už butą atsiskaitinėjo bendromis sutuoktinių lėšomis. Pareiškėjas laiko, kad teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog taikoma vienašalė restitucija, t. y. butas grąžinamas pardavėjai, o pinigai nėra grąžinami pirkėjui, nors nėra jokių įrodymų, jog pinigai nebuvo perduoti, o priešingai – yra įrodymai, jog pinigai buvo perduoti, t. y. vertinant notaro liudijimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-296/2011. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia teismo nuosprendžiu minėtoje baudžiamojoje byloje, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis visa apimtimi. Sandorio sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos notariato įstatymo aktualios redakcijos 30 str. numatė, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, o 31 str. numato, kad tvirtinant sandorius notarine tvarka, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Šioje byloje notarui nekilo nei menkiausių abejonių dėl L. A. valios trūkumų, nors jis kaip profesionalas turi visas priemones tai patikrinti. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė N. V. būtų žinojusi apie tai, kad L. A. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakovė, neturėdama specialių žinių bei būdama sąžininga, pasitikėjo notaru, tvirtinusiu buto perleidimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog atsakovė atsiskaitė su pardavėja ir perdavė jai 80000,00 Lt grynais. Teismas priėmė sprendimą taikyti vienašalę restituciją ir nepripažino įrodymu notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią aiškiai matyti, jog atsakovė pinigus ieškovei už butą perdavė. Todėl pareiškėjas laiko, kad dėl notaro galimai neteisėtų veiksmų, atsakovė ir jos sutuoktinis galimai patirs žalos, jeigu teismas galutinai nuspręs taikyti vienašalę restituciją. Pareiškėjas laiko, kad teismai privalėjo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis buvusį notarą E. A. ir Lietuvos notarų rūmus, taip pat išreikalauti iš E. A. arba Notarų rūmų duomenis apie įmonę, ginčijamo sandorio patvirtinimo metu apdraudusią notaro E. A. profesinę civilinę atsakomybę, bei šią įmonę įtraukti trečiuoju asmeniu.

Trečiasis asmuo L. A. ir ieškovas Vilniaus miesto apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su prašymu atnaujinti procesą nesutinka. Nurodė, kad visų pirma atsakovė N. V. neinformavo teismo apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, antra, pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, o kartu ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra išaiškinęs, kad esant situacijai, kuomet asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dėl jo sutuoktinės neveikimo, negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą būtent dėl jo sutuoktinės atsakovės N. V. neveikimo, nes ji nepranešė teismui, kad ginčo objektas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl pareiškėjas savo pažeistas teises gali reikalauti apginti kitais įstatymų numatytais būdais, pvz. reikalauti iš sutuoktinės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovas laiko, kad prašydamas atnaujinti procesą pareiškėjas siekia nerealaus jo pažeistų teisių gynimo, o tai yra tik priemonė dar kartą pasibylinėti ir vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymą. Pareiškėjo neįtraukimas į procesą negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes jokių argumentų patvirtinančių, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjas nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas - užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Todėl procesas turi būti atnaujintas tik tuo atveju, kai pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas patvirtina, jog byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p.: procesas gali būti atnaujinamas, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005, išaiškino, kad tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 str. 1 d.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė N. V. nupirko, o trečiasis asmuo L. A. pardavė atsakovei minėtą butą. Minėtos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir buto pagal šią sutartį įgijimo metu atsakovė N. V. buvo santuokoje su pareiškėju J. V. , todėl pagal buto įgijimo metu galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. butas (duomenys neskelbtini), įgytas N. V. ir jos sutuoktinio J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors ir buvo viešajame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu. Taigi teisme ginčijant galiojimą sandorio, pagal kurį sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, atsakovais turėtų būti abu sutuoktiniai, tačiau bylos nagrinėjimo metu galiojančios procesinės teisės normos nenumatė teismo teisės savo nuožiūra įtraukti asmenį byloje atsakovu. Nurodyti asmenis, kuriems reiškiamas ieškovo reikalavimas, yra išimtinai ieškovo prerogatyva. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog turtas pagal ginčijamą sandorį buvo įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kad ieškinys turi būti reiškiamas dviem bendraatsakoviams. Atsakovė N. V. , žinodama minėtas aplinkybes, neinformavo apie tai nei teismo, todėl teismas objektyviai neturėjo galimybės pranešti apie tai ieškovui ir į bylos nagrinėjimą įtrauktinam asmeniui J. V. . Taigi tokios aplinkybės paneigia teismo netinkamą procesinių teisės normų taikymą.

Byloje taip pat būtina įvertinti ir paties pareiškėjo galimybes kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti byloje. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, įrašas apie tai Nekilnojamojo turo registre įregistruotas 2008 m. rugpjūčio 22 d. (b.l. 72-73, tomas 1). Minėtas butas taip pat areštuotas ir šioje civilinėje byloje priimta Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi (b.l. 79, tomas 1), kurios patvirtinta kopija teismo siųsta atsakovės N. V. ir jos sutuoktinio J. V. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 80, tomas 1). Duomenys apie minėtą areštą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2009 m. gegužės 19 d. (b.l. 181, tomas 2). Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, taigi pareiškėjas, laikantis save buto (duomenys neskelbtini), savininku, galėjo žinoti apie buto savininko daiktinių teisių suvaržymus ir imtis atitinkamų veiksmų. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini), grąžintas L. A. sužinojo tik atsakovei parodžius dokumentus apie buto registraciją L. A. vardu, neįrodytas. Tuo tarpu viešojo registro duomenys sudaro pagrindą laikyti, jog pareiškėjas apie teisminį ginčą dėl minėto buto galėjo sužinoti civilinės bylos nagrinėjimo metu ir imtis priemonių dėl įstojimo į bylą.

Vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėjas nurodo jo turtinių interesų pažeidimą, taikant vienašalę restituciją, t. y. kad už butą (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2012-02-13 sprendime pasisakė dėl vienašalės restitucijos taikymo pagrindų ir pareiškėjas, paduodamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė aplinkybių, paneigiančių teismo sprendime nurodytą vienašalės restitucijos taikymo pagrindą. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie jo pajamas laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2013-08-23 neįrodo aplinkybės, jog už butą (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta. Atsakovė J. V. savo paaiškinimuose civilinėje byloje bei parodymuose, duotuose baudžiamojoje byloje nurodė, kad ji turėjo banko Snoras sąskaitoje 53000,0 Lt, kuriuos nuo sąskaitos nuėmė 2007-12-06 ir 2008-01-20 bei perdavė saugoti savo seseriai Z. K. , kuri tuos pinigus įnešė į savo sąskaitą banke „Snoras“, o likusius 30000,00 Lt sutaupė iš savo darbo užmokesčio. N. V. taip pat nurodė, kad L. A. buvo pasirašiusi pakvitavimą apie 80000,00 Lt gavimą. Byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta, nors pinigų paėmimas iš banko sąskaitos ar jų įmokėjimas į sąskaitą gali būti įrodomas bankų sąskaitos išrašais. Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė nei jos banko sąskaitos, nei jos sesers banko sąskaitos numerių, nepateikė minėtų sąskaitų išrašų, taip pat ir atsakovės minėto pakvitavimo. Pareiškėjas prie prašymo dėl proceso atnaujinimo taip pat nepateikė tokių dokumentų ar kitų leistinos formos įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir jos sutuoktinio faktinį disponavimą reikalingomis atsiskaityti už butą lėšomis ir jų perdavimą pardavėjai. Tai, kad atsakovė ir jos sutuoktinis dirbo ir gavo nuolatines pajamas nepatvirtina, jog jie buvo sukaupę reikalingą sumą piniginių lėšų ir jas perdavė L. A. , atsiskaitydami už butą (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nėra net ir netiesioginių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog už butą (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta, o savo veiksmų negalinčios suprasti ir jų valdyti L. A. liudijimas apie atsiskaitymą pirkimo – pardavimo sutartyje, kuri teismo pripažinta negaliojančia, nelaikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsiskaitymą. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, kuriomis grindžiamas vienašalės restitucijos taikymas, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo neįtraukimas į procesą turėjo įtakos materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimui ir taikymui. Ginčijamu teismo sprendimu nebuvo tiesiogiai nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų įtrauktas į procesą, būtų pagrindas priimti kitokį teismo sprendimą tiek dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek dėl restitucijos taikymo bei jos būdo.

Taip pat pažymėtina, jog pripažintą negaliojančiu sandorį tvirtinęs notaras E. A. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje yra jo rašytiniai paaiškinimai, jis buvo tinkamai informuojamas apie procesą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tai, kad į bylą nebuvo įtraukta notaro civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė, nepatvirtina teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjas nurodo, kad minėtos draudimo bendrovės neįtraukimas į bylą atima pareiškėjui galimybę kreiptis dėl notaro patvirtinto sandorio pripažinimu negaliojančiu padarytos žalos atlyginimo. Tačiau pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog už butą (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta, nėra jokio pagrindo konstatuoto pareiškėjui turtinės žalos buvimą, o tuo pačiu ir jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimą ginčijamu teismo sprendimu.

Taigi pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nepatvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas

Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, iš pareiškėjo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susiję su prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimu (LR CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 str. 3 d., 371 str. 1 d. 1 p., 5 d. teismas

nutarė:

Atmesti pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Priteisti iš pareiškėjo J. V. valstybės naudai 56,80 Lt (penkiasdešimt šešis litus, aštuoniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė